Įsčiose besiformuojantį vaisių nuo mamos skiria tik vienas ląstelių sluoksnis. Tad viskas, ką patiria nėščia moteris, daugiau ar mažiau veikia ir vaikutį. Nuo išorinių veiksnių naują gyvybę saugo net keli motinos kūno audinių sluoksniai, tačiau net per juos prasiskverbia garsas, šviesa ir fizinis spaudimas. Į visa tai vaisius pradeda reaguoti labai anksti.

 

Kalbos mokosi dar prieš gimdamiHuman,Fetus

 

Ne be priežasties patariama kuo daugiau kalbėtis su negimusiu kūdikiu. Naujas suomių tyrimas patvirtino teoriją, kad kūdikiai mokosi įsiminti žodžius dar motinos gimdoje. Helsinkio universiteto docentė Minna Huotilainen sako, kad jaunutės smegenys jau mokosi atpažinti garsus. Tai ankstyvo kalbos mokymosi požymis. Naujagimis nėra it tuščias lapas, kuris užsipildo gyvenant, nes jau būna išmokęs, kaip kalba motina ar kiti šeimos nariai. Atrasta, kad naujagimiai gali atpažinti dainas ar tam tikrus žodžius, girdėtus dar būnant gimdoje. Embrionų atmintis tikrinta jiems kartojant žodį „tatata“, kuris suomių kalboje galėtų egzistuoti, nes atitinka kalbos taisykles, tačiau tikros reikšmės neturi. Šis vadinamasis pseudožodis labai pasitarnavo tyrimui. Nuo 29 nėštumo savaitės iki pat gimdymo pusė nėščių moterų iš 33 savanorių grupės šimtus kartų klausėsi šio žodžio įrašo. Kartais žodis būdavo pakeičiamas iš „tatata“ į „tatota“. Po gimimo tyrėjai visiems kūdikiams atliko smegenų skenografiją norėdami sužinoti, kaip reaguoja į girdimą žodį. Tie kūdikiai, kurie „tatata“ girdėjo dar gimdoje, į šį žodį reagavo ryškiau. Pasak M. Huotilainen, jų smegenys efektyviau apdorojo šį žodį, taip pat geriau atpažindavo kitas žodžio variacijas. JAV Vašingtono universiteto kalbos tyrinėtoja Patricia Kuhl labai džiaugėsi šiuo tyrimu ir pridūrė, kad suomių mokslininkų atradimas reikšmingai keičia tai, ką iki šiol žinojome apie kalbos mokymąsi. Mokslininkė pridūrė, kad ateityje būtų galima sukurti metodikas, padedančias kūdikius kuo anksčiau pradėti mokyti užsienio kalbų. Žinoma, dabar tai skamba kaip fantastinio filmo scenarijus. Visgi mokslininkai net neabejoja, kad ateityje vaikai mokytis iš tiesų pradės dar prieš išvysdami šį pasaulį. Juk vaisiaus smegenys pajėgios tai daryti. Dar neaišku, kaip konkrečiai turėtų atrodyti ankstyvas kalbos mokymasis, tačiau jau dabar negimusiems mažyliams reikėtų skaityti pasakas. Tuomet gimę greičiau išmoks kalbėti.

 

Pirmieji garsai ir vaizdai

 

Apie tai, kad pirmasis vaisiaus susidūrimas su išorinio pasaulio dirgikliais yra garsas, žinoma jau seniai. Didžioji dalis ausies struktūros susiformuoja iki 16-os nėštumo savaitės. Nuo tada motinos širdies plakimas, valgymas, kvėpavimas, vaikščiojimas, kalbėjimas, atsiraugėjimas ir virškinimo garsai yra tai, ką besivystantis vaikelis girdi visada. Tai priežastis, kodėl kūdikiai ramiau miega klausydamiesi baltojo triukšmo. Tokie garsai primena gyvenimą įsčiose. Taip pat yra įrodymų, kad vaikelis dar gimdoje išmoksta atpažinti mamos balsą ir į jį reaguoti. Deja, itin stiprūs garsai gali pažeisti vaisiaus klausą. JAV Ligų kontrolės centro specialistai nurodo, kad mamos turėtų vengti didžiulio triukšmo, viršijančio 115 dB. Tokį garsą skleidžia lėktuvo variklis, grandininis pjūklas, lenktyniniai automobiliai ir motociklai. Muzikos koncertuose ši pavojinga riba stipriai viršijama. Tad nėščiajai prieš įsigyjant bilietus reikėtų įvertinti riziką. Net tylesnis, bet nuoseklus ir pasikartojantis triukšmas, pavyzdžiui, skleidžiamas didelių įrenginių, irgi gali pakenkti vaikelio klausai. Sulaukus 20 savaitės išsivysto vaisiaus akys, o pirmą kartą atsimerkia 26–28 savaitę. Vaizdas, kurį vaikutis mato, yra susiliejęs, tačiau akys gali lengvai aptikti ryškų šviesos šaltinį, pavyzdžiui, saulę ar į motinos pilvą nukreiptą žibintuvėlio šviesą. Beje, eksperimentai rodo, kad intensyvi šviesa mažyliui ne itin patinka, jau 30 savaitę į erzinančius šviesos blyksnius jis atsako apsivertimu ar spyriu į gimdos sienelę. O natūrali dienos šviesa ne tik patinka, bet ir naudinga. Būsimos mamos turėtų dažniau išeiti į lauką saulei šviečiant, nes tai padeda sumažinti net kelių regėjimo sutrikimų riziką. Tiesa, persistengti nederėtų. Kaitintis saulėkaitoje nepatariama. Vaikštant lauke pilvą pridengti rūbais.

 

Jaučia skonį, žagsi, net verkia

 

Ne be priežasties esama tiek daug liaudiškos išminties ir net mokslininkų patarimų apie tai, ką turėtų valgyti besilaukianti motina. Juk jos mitybos įpročiai ne tik gali lemti vaiko sveikatos būklę, tačiau ir suformuoti skonio polinkį. Skonio molekulės perduodamos iš nėščiosios kraujo per placentą į kūdikio amniotinį skystį. Ir kadangi skonio receptoriai pradeda vystytis maždaug 11 nėštumo savaitę (kai tik atsiveria burna), nuo tada kūdikis jaučia saldumą, rūgštumą, kartumą, sūrumą. Mokslininkai sako, kad skonio pojūtis vaisiui sukelia tam tikro lygio stresą. Itin jautrus besivystantis mažylis skirtingiems skoniams tampa apie 29 savaitę. Mat tuomet skonio receptoriai visiškai susiformuoja ir pojūčiai būna intensyvūs. Kūdikiai taip pat įtraukia amniotinio skysčio per nosį – manoma, kad būtent taip jaučia kvapą. Tuoj pat metu reaguoja ir į motinos emocijas. Jeigu tam tikri produktai jai labai patinka, jų valgo dažnai ir jaučia pasitenkinimą, tą patį patiria ir dar negimęs mažylis. O tie patiekalai, kurie verčia būsimą mamą suraukti nosį, atgrasūs tampa ir mažyliui. Ta pati reakcija kartojasi vaikui gimus ar net suaugus. Norvegijoje atliktas įdomus eksperimentas parodė, kad mamoms, kurios nėštumo metu nuolat valgė anyžių, gimė vaikai, kuriems labiau patiko anyžių skonio pienas, o vėliau jie su malonumu valgė anyžinių saldainių. Pasirodo, dar būdami gimdoje vaikai ne tik ragauja skirtingų skonių, bet ir žagsi. Kartais jautrios mamos jaučia švelnius, ritmiškus vaisiaus judesius. Ultragarso tyrimai parodo, kad tuomet vaikutis žagsi. Mokslininkai sako, kad vaisiaus žagsėjimas neturi aiškios priežasties. Visgi spėjama, kad žagsulį sukelia motinos pojūčiai, tiksliau, centrinės nervų sistemos sudirginimas. Neseniai mokslininkai nustatė, kad vaisius dažniau žagsi, jeigu motina atsiduria užterštame ore. O kodėl dar negimęs vaikutis verkia, kol kas visiška paslaptis. Nors verkiantis vaisius ne kartą užfiksuotas atliekant ultragarso tyrimus, tačiau nežinoma, kas išprovokuoja verkimą.

 

Junta skausmą

   

Nėštumo pabaigoje dar negimęs mažylis net gali nusišypsoti ar suraukti kaktą, nes pajunta ką nors nemalonaus. Tai reti atvejai, bet jų pasitaiko. Dar svarbiau, kad 2014 m. mokslininkas dr. Carlo Bellieni paskelbė, jog vaisius jaučia skausmą. Neįtikėtina, kad toks dalykas paskelbtas taip vėlai. Juk turėtų būti savaime suprantama, kad gyvybė turi skausmo pojūtį. Mokslininkas mano, kad skausmo suvokimas įmanomas jau nuo 20–22 savaitės. Mat tuomet išsivysto skausmą fiksuojančios smegenų struktūros. Prieš paskelbiant šį tyrimą manyta, kad skausmą vaisius pajusti gali tik III nėštumo trimestre. Žinoti tai ir neignoruoti itin svarbu. Juk šiuo metu gyvename prenatalinių tyrimų, kuriuos atliekant reikalingi ne tik vaisiaus vandenys, bet ir kraujas, amžiuje. Be to, pasitaiko atvejų, kai dar vaisiui esant gimdoje privalo būti atliekamos chirurginės operacijos. Tačiau apie vaisiaus skausmo malšinimą nėra kalbama. Beje, vis daugiau tyrimų atliekama ir nagrinėjant kūdikio pojūčius gimdymo metu. Juk tuomet ne tik mama, bet ir mažylis patiria didelį sukrėtimą. Manoma, kad vaikelis intuityviai suvokia artėjantį gimimo momentą. Juk tam ruošdamasis motinos organizmas imituoja sąrėmius. Vienu iš kritinių momentų laikomas vaisiaus vandenų nutekėjimas. Nors vaikelis dar būna gimdoje, tačiau nutekėjus vaisiaus vandenims aplinkos sąlygos drastiškai pasikeičia. Tiesa, esant tinkamai padėčiai iki pat paskutinių akimirkų kūdikio galvelė būna po vaisiaus vandenimis. Mažylis, atsidūręs gimdymo kanale, jaučiasi kiek suspaustas, tačiau skausmo, kaip manoma, nepatiria. O pagaliau išvydus pasaulį iš tiesų norisi garsiai pravirkti. Juk šviesos ir garsai daug ryškesni, temperatūra gerokai mažesnė. Ką tik gimęs vaikutis ne be priežasties guldomas ant motinos krūtinės. Čia jis gali pajusti šilumą, užuosti puikiai pažįstamą kvapą ir išgirsti mamos širdies dūžius, kurie stebuklingai padeda nusiraminti.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė