Mados pasaulyje kai kurie drabužiai peržengia laiką ir tendencijas, kad taptų ikoniniais stiliaus simboliais ir išsaugotų aktualumą iš kartos į kartą. Golfas – vienas iš tokių kūrinių, vertinamas dėl elegancijos, praktiškumo ir kultūrinės reikšmės. Atskleisime nesenstančios klasikos evoliuciją ir tikrąsias priežastis, kodėl moterys dėvi šį rūbą, kartais nesuvokdamos visos galios ir paveldo.

 

Laiko juostaPortrait,Of,Brunette,With,Curls,Wear,High,Neck,Jumper,Isolated

 

1500 m. Pirmos užuominos apie apatinius rūbus stačia apykakle siekia viduramžius. Išlikę duomenų, kad panašų drabužį dėvėjo riteriai ir kariai, jog apsaugotų kūną nuo aštrių šarvų kraštų. Anot pasakojimų, šalmai ir metalinės konstrukcijos būdavo tokie nepatogūs ir ankšti, jog vyras mūšio lauke negalėdavo pasukti galvos neįsibrėžęs odos. Taip kilo idėja pasiūti drobinius marškinius, kurie dengtų ne tik krūtinę, bet ir kaklą.

 

1600 m. Drabužiai aukštu kaklu tapo ne tik funkcionalūs, bet ir madingi. Šiuo laikotarpiu sukurta elegantiška romantiško dizaino apvali apykaklė su dramatiškais raukiniais. Vėliau ji tapo Anglijos karalienės Elžbietos I ir aukštuomenės simboliu. Raukinių dydis ir tūris atspindėjo statusą. Palaipsniui masyvias apykakles perėmė dvasininkai, pirkliai, teisėjai ir kiti pasiturintys visuomenės nariai.

 

1800 m. Anglakalbėse šalyse apykaklė tapatinama su vėžlio kaklu (turtleneck), kurį gyvūnas gali įtraukti į vidų. Lietuviškas terminas „golfas“ glaudžiai susijęs su sporto tradicijomis. 1860 m. Jungtinėje Karalystėje galiojo griežtas aprangos etiketas. Polo marškinėliai buvo privaloma uniformos dalis, simbolizavusi pagarbą bendruomenei, klubui, aikštyno taisyklėms, skyrė profesionalus nuo mėgėjų, kurie dėvėjo įprastus trikotažinius marškinėlius. Rungtyniaujant vėsiu oru reikėjo šiltesnio ir uždaresnio rūbo, tinkamo vilkėti po apačia. Pirmieji aukštą apykaklę panaudojo polo žaidėjai, vėliau – golfo entuziastai. Jaunos merginos mėgino skolintis rūbą aukštu kaklu iš koledžo vaikinų, tačiau įvaizdis nebuvo viešai priimtas ir toleruojamas. Išimtys taikytos tik sporto srityje, pavyzdžiui, 1890 m. moterų irklavimo komandos narių aprangą sudarė storas megztas golfas ir ilgas sijonas.

 

1920 m. Kai drabužiai aukštu kaklu tapo sporto uniformos dalimi, sustiprėjo ne estetinė, o funkcinė paskirtis. Trikotažinius golfus ir megztinius dėvėjo darbininkai, dirbantys lauke, pavyzdžiui, žvejai, jūreiviai, statybininkai, gyvulių piemenys, turgaus prekeiviai. Tarsi prieštaraudamas rengimosi taisyklėms, golfą pamėgo to meto britų vyriško stiliaus ikona dramaturgas Noëlis Cowardas. 1920 m. rūbas aukštu kaklu įsiliejo į inteligentijos ir bohemijos atstovų garderobą. Moterys išdrąsėjo, o didžiausias permainas sukėlė Gabrielle Chanel, kuri kopijavo androginišką stilių ir laužė tuometes normas. Golfas tapo rafinuotumo ir nepriklausomos moters simboliu. Nors 1925 m. mados apžvalgininkė Mary Marshall rašė, kad „dailiajai lyčiai nereikalingas vyriškas savarankiškumas ir valdingumas, kurį suteikia aptemptas siluetas ir aukšta apykaklė“.

 

1930 m. Golfas, susietas su kūrybine inteligentija, atsiskyrusia nuo utilitarinių šaknų, išliko išimtinai vyrų garderobo elementu. „Megztinis aukštu kaklu buvo laikomas vyriškumo simboliu. Storesnė kaklo apimtis simbolizavo didesnį vyriškumą“, – 1932 m. laikraštyje „Rochester Democrat and Chronicle“ rašė visuomenės apžvalgininkas Henry W. Clune‘as. Autorius atkreipė dėmesį, kad galva, įrėminta aukštos apykaklės, aptempti pečiai, krūtinė ir rankų raumenys – „kažkas iš prigimties fatališko“. Amerikietiško vyriškumo prototipas Clarkas Gable‘as išpopuliarino kreminės spalvos golfus, kurie įrėmino jo tobulai simetrišką veidą.

 

1940–1960 m. 1940-aisiais megztinių aukštu kaklu ambasadorėmis tapo ekranų žvaigždės Jayne Mansfield, Marilyn Monroe, Jane Russell. Sekso simboliai vilkėjo dviem dydžiais per mažus rūbus, kad išryškintų biustą. Golfas įsitvirtino moterų garderobe kaip kelionių, aktyvaus laisvalaikio rūbas, vilkimas tiek mieste, tiek gamtoje. Derintas prie siaurų kelnių ir trapecijos silueto sijonų kaip pagrindinis viršutinis drabužis ir palaidinių ar marškinių alternatyva. 1957 m. pasirodė filmas „Funny Face“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Audrey Hepburn. Veikėja važinėjo po Paryžių vilkėdama juodą golfą, trumpintas kelnes ir avėdama žemakulnius. Iki šiol šis įvaizdis neatsiejamas nuo vadinamojo prancūziško stiliaus ir įkvepia milijonus moterų visame pasaulyje. 1960-aisiais uždaras rūbas susitapatino su nonkonformizmo judėjimu, kuris skatino atsiriboti nuo įprastų socialinių, kultūrinių, moralinių, mados dogmų ir puoselėti individualumą. Golfus dėvėjo menininkai, maištininkai ir laisvamaniai.

 

1970-ieji. Stiprėjanti emancipacija irfeministinis judėjimas pavertė golfą politinio pasipriešinimo įrankiu. Ryškios to meto socialinės figūros, tokios kaip Gloria Steinem ir Dorothy Pitman-Hughes, skelbė, jog moterų apranga turi būti ne tik estetiška, bet ir praktiška. Masiniuose protestuose jos rėždavo emocingas kalbas, reikalaudamos lygių teisių, nepaisant lyties ir odos spalvos. Beveik visuomet dėvėdavo golfus, odinius paltus ir beretes. Dizaineriai Roy Halstonas, Calvinas Kleinas, Ralphas Laurenas, apčiuopę jautrią visuomenės stygą, įtraukė drabužius aukštu kaklu į naujausias kolekcijas. „Golfas yra patogiausias rūbas. Jis juda kartu su kūnu, pabrėžia figūrą, paryškina veidą ir lieknina, – sakė R. Halstonas. – Jis palengvina gyvenimą. Darbe galima dėvėti golfą, o vakare ant viršaus užsimesti puošnų švarką.“

 

1980-ieji. Golfas įsiliejo į preppy stilių, kuris neatsiejamas nuo klostuoto sijono, kelnių aukštu liemeniu ir diržo. Dažnai derintas su aptemptomis tamprėmis ir plačiais ilgais švarkais. Elegantiško įvaizdžio priešingybė – sporto salių mada. Išpopuliarėjus aerobikai uždari triko buvo dėvimi kaip mankštos ir šokių pamokų apranga. Biurų aplinkoje golfą nukonkuravo romantiškos, laisvo modelio palaidinės pūstais pečiais, kurios vietoj apykaklės neretai turėdavo surišamą kaspiną.

 

1990-ieji. Rūbas aukštu kaklu sugrįžo į vyrų madą dėl inteligentijos ir akademinio pasaulio atstovų įpročių. Tapo profesorių ir menininkų, kuriems kasdien nereikia oficialių rūbų, simboliu. Derintas su džinsais ir vilnonėmis kelnėmis. Golfas vadintas tinginių drabužiu, nes jį rinkosi vyrai, nemėgstantys ryšėti kaklaraiščio ir lyginti marškinių. Būtent tuo metu „Apple“ įkūrėjas Steve‘as Jobsas pradėjo kaupti garsiąją juodų golfų kolekciją, kurią vėliau sudarė apie 100 modelių.

 

2000-ieji. Golfas virto jaunimo aprangos dalimi ir įgavo to laikmečio mados braižą. Nors viršus liko uždaras, apačia sutrumpėjo ir atidengė bambą. Vos krūtinę siekiančius golfus vilkėjo dėmesio ir populiarumo ištroškusios paauglių dievaitės: Britney Spears, Christina Aguilera, Jennifer Lopez. Ant raudonojo kilimo sužibo naujas prie kūno prigludusių vakarinių suknelių modelis santūriu ir uždaru priekiu, aukštu kaklu, tačiau apnuoginta nugara. Išpopuliarėjo ir kita rūbo versija – berankovė suknelė ilgu kaklu.

 

2020-ieji. Šiais laikais golfas priklauso tiek vyriškam, tiek moteriškam garderobui. Vilkimas kaip atskiras rūbas arba papildomas sluoksnis. Meistriškai prisitaiko prie bet kokio gatvės judėjimo – grandžo, hiphopo ir pan. Tai tebėra asmeninio stiliaus ir kultūrinės raiškos drobė, atspindinti mados įvairovę. Kasdienybėje, ypač šaltuoju sezonu, suteikia praktinę naudą, tačiau dizaineriai neleidžia pamiršti estetinės vertės.

 

Simbolizmas

 

Lyčių lygybė. 1900-ųjų pradžioje golfas įkūnijo ribų tarp moteriškų ir vyriškų drabužių sunykimą. Pasiūlė alternatyvą ribojantiems ir nepatogiems drabužiams, paskatino asmeninio stiliaus vystymąsi. XX a. antroje pusėje jį pamėgo intelektualai ir feministės, kovojusios už moterų teises.

 

Maištas ir nonkonformizmas. Per visą istoriją golfą mėgo asmenys, metantys iššūkį status quo. Tai nonkonformizmo ir individualumo simbolis. Šis rūbas jungė visuomenės narius, kurie nepritarė galiojusioms normoms, bet kokiems primestiems suvaržymams, idealams ir lūkesčiams. Neretai tapdavo revoliucionierių įvaizdžio dalimi.

 

Meninė ir intelektualinė išraiška. Golfą dėvėjo kultūros ikonos ir menininkai, tokie kaip Andy Warholas, Bobas Marley. Šis pasirinkimas padarė ilgalaikį poveikį popkultūrai. Rūbas aukštu kaklu tapo naujovių, kūrybiškumo ir meninės raiškos simboliu. Kino ir muzikos ikonos prisidėjo prie avangardinio įvaizdžio puoselėjimo.

 

Elegancija ir nemarumas. Golfo istorija liudija nesenstantį patrauklumą, unikalų gebėjimą suderinti praktiškumą ir eleganciją. Universalumą lemia talentas prisitaikyti prie skirtingos mados estetikos ir progų, užpildant atotrūkį tarp aukštosios mados ir gatvės aprangos. Nesvarbu, ar norima palikti paslaptį, sužadinti jausmingumą, sukurti kasdienę ir atsipalaidavusią atmosferą, pakelti įvaizdį iki klasikos kartelės, golfas – visada vertingas garderobo elementas.

 

Psichologinė apsauga. „Mūsų veidas meluoja, tačiau kaklas visada parodo tiesą, – savo knygoje „I Feel Bad About My Neck“ rašo Nora Ephron. – Norint sužinoti, kiek metų medžiui, reikia nupjauti kamieną ir suskaičiuoti rieves. Moters amžių išduoda kaklas. Jis taip pat parodo patirtį – pyktis, juokas, įtampa palieka pėdsakus. Tai kūno sritis, dėl kurios moterys pergyvena, stengiasi atjauninti, kad išsaugotų pasitikėjimą. Rūbai aukštu kaklu paslepia tiesą, kurią kūnas išduoda neprašytas.“

 

Identiteto požymis. Nors golfas vis dar atlieka XX a. simbolinį vaidmenį, evoliucionuoja į asmeninio pasipriešinimo ir tylaus pasitikėjimo uniformą. Tai maskavimo priemonė, ypač pasirinkus uždarą, platų ir ilgą rūbą. Siluetas pridengia lyties skirtumus ir bet kokias figūros linijas, tarsi pašalina iš varginančių grožio ir idealų varžybų. Tuomet didžiausias dėmesys tenka protui ir jausmams.

 

Iš pirmų lūpų

 

„Golfas man – vienas seksualiausių drabužių. Dėvėdama aptemptą rūbą jaučiuosi patraukli ir gundanti, labiau pasitikiu savimi, nes žinau, jog provokuoju. Taip, esu tas žmogus, kuris kiekvienais metais nekantriai laukia rudens, kad galėtų ištraukti iš spintos savo kolekciją. Turiu beveik tuziną skirtingų modelių: nuo kašmyro, merinosų vilnos iki medvilnės, nuo ryškiai koralinės iki klasikinės juodos. Netgi turiu įvairaus ilgio golfų – nuo trumpučių, kuriuos dėviu su plačiomis kelnėmis aukštu liemeniu, iki tunikų, kurios dengia sėdmenis ir tinka prie tamprių. Jei dar nevilkėjote ilgos megztos suknelės aukštu kaklu, labai rekomenduoju. Ypač žaviai atrodo priderinus batus iki blauzdų vidurio, raudoną lūpdažį ir ilgą paltą. Golfas – universalus pasirinkimas bet kokia proga. Susitinkate su draugais sekmadienio pusryčiams? Prie mėlynų džinsų dėvėkite smėlinį golfą ir mėgaukitės rytine kofeino doze. Vakare laukia pasimatymas? Rinkitės juodą, ploną, tačiau neperšviečiamą golfą, sijoną, kuris tinka pagal figūrą, derinkite ryškius batus arba rankinę. Skubate į biurą? Po klasikiniu vyriško stiliaus kostiumu apsivilkite baltą megztuką aukštu kaklu. Ketinate nusivesti dukterėčią į kiną? Ieškokite nuotaikingos spalvos golfo, jį derinkite su juodomis odinėmis kelnėmis. Tai šaunesnė tradicinių marškinėlių versija šaltuoju sezonu. Kiekvieną kartą, kai dėviu golfą, jaučiuosi deive, kuriai nėra neįveikiamų kliūčių“.

Elena, 24 m.

 

Autorė Jurgita Ramanauskienė