Aprangos etiketas yra svarbus ne tik iškilmingomis progomis, bet ir išlydint žmogų į paskutinę kelionę. Etiketo specialistai pažymi, kad skirtingas aprangos kodas reikalingas mirusiojo artimiesiems ir laidotuvių svečiams. Sužinokime, kaip tinkamai apsirengti, kad išlaikytume pagarbą velioniui ir sakraliai atmosferai. O viską įsigyti pigiau galėsime pasinaudoję kuplio.lt siūlomais nuolaidų kuponais:

 

Avalynei ir rankinėms – eavalyne nuolaidos kodai

 

Madingiems drabužiams  – modivo nuolaidos kodas

 

Vyrams – kostiumaiSad,Couple,With,Calla,Lily,Flowers,Mourning,Indoors,,Space,For

   

Vykstant į laidotuves, velioniui artimiems šeimos vyrams dera vilkėti juodą kostiumą, baltus marškinius, ryšėti juodą, tamsiai mėlyną ar violetinį kaklaraištį. Laidotuvių svečiams pakanka pasirinkti tamsesnės spalvos kostiumą – tamsiai mėlyną, pilką, rudą. Svečių marškiniai taip pat turėtų būti balti. Jei renkatės nevienspalvius, rašto turėtų beveik nesimatyti – smulkūs taškeliai ar plonyčiai dryželiai. Kaklaraištis turi būti ramių spalvų, netinka dėmesį atkreipiantys raštai, piešiniai ar kt.

 

Vykstant į šermenis, svečiams kostiumas nėra būtinas, tačiau iš pagarbos velioniui ir gedinčiai šeimai reikėtų rinktis tamsesnių, ramesnių tonų drabužius. Pravartu vilkėti tamsų švarką, derinamą prie tamsesnių kelnių ar džinsų (negarintų ir neplėšytų, bet klasikinių). Marškinius galima pakeisti megztuku aukšta apykakle.

 

Artimieji ir šermenyse turi vilkėti tamsios spalvos kostiumą, jis gali nebūti vientisas, pakanka suderinti klasikines kelnes, marškinius ir švarką.

 

Net ir karštą vasaros dieną, į laidotuves ar šermenis vyrams nedera eiti su šortais ir marškinėliais.

 

Atkreipti dėmesį į avalynę

 

Prie kostiumo reikia avėti klasikinius juodus batus, jei kostiumas mėlynas – rudus. Netinka jokie sportiniai bateliai. Pasak etiketo žinovų, nepagarbu į laidotuves karštuoju metu atvykti su sandalais, dar blogiau su šlepetėmis. Nors ir karšta, reikėtų rinktis uždarą ir prie klasikinės aprangos derančią avalynę.

 

Nemažai laiko šermenų ir laidotuvių metu tenka praleisti sėdinti (klausantis giesmių ar mišių), todėl svarbu atkreipti dėmesį į kojines, kurios kyšo atsisėdus. Po klasikinėmis kelnėmis reikėtų mūvėti ilgesnes kojines, kad sėdint nesimatytų apsinuoginusios blauzdos. Nedera mūvėti trumpesnių kelnių, mini kojinyčių ir mokasinų – palikime šį ansamblį kitoms progoms. Nepamirškime, kad kojinės turi būti ramių, tamsių spalvų, be spalvingų piešinių ar šmaikščių užrašų.

 

Moterims – platesnis pasirinkimas

 

Mirusiajam artimoms moterims, pagal etiketo taisykles, reikėtų vilkėti juodos spalvos drabužiais. Galima rinktis suknelę, sijono ir palaidinukės derinį, klasikinį kostiumėlį ar kelnių kostiumą. Prie kostiumėlių geriau derinti tamsios spalvos marškinėlius, nors ne nusikaltimas ir balti. Šermenims tinka tamsiai mėlynos ir pilkos spalvos drabužių deriniai, tačiau bent vienas drabužis turėtų būti juodas. Itin svarbu, kad drabužiai būtų kuklus – be gilių iškirpčių, dengiantys didesnę dalį šlaunų, neapnuoginantys nugaros ar pečių, geriau su ilgomis rankovėmis. Jei kalbame apie karštąjį metų laiką, tinka ir trumpesnės rankovytės, tačiau reikėtų vengti rūbų su petnešėlėmis.

 

Jei esame laidotuvių viešnios, taip pat reikėtų rinktis tamsių spalvų drabužius, nors nebūtinai juodus. Vengti iššaukiančių, spalvingų, apnuoginančių rūbų ir jų derinių. Net jei į šermenis vykstama tiesiai iš darbo, reikėtų tam pasiruošti iš ryto, ir vilkėti tamsius klasikinius drabužius. Netinka šviesūs, garinti, plėšyti džinsai. Jei norime vykti su džinsais, jie turi būti tamsūs, klasikiniai, prie jų būtinas tamsus švarkelis ir marškiniai.

 

Į laidotuves bei šermenis nedera vykti su šortais, trumpomis suknelėmis ar sijonais. Netinka drabužiai su perregimomis detalėmis, reiktų vengti ir įvairių suvarstomų grožybių.

 

(Ne)tinkama avalynė

 

Moterims laidotuvėse bei šermenyse, kaip ir vyrams, nedera avėti sportinės avalynės, atvirų basučių, šlepečių ir kt. Pasak etiketo specialistų, reikėtų rinktis klasikinius, juodus batelius vidutinio aukščio pakulne ar lygiu padu. Netinka itin smailūs, garsiai kaukšintys aukštakulniai. Į šermenis ir laidotuves nederėtų eiti ir su ilgaauliais, šlaunis siekiančiais batais, geriau rinktis trumpesnius, kuklesnius aulus. Jei įprastai neavime aukštakulnių, laidotuvės nėra tinkamiausias metas praktikuotis, nes daug laiko teks praleisti ant kojų.

 

Jei pasirinkome kelnių kostiumą, pagal etiketo taisykles, neturėtų kyšoti nuogos blauzdos, tad reikėtų rinktis ilgesnes kojines (vienspalves, kuklias, spalviškai derančias su apranga). Prie sijonų ir suknelių galima mūvėti kūno spalvos arba juodas pėdkelnes, vengti kitų spalvų, raštų, paveikslėlių. Visiškai nedera tinklinės pėdkelnės. Jei renkamės juodas, geriau šiek tiek storesnes, neperregimas.

 

Galvos apdangalai

 

Velioniui artimos moterys gali prisidengti galvą juodomis skarelėmis, kurias galima ryšėti ir patalpose. Šią tradiciją mielai puoselėja vyresnio amžiaus moterys. Jei laidotuvėms renkamės skrybėlaitę, ją geriau užsidėti tik procesijos metu, bažnyčioje ar kapinėse, netinka su skrybėle sėdėti patalpose šermenų metu.

 

Jei niekada nenešiojome skrybėlės, laidotuvės ar šermenys nėra tinkamiausias metas prisijaukinti tokį aksesuarą, gali atrodyti, kad žaidžiame karnavalą ar stengiamės atrodyti pernelyg dramatiškai, kaip našlės iš klasikinių amerikietiškų filmų. Šermenys ir laidotuvės nėra tinkamiausias metas eksperimentuoti su savo įvaizdžiu.

 

Šaltuoju metų laiku, skrybėles ar kepures lauke gali dėvėti tiek mirusiojo artimieji, tiek laidotuvių svečiai, tačiau vėlgi labai svarbus yra koloritas: netinka įvairios spalvingos, su šmaikščiais užrašai ir kitaip dėmesį atkreipiančios puošmenos. Rinkimės kuklias, klasikines, tamsių spalvų kepures ar skrybėles. Jei lyja lietus, derėtų pasirūpinti tamsiu skėčiu.

 

Nepamirškime lauko drabužių

 

Kai laidotuvės vyksta vasarą, reikia mažiaus sukti galvą – apsivilkai juodą kostiumą ar suknelę ir jau esi pasiruošęs. Šaltuoju metų laiku rengiamos laidotuvės įpareigoja apgalvoti ir lauko drabužius. Pagrindinė taisyklė – tamsios spalvos rūbai. Gali būti ir nevienspalviai, pavyzdžiui, tinka tamsių spalvų languotas ar dryžuotas paltas. Verta pergalvoti ir viršutinių drabužių audinius, pavyzdžiui, pūkinė sintetinio audinio striukė gali skleisti čežėjimo garsus ir versti jaustis nemaloniai.

 

Jei labai prastas oras, reikėtų rinktis šiltesnius, neperpučiamus ir neperlyjamus lauko drabužius, aukštai užsagstoma apykakle, dengiančius nugarą, sėdmenis. Nepamirškime pirštinių, nes procesijos metu reikės nešti gėles ar žvakes, todėl rankos gali sužvarbti ir peršalsime. Geriau rinktis dirbtinės odos, kad neperšlaptų ir atitiktų tamsių spalvų aprangos kodą.

 

Vaikams lauko drabužių taisyklės nėra griežtos, tad kepurytė su zuikio veiduku tikrai nieko neįžeis. Svarbu, kad šarvojimo salėje būtų išlaikytas kuklių, tamsesnių, vienspalvių drabužių kodas.

 

Kuklus makiažas

 

Šermenys ir laidotuvės nėra tinkams metas puoštis, todėl reikėtų stengtis išlaikyti kuklų įvaizdį. Tinkamiausias yra natūralus dieninis makiažas: lygi oda, šiek tiek paryškintos akys ir lūpos. Venkime ryškių spalvų, blizgių šešėlių, raudonos lūpos taip pat yra netinkamas pasirinkimas. Geriausia naudoti rusvus, kūno spalvos atspalvius. Ryškinant akis, nepamirškime naudoti vandeniui atsparaus tušo ir akių kontūro pieštuko, nes galime susigraudinti ir teks taisyti makiažą.

 

Moterų šukuosenos taip pat turėtų išlikti kuklios, paprastos, tvarkingos. Galima įsisegti juodą segtuką, pasipuošti juodu lankeliu ar kaspinu.

 

Vyrai turi būti švariai nusiskutę, jei augina ūsus ar barzdą – tvarkingai juos sušukavę.

 

Visiems reikėtų vengti pernelyg gausiai prisikvėpinti, nes patalpose ir taip netrūks kvapų – pamerktos gėlės, degančios žvakės, kiekvieno svečio kvepalų dvelksmas ir kt.

 

Elgesio etiketas

 

Atėjus į šarvojimo salę, turėtų būti išjungtas telefono garsas. Susirinkę žmonės gedi, kai kurie verkia, nederėtų trikdyti atmosferos linksma skambučio melodija. Užuojautą artimiesiems reikėtų pareikšti ramiai, tyliai. Net jei menkai pažinojome velionį, reikėtų pareikšti užuojautą prie karsto ar urnos sėdintiems artimiesiems žodžiu, rankos paspaudimu, apkabinimu. Artimajam dera pasakyti, kad užjaučiame, linkime stiprybės, ramybės. Jei apie mirusįjį nebuvome geros nuomonės, tai reikėtų pasilaikyti sau, vengti atsiliepti apie jį blogai, stengtis parinkti teigiamus žodžius. O jei tokių neturime, tuomet susilaikyti nuo komentarų.

 

Šarvojimo salėje artimieji nuolat ar pakaitomis turi būti visą laiką, kol ji atidaryta. Pagarbą velioniui bei užuojautą artimiesiems atėję išreikšti svečiai turėtų pabūti bent 15 min. Jei esame artimi su netektį išgyvenančiais žmonėmis, galime pasilikti ir kelias valandas, priklausomai nuo asmeninių planų ir gedinčių pageidavimų. Pasiūlykime pagalbą, galbūt kažką galime nuvežti parvežti, nupirkti ar kt.

 

Laidotuvėse nedera:

 
  •  Rengtis seksualiai, provokuojančiai.
  •  Vilkėti ryškiaspalvių drabužių su įvairiausiais paveikslėliais bei užrašais.
  •  Puoštis lateksiniais, odos imitacijos, tinkliniais, perregimais drabužiais.
  •  Demonstruoti pernelyg didelio gedulo savo įvaizdžiu (juodos skrybėlės, juodi šydai, nuo saulės akiniai ir kt.), jei nesame mirusiojo artimieji.
  •  Dėvėti kūną apnuoginančių drabužių.
  •  Segėti mini sijonus ar šortus.