Jaučiu apetitą kūrybai

LNK televizijos projekte „Žvaigždžių duetai. Nauja era“ dalyvaujantis Naglis Bierancas turi daugybę talentų – baletas, choreografija, fotografija, vaizdo įrašų kūrimas, o dabar ir dainavimas. Nuomonės formuotojas pasakoja, kad visuomet įdomios veiklos, kur gali skleistis kūrybiškumas, o muzikinis projektas dar labiau sužadino apetitą kurti.

Naglis Bierancas, Karolio Jautakio nuotrauka.

KAIP reagavote gavęs pasiūlymą dalyvauti „Žvaigždžių duetuose“?

Labai gerai atsimenu, kad tą savaitę su draugais leidome sodyboje. Ketvirtadienį ar penktadienį paskambino LNK prodiuserė. Dar prieš atsiliepdamas įtariau, kad su pasiūlymu, nes buvau dalyvavęs „Kaukėse“. Ji papasakojo, kad po kažkiek metų pertraukos vėl rengia „Žvaigždžių duetus“, ir Adrina nori būti poroje su manimi. Pajutau didžiulę nuostabą, kad Adrina mane pasirinko. Iškart nesutikau, pasakiau, kad turiu pagalvoti iki pirmadienio.

DĖL KO dvejojote?

Mėgstu apsvarstyti savo galimybes. Kilo dvejonių dėl dainavimo, nes reikės gyvai dainuoti, taip pat Adrinos asmeniškai nepažinojau, tik kaip atlikėją. Tačiau tą savaitgalį ji parašė ir padrąsino dalyvauti. Nerimavau ir dėl užimtumo: ruduo nuomonės formuotojams itin darbingas, įtemptas laikas, bijojau, kad nepavyks tinkamai paruošti pasirodymų. Tačiau ir draugai visą savaitgalį įkalbinėjo sutikti, nebuvo nė vieno, kuris pasakytų, kad nereikia. Taigi pirmadienį daviau prodiuserei teigiamą atsakymą.

AR KAŽKUR buvote dainavęs, ar projekte buvo pirmosios pamokos?

Niekada nesimokiau dainuoti. Mokykloje manęs net į chorą nepriėmė (šypsosi), bet scenoje praleidau pusę gyvenimo: šokau koncertuose, vaidinau teatro šokio spektakliuose. Scena – artima ir jauki vieta, bet dainavimas buvo iššūkis, nors esu apie dvejus metus buvęs M. Tylos suburtoje vaikinų grupėje „Rolikai“. Tiesą sakant, ten buvau labiau kaip J. Liesis „B‘avarijoje“ (šypteli). Šokau, buvau pritariantysis vokalas. Visada dainavome su fonograma, o įrašų studijoje nesudėtinga įdainuoti dainas, nes turi daugybę dublių. Kaip ir projekte „Kaukės“, tik ten dar specialiai pakeičiamas įrašytas balsas, jog komisija neatpažintų.

Tiesa, dar esu įrašęs dainą „Du alaus iki malonaus“, bet juoko forma. Taigi, „Žvaigždžių duetai“ – pirmas kartas, kai mokausi dainuoti, ruošiu pasirodymus, scenoje dainuoju gyvai, būnu su ausinėmis. Visiškai nauja patirtis.

AR sudėtinga išsirinkti, ką dainuosite?

Iš pradžių visai lengva, nes dainų sukurta visa galybė, bet į pabaigą nori pasiimti kokį nors kūrinį, o jį jau nusprendę ruošti kolegos. Projektui įsibėgėjus, surasti dainą tapo sunkiau, nes pradėjome nuo paprastesnių, paskui vis kėlėme kartelę aukštyn ir nebesinorėjo grįžti prie paprastų. Ieškojome ir susitikę, ir nuolat vienas kitam siųsdami dainas, kurias galėtume pabandyti. Nėra taip lengva, nes vienose dainose natos per aukštos man, kitose – per žemos Adrinai. Reikėjo surasti tokią, kuri tiktų abiem. Visąlaik išsirinkdavome lietuviškas dainas, tik viena buvo anglų kalba.

KOKIA daina lig šiol labiausiai įsiminė pačiam?

Man labai jaukus pasirodymas, kai sėdėdami atlikome žemaitišką Austiejos kūrinį „Žiaure graži žėima“. Dar įsiminė J. Jaručio ir Roko Jan „Skambinau bažnyčiai“, už kurią pirmą kartą gavome visus dešimtukus. Tačiau man buvo streso ją dainuoti, bijojau nepaimti aukštų natų, bet viskas gražiai pavyko. Viena iš favoričių – Jazzu ir „Anties“ daina „Nauji metai“. Labai patiko pats pasirodymas, idėjos įgyvendinimas, nors priedainyje irgi buvo aukštų natų ir vis bijojau, ar pavyks. Išėjo įsimintinas pasirodymas.

KO, be dainavimo, dar išmokote šiame projekte?

Gal dar ir neišmokau dainuoti, tai ilgas procesas. Bet pažangą tikrai padariau. Pradėjome nuo gana žemų balų, o projekto pabaigoje tapome vienais iš lyderių pagal komisijos skiriamus balus. Manau, kad projekte išmokau dirbti su partneriu. Labai patiko, kad poroje jaučiausi lygiavertis, galėjau save atskleisti choreografijoje, kurti pasirodymų idėjas. Bendrai fainas jausmas sugrįžti į sceną. Gaila, kad filmavimai jau baigėsi, atrodo, dar tiek dar idėjų, dar galiu kažką parodyti.

IŠ KUR jumyse tiek talentų?

Visada buvau prie meno. Viskas, kas susiję su kūryba, sekasi, įdomu, patinka, pavyksta. Techniniai dalykai – ne man, o kažką sugalvoti, sukurti – mano arkliukas, nesvarbu, kas tai būtų. Šokiai, keramika… Ko gero, projekte įdomiausia – kurti pasirodymus. Žinoma, įdomu mokytis dainavimo, stebėti, kaip tobulėji, išdainuoji vis aukštesnes natas, bet įdomiausia sugalvoti ir įgyvendinti idėją. Tas pats mane veža ir fotografijoje, ir bet kurioje kitoje srityje, kur galima pažvelgti kūrybiškai.

KAIP priimate nesėkmes?

Esu didelis perfekcionistas. Man viskas turi būti arba gerai, arba nieko. Dėl to ir buvo sunku apsispręsti dalyvauti projekte. Suabejojau, ar nepritrūks laiko suspėti atlikti visus darbus ir dar ruoštis pasirodymams. Jei kažko imuosi, noriu daryti šimtu procentų, kad viskas būtų kuo geriau. Kai kažkas ne iki galo atlikta, kai pritrūksta repeticijų, negerai jaučiuosi. Aš turiu eiti į sceną užtikrintai ir tai ne visada iki galo pasiseka, kaip nori. Tada vyksta vidinis savęs skalpavimas (šypteli), kad galėjau geriau. Iš esmės su Adrina visai neblogai pavarėme. Parodėme ir dar parodysime gerų numerių.

KOKIAS žmonių savybes vertinate labiausiai?

Man labai svarbu, kad žmogus būtų atviras ir nuoširdus. Tai vienas svarbiausių dalykų, nes ir pats stengiuosi toks būti. Kai viskas daroma nuoširdžiai, be paslėptų kėslų, rezultatas visuomet geresnis.

KOKS paprasčiausias būdas jus nudžiuginti?

Bet koks dėmesys malonus, ypač iš artimų žmonių ir draugų. Tą supratau dalyvaudamas projekte. Po kiekvieno pasirodymo sulaukiu daugybės žinučių iš sekėjų, kurie pasidžiaugia, pagiria. Labai smagu jas skaityti, bet kur kas smagiau ir maloniau, kai gerą žodį parašo draugai. Supranti, kad jie stebi, žiūri, mato, jiems įdomu, aktualu. Dėmesys iš draugų labai mielas, nes jauti, kad esi svarbus. Tai nuostabus jausmas. Nereikia nei dovanų, užtenka gero žodžio.

KAIP sutinkate didžiąsias šventes?

Prie šventinio stalo visuomet susėdame pas mamą su patėviu. Ji kasmet paruošia tradicinius dvylika patiekalų, bet praėjusiais metais nusprendė, kad nenori pati gaminti ir užsakė Kūčių vakarienę, kuri buvo pristatyta į namus. Viskas skanu, gražiai paserviruota. Šiais metais planuoju tėvus pasikviesti pas save į namus, tai bus pirmas kartais, kai Kūčias švęsime mano naujuose namuose. Labai laukiu ir taip pat planuoju užsisakyti šventinę vakarienę, nes nenoriu, kad mama visą dieną stovėtų prie viryklės. Kalėdas tikriausiai sutiksiu pas draugus.

KĄ sau pasidovanosite švenčių proga?

Iš tiesų jau galvoju apie tai, nes daug dirbau, galiu kažką pasidovanoti (šypsosi). Kai mokiausi Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyriuje, mums buvo privalomos fortepijono pamokos. Po muzikinio projekto jaučiu, kad būtų visai faina sugrįžti prie fortepijono pamokų, tad rezgu mintį pasidovanoti elektrinį pianiną. Projektas „Žvaigždžių duetai“ sužadino apetitą kurti, muzikuoti, todėl manau, kad visai gera mintis įsigyti instrumentą.

Autorė Laima Samulė