Mažai kas nenorėtų turėti sveiką, lygią ir jaunatvišką odą. Deja, tokia gali džiaugtis ne visi. Ir dėl to dažniausiai kaltinama genetika. Nors paveldimumas tikrai turi įtakos, moksliniai tyrimai rodo, kad net iki 80% matomų odos senėjimo požymių susiję ne su genetika, o su gyvenimo būdu ir kasdieniais įpročiais. Tai reiškia, kad odos grožis daug daugiau priklauso nuo mūsų pačių, nei kartais norime manyti kitaip.

 

Įpročiai, sendinantys odąAging,Process,,Rejuvenation,Anti-aging,Skin,Procedures.,Old,And,Young,Concept

 

Per daug saulės vonių

 

Saulės spinduliai – vienas galingiausių išorinių odos senėjimo veiksnių. Dermatologijoje net vartojamas terminas „fotosenėjimas“, apibūdinantis odos senėjimą dėl UV spindulių poveikio. Ultravioletiniai spinduliai prasiskverbia į vidurinį odos sluoksnį ir ardo baltymus, atsakingus už stangrumą. Tyrimai rodo, kad žmonės, gyvenantys atogrąžose ar daug laiko praleidžiantys saulėje, raukšles pradeda pastebėti vidutiniškai 10 metų anksčiau nei šiaurinių kraštų gyventojai. Be to, UV spinduliai skatina laisvųjų radikalų susidarymą, kurie pažeidžia ląstelių DNR – tai ne tik spartina senėjimą (raukšlės, pigmentinės dėmės), bet ir padidina odos vėžio riziką. Amerikos dermatologų akademija pabrėžia, kad net 80 % matomų senėjimo požymių siejami su per dideliu saulės poveikiu.

 

Rūkymas

 

Rūkymas neigiamai veikia ne tik plaučius ar širdies ir kraujagyslių sistemą, bet ir odą. Nikotinas susiaurina kraujagysles, todėl odos audiniai gauna mažiau deguonies ir maistinių medžiagų. Dėl to oda tampa blyški, pilkšva, praranda sveiką švytėjimą. Be to, tabako dūmuose esantys toksinai ardo kolageną ir slopina jo gamybą. Rūkalių oda sensta greičiau – tyrimai rodo, kad raukšlės atsiranda vidutiniškai 5 metais anksčiau nei nerūkančiųjų. Šis efektas net turi pavadinimą – „smoker’s face“: gilios raukšlės aplink burną ir akis, nusileidęs veido ovalas. Rūkymas taip pat lėtina odos žaizdų gijimą, todėl operaciniai randai ar grožio procedūrų rezultatai dažnai būna prastesni.

 

Miego trūkumas

 

Miegas – tai laikas, kai oda atsikuria ir atsinaujina. Naktį organizmas išskiria augimo hormoną, kuris skatina ląstelių regeneraciją ir kolageno sintezę. Jei miego trūksta, šis natūralus procesas sutrinka. Tyrimai rodo, kad moterims, miegodavusioms mažiau nei 5 valandas per parą, odos apsauginė funkcija buvosumažėjusi ir joms lėčiau atsistatydavo UV spindulių sukelti pažeidimai. Be to, miego trūkumas didina uždegiminius žymenis kraujyje, kurie siejami su spartesniu senėjimu. Vizualiai nemiegojęs žmogus atrodo pavargęs: patinę paakiai, papilkėjusi oda, ryškesnės smulkios raukšlės. Įdomu tai, kad socialinės psichologijos tyrimai parodė, jog gerai išsimiegantys žmonės dažnai atrodo jaunesni už savo tikrąjį amžių, o jų nuotraukos vertinamos palankiau.

 

Gausus cukraus ir rafinuotų angliavandenių vartojimas

 

Cukrus sendina odą per procesą, vadinamą glikacija. Tai cheminė reakcija, kai gliukozės molekulės prisijungia prie kolageno ir elastino skaidulų, jas deformuodamos. Tokiu būdu susidaro glikacijos galutiniai produktai (AGEs), kurie sukietina ir sumažina odos elastingumą – ji praranda stangrumą, greičiau formuojasi raukšlės. Tyrimai rodo, kad cukriniu diabetu sergantys žmonės, kurių kraujyje dažnai būna padidėjęs gliukozės lygis, senėjimo požymius patiria anksčiau. Tačiau net ir sveikiems asmenims gausus saldumynų, baltos duonos ar gazuotų gėrimų vartojimas pagreitina odos senėjimą. Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad vyresnio amžiaus žmonės, kurių mityboje dominavo daržovės, o cukraus buvo mažai, turėjo lygesnę ir sveikiau atrodančią odą.

 

Lėtinis stresas

 

Psichologinis stresas aiškiai atsispindi odoje. Streso hormonas kortizolis slopina kolageno gamybą, mažina hialurono rūgšties kiekį ir skatina uždegiminius procesus. Dėl to oda greičiau praranda stangrumą, drėgmę ir švytėjimą. Harvardo medicinos mokyklos tyrimai rodo, kad ilgalaikis stresas siejamas su telomerų trumpėjimu, o tai tiesiogiai lemia ląstelių senėjimą. Rezultatas – plonėjanti, blyškėjanti oda, ryškėjančios raukšlės. Be to, stresas paspartina esamas odos ligas: aknę, egzemą, psoriazę ar rožinę.

 

Įpročiai, kurie jaunina odą

 

Kasdienis apsauginio kremo nuo saulės (SPF) naudojimas

 

Apsauginis kremas nuo saulės – viena veiksmingiausių priemonių, stabdančių odos senėjimą. Australijoje atliktas plataus masto tyrimas parodė, kad žmonės, kasdien naudoję SPF 30, po 4,5 metų atrodė vizualiai jaunesni nei tie, kurie kremą naudojo tik retkarčiais. Net mikroskopiniai tyrimai parodė, kad jų oda buvo mažiau pažeista. Svarbu suprasti, kad SPF reikalingas ne tik vasaros atostogoms ar saulėtoms dienoms. UVA spinduliai veikia ir debesuotą dieną, ir sėdint prie lango, nes lengvai prasiskverbia pro stiklą. Be estetinių privalumų, kasdienis SPF naudojimas taip pat sumažina odos vėžio riziką – tai viena pavojingiausių ilgalaikio UV poveikio pasekmių.

 

Pakankamas vandens vartojimas

 

Odos ląstelės sudarytos daugiausia iš vandens, todėl tinkama hidratacija yra būtina. Nors vanduo stebuklingai neišnaikins raukšlių, jis padeda palaikyti hidrolipidinį barjerą, saugantį nuo sausumo, dirginimo ir priešlaikinio senėjimo. Tyrimai rodo, kad žmonės, išgeriantys bent 2 litrus vandens per dieną, po kelių savaičių turėjo elastingesnę, lygesnę ir geriau sudrėkintą odą. Be to, pakankamas skysčių vartojimas padeda šalinti toksinus, sumažina paburkimą bei tamsius ratilus po akimis. Net lengva dehidratacija gali pasireikšti papilkėjusia oda ir smulkiais įtrūkimais – vizualiai tai gali pridėti kelerius metus.

 

Naudingų medžiagų gausi mityba

   

Tinkama mityba – tarsi vidinis kremas nuo senėjimo. Antioksidantai (vitaminai C, E, beta karotenas) neutralizuoja laisvuosius radikalus, kurie ardo odos ląsteles. Vitaminas C būtinas kolageno sintezei, vitaminas E saugo nuo oksidacinio streso, o beta karotenas (randamas morkose, moliūguose) stiprina natūralią apsaugą nuo UV. Didelės apimties tyrimai rodo, kad žmonės, kurių mityboje dominuoja daržovės, žuvis, alyvuogių aliejus, turi mažiau raukšlių nei tie, kurie dažniausiai valgo mėsą, bulves ir cukrų. Omega-3 riebalų rūgštys (iš lašišos, linų sėmenų) slopina uždegiminius procesus, o flavonoidai iš uogų bei žaliosios arbatos apsaugo odą nuo ankstyvo senėjimo.

 

Reguliarus fizinis aktyvumas

 

Fizinis aktyvumas ne tik gerina savijautą, bet ir tiesiogiai veikia odos išvaizdą. Judant pagerėja kraujotaka, o tai reiškia geresnį deguonies ir maistinių medžiagų tiekimą odos ląstelėms. Tyrimai parodė, kad 40–60 metų žmonės, sportuojantys bent 3 kartus per savaitę, turėjo storesnį dermos sluoksnį ir lygesnę odą nei jų bendraamžiai, vengiantys fizinio krūvio. Be to, judėjimas mažina streso hormoną kortizolį, skatina kolageno gamybą ir slopina uždegimą. Ypač naudingas aktyvumas gryname ore – žmonės, kurie daug juda lauke, dažnai atrodo jaunesni už savo amžių.

 

Kokybiška odos priežiūra

 

Kasdienė priežiūra – pagrindas odos sveikatai ir jaunystei. Svarbu neperkrauti odos, bet palaikyti jos natūralų apsauginį barjerą švelniu prausimu ir drėkinimu. Tyrimai rodo, kad retinolis (vitaminas A) stimuliuoja kolageno gamybą ir per kelis mėnesius gali sumažinti smulkias raukšles net iki 30 %. Vitaminas C šviesina pigmentines dėmes, o niacinamidas (vitaminas B3) stiprina odos barjerą ir mažina uždegimą bei paraudimą. Dermatologai rekomenduoja naudoti paprastas, bet efektyvias priemones: drėkinamąjį kremą, antioksidantų serumą, retinolį ir, žinoma, SPF. Kokybiška priežiūra ne tik lėtina senėjimą, bet ir padeda atkurti dalį prarasto odos gyvybingumo.

 

Autorė Monika Budnikienė