Norint išsaugoti puikią fizinę ir psichinę sveikatą, būtina atsipalaiduoti, pabūti tyloje. Tačiau ką daryti, jeigu ramybę drumsčia už lango važiuojantys automobiliai, žaidžiantys vaikai, naminiai gyvūnėliai ar už sienos besipykstantys kaimynai? Išeitis visada yra – nuvykti į mišką, apsilankyti gongo garsų seanse, likti namie ir trukdančius garsus nuslopinti harmoningais, o vėliau mokytis juos paversti neutraliais ar netgi raminančiais.

 

shutterstock_59615791

Gamtos muzika – natūrali ir įrašyta

 

Itin teigiamą poveikį žmogui daro natūralūs gamtos garsai: upelio čiurlenimas, lietaus lašų kritimas, medžių ošimas ir šnarėjimas, paukščių čiulbėjimas ir pan. Juos girdėdamas žmogus atsipalaiduoja, atkuria ryšį su gamta ir vidiniu „aš“, pailsi ir pasisemia energijos. Vis dėlto ne kiekvienas miesto žmogus gali dažnai būti gamtoje ir mėgautis jos simfonija. Tuomet reikėtų pasitelkti meditacinę ir atpalaiduojamąją muzikas, kurių įrašuose skamba gamtos garsai. Galima neabejoti, kad jie taip pat daro teigiamą ir labai stiprų poveikį psichikai, nes žmogaus smegenys neskiria, kurie aplinkos dirgikliai yra natūralūs, o kurie dirbtiniai. Taip pat yra ir su smegenų reakcija į žmogaus veiksmus. Pavyzdžiui, smegenys neatskiria natūralaus ir suvaidinto žmogaus juoko – jos tiesiog reaguoja į atliekamą veiksmą (juoką) ir pradeda gaminti laimės hormonus. Taigi šiuo atveju klausant įrašytų gamtos garsų svarbiau pagalvoti, kaip „apgauti“ plaučius, kad jie patikėtų, jog įkvepia gryną miško orą. Reikėtų bent jau išvėdinti patalpas ir įjungti oro drėkintuvą su eteriniais aliejais. Kad gamtos artumą pajustų ir siela, patalpoje turėtų būti visžalių augalų.

 

Klasikinė muzika – puikus pasirinkimas kiekvienam

 

M. K. Čiurlionio, V. A. Mocarto, F. Šuberto, F. Šopeno ir kitų klasikinės muzikos kompozitorių kūriniai – puikūs raminamieji protui ir sielai. Jeigu tokios muzikos nesiklausote, vertėtų pabandyti bent kelis kūrinius įtraukti į savo muzikos grojaraštį. Tikėtina, kad netrukus norėsis klausytis klasikos vis daugiau ir dažniau. Įrodyta, kad klasikinė muzika normalizuoja kraujospūdį ir malšina įvairius skausmus. Tiesa, jos geriau nesiklausyti likus dviem savaitėms iki gimtadienio ir dvi savaites po jo. Tvirtinama, kad šiuo laikotarpiu subtilusis žmogaus kūnas yra itin pažeidžiamas ir klasikos kūriniai jį dar labiau įjautrina.

 

Varpai – gamtos harmonijos atspindys

 

 

Varpų muzika skamba įvairiose apeigose. Pasak muzikos terapijos specialistų, varpų skleidžiami garsai yra viena iš masažo rūšių. Jiems skambant erdvėje pasklinda atpalaiduojamąjį poveikį turinčios garso vibracijos, kurios atpalaiduoja įsitempusius raumenis, nuramina centrinę nervų sistemą, padeda atsikratyti negatyvių minčių ir patirčių. Dėl to varpų garsų patartina klausytis patyrus stiprų stresą, kai ypač sunku suvaldyti emocijas. Ilgai klausantis realaus ar įrašyto varpų skambesio, galima visiškai atsipalaiduoti. Tuomet, pasak mokslininkų, panyrama į gilaus miego būseną.

 

Gongai – norma tampanti egzotika

 

Vos prieš keletą metų gongų garsai lietuvių ausims buvo kažkas naujo, negirdėto, neįprasto. Šiandien šį iš Mesopotamijos kilusį Rytuose gyvenančių mistikų naudojamą muzikos instrumentą žino vis daugiau žmonių. Ko gero, visi, kurie klausėsi gongų, patvirtintų, kad viską nustelbiantys garsai palieka neišdildomą pojūtį ir įspūdį. Specialistų tvirtinimu, gongo garsai išlaisvina nuo įtampos ir neigiamų minčių. Per gongo seansą pailsi centrinė nervų sistema, kūnas ir siela. Paslaptis glūdi gongų skleidžiamose galingose vibracijose, kurios persmelkia žmogaus fizinį ir dvasinį kūnus. Įdomu tai, kad per tą patį gongo seansą žmonės patiria visiškai skirtingus jausmus ir emocijas. Kai kurie negali ramiai gulėti ar sėdėti – jiems norisi judėti, atlikti įvairius plastiškus judesius. Tokia reakcija rodo, kad gongų garsai pažadina kūno savigydos mechanizmus – atliekant nevalingus judesius atkuriama harmonija.

 

Kad terapija būtų veiksmingesnė

 

Siekiant kuo geriau atsipalaiduoti, klausant įvairių garsų itin svarbu patogiai įsitaisyti. Geriausia atsigulti ant nugaros. Tam, kad būtų patogu, reikėtų pasitiesti kilimėlį, o jeigu kambaryje vėsu, galima apsikloti, tačiau apklotas neturi varžyti kojų ar rankų judesių. Kojų nereikėtų suglausti – ties pėdomis turėtų likti 30–40 cm. Rankas geriausia laikyti šalia kūno delnais į viršų. Siekiant kuo daugiau atsipalaiduoti, reikėtų kelioms sekundėms įtempti visus raumenis ir staigiai juos atpalaiduoti. Pratimą patartina atlikti keletą kartų. Jeigu sunku įtempti visus raumenis iš karto, galima pirmus kartus įtempti viršutinę kūno dalį ir rankas, vėliau – apatinę kūno dalį. Taip pat naudinga suraukti kaktą ir padaryti keletą grimasų, tada veidą atpalaiduoti. Atlikus pratimus reikėtų dėmesį koncentruoti į klausomos muzikos garsus arba kvėpavimą. Savarankiškas garso terapijos seansas turėtų trukti bent 15 min.

 

Požymiai, rodantys, kad jums reikėtų išbandyti garsų terapiją

 

  • Jautri reakcija į stresines situacijas.
  • Pasikartojantys panikos priepuoliai.
  • Pasilinksminimo vietose sunku prisitaikyti prie aplinkos.
  • Mintys pesimistinės.
  • Dažnai norisi atsisakyti bičiulių siūlymų susitikti.
  • Nuolat trūksta energijos.
  • Sutrikęs kraujospūdis.

 

Garsų terapija – kasdienis palydovas

 

Žmogui teigiamą poveikį gali daryti ne tik minėti garsų šaltiniai, tačiau ir kasdien girdimi garsai, paties ištariami žodžiai bei atliekami judesiai. Kiekvienas garsas, intonacija ir veiksmas skleidžia tam tikro dažnio vibracijas, kurias lemia žmogaus mintys ir intencijos. Jeigu mintys vien tyros, žmogus gali išsaugoti puikią fizinę ir psichinę sveikatą netgi gyvendamas labiausiai užterštame ir itin triukšmingame pasaulio kampelyje. Mintys ir jausmai veikia tarsi filtras viskam, ką jis sako bei daro, ir kas vyksta aplinkui. Tai puikiai iliustruoja pavyzdys, kai lietingą dieną galima pamatyti besišypsančius žmones, o šviečiant saulei kai kuriuos žmones – rūškanais veidais. Tai įrodo, kad nuotaika ir nusiteikimas gimsta viduje, nepriklausomai nuo išorinių sąlygų. Todėl svarbu stebėti savo mintis, emocijas ir tariamus žodžius. Kuo daugiau žodžių tariama su meile ir kuo mažiau jaučiama negatyvių emocijų, tuo geresnė bus fizinė ir dvasinė sveikata.

 

Labai svarbu pasirinkti ir ausiai malonų žadintuvo signalą – jeigu nauja diena pradedama įkyriu ir blogas emocijas keliančiu pypsėjimu, tuomet ko galima tikėtis iš visos dienos? Vertėtų pasirinkti patinkančios dainos melodiją ir, vos tik jai pradėjus įkyrėti, pakeisti nauja. Tegul kiekvienas rytas prasideda ausiai mielais garsais ir šypsena! Beje, pasak specialistų, pasirinkta žadintuvo melodija neturėtų būti labai tranki – geriau rinktis ramią arba pamažu tampančią trankia, kad vis dar snaudžiantis organizmas turėtų laiko išsibudinti nepatirdamas streso.

 

Irmina Žukauskaitė