Karščiavimas, kosulys, didžiulis nuovargis… Daugeliui pažįstami simptomai, su kuriais tenka susidurti šaltymečiu. Gerai, jeigu tai tik eilinis peršalimas. Deja, dažnai už tokios savijautos slypi pavojingesnis susirgimas – gripas. Jis grėsmingesnis, nei gali atrodyti, ir daliai ligonių baigiasi sunkiomis komplikacijomis. Tad ką svarbu žinoti apie šį virusinį susirgimą ir kaip nuo jo apsisaugoti?

 

Staigi virusų atakaYoung,Woman,Having,A,Flue.,She,Is,Sitting,On,Bed

 

Gripas – tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, kuri kasmet paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Pagrindiniai sukėlėjai – A ir B tipo gripo virusai – nuolat mutuoja, todėl kiekvienais metais rekomenduojama nauja vakcina.

 

Virusas plinta oro lašeliniu būdu: kosint, čiaudint ar net kalbant, todėl vos keli užkrėsti žmonės gali greitai išplatinti ligą darbo vietoje, mokykloje ar namuose.

 

Simptomai atsiranda staiga ir gali būti stiprūs:

 
  • Aukšta temperatūra, dažnai 38–40 °C
  • Smarkus kosulys ir gerklės skausmas
  • Raumenų, sąnarių ir galvos skausmai
  • Bendras silpnumas, nuovargis, kartais pykinimas ar vėmimas (dažniau vaikams).
 

Nors daugelis žmonių gripą laiko „tik peršalimu“, komplikacijos gali būti sunkios, ypač rizikos grupėms:

 
  • Plaučių uždegimas – viena dažniausių gripo komplikacijų, dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms arba sergantiems lėtinėmis ligomis.
  • Širdies problemos – gripas gali paūminti širdies nepakankamumą arba sukelti miokarditą.
  • Kitos komplikacijos – inkstų, smegenų ar kepenų pažeidimai, ypač silpnesniems organizmams.
 

Gripas toli gražu nėra tik sloga, net sveikus žmones gali savaitę paguldyti į lovą, o rizikos grupėms kelti realią grėsmę sveikatai. Profilaktika ir tinkamas pasiruošimas – geriausias būdas išvengti nemalonių pasekmių.

 

Žaibiškas plitimas

 

Gripo virusas plinta lengvai, todėl šaltymečiu dažnai sukelia sezoninius protrūkius (Lietuvoje dažniausiai lapkritį–kovą). Pagrindinis plitimo kelias – oro lašelinis: virusas patenka į aplinką, kai užsikrėtęs žmogus čiaudi, kosėja arba kalba. Net paprastas bendravimas per mažiau nei metrą gali būti lemtingas užkratui perduoti. Be to, virusas gali išlikti gyvybingas ant paviršių net kelias valandas. Taip durų rankenos, kompiuterių klaviatūros ar nuotolinio valdymo pulteliai gali tapti papildomu užkrato šaltiniu, jei palietus neplaunamos rankos. Todėl rankų higiena – paprasta, bet labai svarbi apsaugos priemonė.

 

Gripas itin greitai plinta kolektyvuose. Ypač darželiuose ar mokyklose, nes vaikai dažnai dalijasi žaislais, pieštukais ar net maistu. Kitos rizikingos vietos – darbo kolektyvas ir viešos erdvės, kuriose būriuojasi daug žmonių: prekybos centrai, viešasis transportas. Svarbu žinoti, kad užsikrėtę suaugusieji gali platinti virusą dar prieš pasireiškiant simptomams. Didelė žmonių koncentracija sukuria itin palankią terpę virusui plisti.

 

Kaip apsisaugoti?

 

Kaip ir bet kurių virusinių ligų atveju, taip ir saugantis nuo gripo pirmiausia itin svarbi tinkama higiena. Būtina reguliariai plauti rankas su muilu arba dezinfekcinėmis priemonėmis. Kosint ar čiaudint užsidengti burną nosinaite, o tokios neturint – alkūnės linkiu. Siautėjant gripui protinga pagal galimybes vengti didelių susibūrimų, ypač jeigu priklausote rizikos grupei. Visgi pati veiksmingiausia priemonė – skiepai.

 

Vakcina paruošiama kiekvienais metais, nes gripo virusai nuolat mutuoja, todėl ankstesnės vakcinos efektyvumas naują sezoną gali būti mažesnis. Skiepai stimuliuoja organizmą gaminti antikūnų prieš specifines viruso padermes, kurios tikėtinos artėjančio sezono metu. Jei žmogus susiduria su virusu, imuninė sistema jį atpažįsta ir neleidžia ligai vystytis arba švelnina simptomus. Svarbu suprasti, kad vakcinacija neužkerta kelio ligai 100 %, tačiau statistiškai vakcinuoti žmonės iki 60 % rečiau patiria sunkių gripo komplikacijų, gerokai rečiau patenka į ligoninę. Skiepas apsaugo ne tik patį žmogų, bet ir aplinkinius – tai vadinama kolektyvine apsauga. Ypač svarbu skiepytis vaikams, senjorams ir lėtiniams ligoniams.

 

Dažnam kyla klausimas, kada metas skiepytis. Geriausia tai daryti rugsėjį–lapkritį, dar prieš prasidedant gripo epidemijai. Imunitetas po vakcinos susiformuoja per 2–3 savaites ir tęsiasi visą sezoną. Neretai baiminamasi, esą vakcina gali sukelti gripą. Tai neįmanoma, nes joje yra inaktyvuotas (neaktyvus) virusas arba jo dalelės, kurios nesukelia ligos, tik padeda organizmui pasiruošti. Skiepai saugūs tiek vaikams, tiek nėščiosioms ir senjorams. Skiepytis būtina kasmet, nes kiekvieną sezoną virusas mutuoja.

 

PSO duomenimis, skiepai nuo gripo kasmet padeda išvengti milijonų sunkių ligos atvejų visame pasaulyje. Tai vienas paprasčiausių būdų apsaugoti save ir artimuosius žiemą.

 

Paprasti būdai imunitetui stiprinti

 

Nors skiepai nuo gripo – veiksmingiausia apsauga, organizmo gebėjimas kovoti su infekcijomis priklauso ir nuo kasdienės priežiūros bei gyvenimo būdo. Štai keletas paprastų, bet svarbių priemonių:

 

Subalansuota mityba. Palanku valgyti įvairių vaisių, daržovių, ankštinių produktų, visų grūdo dalių gaminių. Maistas turėtų būti gausus vitaminų C, D ir cinko, kurie stiprina imuninę sistemą. Tyrimai rodo, kad deramas vitamino D kiekis gali sumažinti kvėpavimo takų infekcijų riziką iki 30 %.

 

Kokybiškas miegas. Suaugusiesiems rekomenduojama miegoti 7–9 val. per naktį, vaikams – daugiau. Miego trūkumas silpnina imunitetą ir didina tikimybę susirgti gripu.

 

Fizinis aktyvumas. Reguliari mankšta padeda gerinti kraujotaką, stiprina organizmo gynybines funkcijas. Net lengvas 30 min. pasivaikščiojimas per dieną turi teigiamą poveikį imunitetui.

 

Streso valdymas. Nuolatinis stresas silpnina imuninę sistemą, todėl svarbu rasti laiko atsipalaidavimui: meditacijai, knygos skaitymui, pomėgiams, pokalbiams su artimaisiais.

 

Higiena ir aplinka. Viruso plitimo riziką mažina rankų plovimas ir dezinfekavimas, ypač grįžus iš viešų vietų. Taip pat svarbu vėdinti patalpas – mąžta viruso koncentracija ore.

 

Įdomu

 
  • Per vieną sezoną gripu suserga 5–15 % gyventojų. Šie skaičiai gali svyruoti, tai priklauso nuo viruso stiprumo ir vakcinacijos lygio.
  • Pasak PSO, 5–10 % gripu sergančių suaugusių asmenų patiria rimtesnių komplikacijų, o vaikams, senjorams ir lėtiniams ligoniams ši rizika dar didesnė.
  • Gripo komplikacijos dažniausiai pasireiškia plaučių uždegimu, širdies ar kvėpavimo sutrikimais, rečiau – smegenų ar inkstų pažeidimais.
  • Į ligoninę dėl gripo paprastai patenka 1–2 % užsikrėtusiųjų. Tačiau šie skaičiai gali svyruoti, atsižvelgiant į gripo sezono intensyvumą ir viruso stiprumą.
  • Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie derina subalansuotą mitybą, miegą ir judėjimą, gripu serga ne tik rečiau, bet ir ligos eiga lengvesnė.
 

Autorė Jūratė Survilė