Geležinė mados pasaulio ledi

Anna Wintour – žurnalistė, mados kritikė ir išskirtinė moteris, kone keturis dešimtmečius sėdėjusi vyriausiosios amerikiečių mados žurnalo „Vogue“ redaktorės kėdėje. Ši ledo karaliene ir geležine ledi vadinama dama ne tik pavergė mados pasaulį, tačiau ir apvertė jį aukštyn kojomis. Dabar svarstoma, kad jos era eina į pabaigą. Visgi pati A. Wintour atkerta, kad iš mados pasaulio pasitraukti neketina.

Užleidžia kėdę, bet pasilieka įtaką

Šių metų birželio pabaigoje ilgametė „Vogue“ vyriausioji redaktorė A. Wintour oficialiai pranešė, kad traukiasi iš pareigų po 37 metų darbo. Šią žinią 75-erių britė paskelbė susitikime su redakcijos darbuotojais, pridurdama, kad žurnale bus įsteigta nauja pareigybė – redakcinio turinio vadovas (Head of Editorial Content), kuris perims kasdienį leidinio valdymą. Nors A. Wintour jau paliko „Vogue“ vyr. redaktorės postą, ji nepasitraukė iš leidinio veiklos. Moteris išlaikė reikšmingą įtaką kaip pasaulinė „Vogue“ redakcinė direktorė ir „Condé Nast“ vyriausioji turinio vadovė. Tai reiškia, kad visos pagrindinės publikacijos „GQ“, „Vanity Fair“, „Wired“, „Glamour“, „Allure“, „Bon Appétit“ vis dar bus kuruojamos jos rankomis (išskyrus „The New Yorker“). „Savaime suprantama, kad aš visam laikui lieku „Vogue“ teatro ir teniso redaktore“, – juokavo ji, patvirtindama, kad liks aktyviai įsitraukusi į žurnalo strateginę veiklą. Naujasis turinio vadovas atsiskaitys tiesiogiai A. Wintour kaip pasaulinei direktorei. „Vogue“ redaktorė toliau vadovaus, bet sukurs naują poziciją. Jau žinoma, kad kita vadove taps Chloe Malle. 39-erių Ch. Malle, aktorės Candice Bergen duktė, pastaruosius 14 metų žurnalo redakcijoje kilo karjeros laiptais, tapo vogue.com redaktore ir tinklalaidės „The Run Through“ vedėja.

A. Wintour, 1988-aisiais tapusi Amerikos „Vogue“ vyriausiąja redaktore, pakeitė mados žurnalistikos kryptį. Ji pirmoji pradėjo įtraukti garsenybes į žurnalo viršelius, derinti aukštąją madą su gatvės stiliumi ir remti jaunus dizainerius: Marcą Jacobsą, Alexanderį McQueeną, Johną Galliano. Jai vadovaujant „Vogue“ tapo globaliu prekės ženklu su daugybe tarptautinių leidinių. Be to, A. Wintour kuruoja temas, svečių sąrašus, net patiekalus kasmetiniame „Met Gala“ renginyje – didžiausiame ir įtakingiausiame mados vakare. „Kiekvienas, dirbantis kūrybinėje srityje, žino, kaip svarbu niekada nesustoti augti. Kai pradėjau vadovauti „Vogue“, norėjau parodyti, kad į Amerikos mados žurnalą galima pažvelgti naujai. Dabar didžiausias mano džiaugsmas – matyti, kaip nauji redaktoriai keičia žaidimo taisykles“, – sakė ji. Šiemet A. Wintour apdovanota Didžiosios Britanijos damos titulu už nuopelnus mados industrijai. Po apdovanojimo Bakingamo rūmuose ji patvirtino, kad apie pensiją negalvoja: „Paskutinį kartą čia lankydamasi gavau medalį iš karalienės, ir abi sutarėme, kad savo darbą dirbame jau labai ilgai. Šį kartą karalius Karolis III manęs paklausė, ar dabar jau sustosiu, ir aš tvirtai atsakiau „ne“.“ Ir tikrai nepamelavo, mat vykstant didžiosioms mados savaitėms ji sėdėjo pirmosiose žiūrovų eilėse, daugybę kartų pasirodė ant raudonojo kilimo svarbiausiuose mados renginiuose.

Daugiau nei tik įtakingo tėvo dukra

A. Wintour gimė 1949 m. lapkričio 3-iąją Londone, Hampstedo kvartale, žinomame kaip intelektualų, menininkų, muzikantų ir rašytojų židinys. Būtent šičia paskutinius gyvenimo metus praleido Zigmundas Froidas. Tai vienas žymiausių pasaulyje turtuolių kvartalų – būtent čia stūkso brangiausios milijonierių vilos. Būsimoji „Vogue“ vadovė augo penkių vaikų šeimoje. Tėvas Charlesas Wintouras buvo žinomas žurnalistas, kelerius metus ėjęs neatskiriama Londono dalimi tapusio dienraščio „Evening Standard“ redaktoriaus pareigas. Amerikietė mama Eleanor Trego Baker – Harvardo teisės profesoriaus dukra, kilusi iš pasiturinčios verslininkų giminės. Kaip rašoma biografinėje knygoje „Front Row: The Cool Life and Hot Times of Vogue’s Editor In Chief“, matydamas dukters susidomėjimą mada Ch. Wintouras ragino ją ieškoti savęs būtent šioje industrijoje, netgi padėjo įsidarbinti viename Londono butikų, kai jai tebuvo 15 metų. Netrukus mergina sustabdė mokslus ir pradėjo lankyti „Harrods“ mokymų programą bei mados kursus, kuriuos netrukus irgi metė. Didelį žingsnį link svajonės ji žengė 1970 m., kai tėvo padedama atėjo į žiniasklaidą. Nors neturėjo aukštojo išsilavinimo, pradėjo dirbti žurnale „Harper‘s & Queen“.

Sulaukusi 26-erių persikraustė į Niujorką. „Manęs dažnai klausia, kodėl išvykau. Iš tiesų 5 metų, kai Jungtinėje Karalystėje manęs klausinėdavo, ar esu Ch. Wintouro duktė, man daugiau nei pakako. Daugybę metų JAV manęs niekas nepaklausė, kas yra mano tėvas ar kuo užsiima“, – prisiminė mados ikona, norėjusi įrodyti, kad ir be tėvo pagalbos gali daug pasiekti. Amerikoje pradėjo eiti jaunesniosios mados redaktorės pareigas žurnale „Harper‘s Bazaar“. Darbas jai patiko, tik džiaugėsi juo neilgai – vyriausiasis redaktorius atleido sakydamas, kad yra per daug europietiška. „Tuo metu nesupratau, ką jis turėjo omenyje, bet manau, kad buvau užsispyrusi, nepaisiau nurodymų ir visiškai ignoravau redaktoriaus reikalavimus“, – svarstė ji ir tikino, kad nesėkmė nesustabdė. Po ilgų derybų dėl atlyginimo (ji aršiai derėjosi, kol siūloma alga padidinta net du kartus) buvo priimta dirbti į žurnalą „Vogue“. Pirmasis viršelis, vadovaujant Annai, sukėlė tikrą sąmyšį ne tik mados pasaulyje, bet ir visuomenėje. Mat jį papuošė Izraelio modelis Michaela Bercu, vilkėjusi prabangią „Christian Lacroix“ palaidinę ir mūvėjusi kasdienius „Guess“ džinsus. Kaip vėliau paaiškėjo, sijonas netiko, nes manekenė šiek tiek papilnėjo. A. Wintour nusprendė, kad tiks kasdienis įvaizdis su džinsais.

Ir geležinė ledi turi širdį

1986 m. A. Wintour sugrįžo į Londoną kaip britų „Vogue“ vyriausioji redaktorė. „Nors maniau, kad esu visiška anglė, čia mane visi laikė amerikiete kontrolės maniake, o žurnalistai vaizdavo kaip piktą, plieninę moterį. Maždaug tuo metu britų spauda pradėjo kabinti įvairius epitetus“, – apie iki šiol lydinčią reputaciją pasakojo mados ikona. Tiesa, nors darbas grąžino į tėvynę, Niujorke liko jos širdis. Tuo metu Anna buvo neseniai susituokusi su garsiu vaikų psichiatru Davidu Shafferiu ir sūpavo pirmagimį Charlį. Jos vyras pagrįstai nenorėjo palikti Vaikų psichiatrijos skyriaus vedėjo pareigų Niujorko ligoninėje. Tad A. Wintour gyveno tarp Niujorko ir Londono, kas mėnesį daugybę valandų praleisdama lėktuvuose. Tai, kad taip gyventi per sunku, suvokė pradėjusi lauktis dukros Bee. Moteris apsisprendė gyventi Niujorke ir atsisakyti britiškojo „Vogue“. Ji ne kartą sakė niekada nesigailėjusi šio sprendimo. Save laiko šeimos žmogumi, visgi džiaugiasi, kad dėl vaikų ir santuokinio gyvenimo nereikėjo aukoti karjeros. Su vaikais sutaria puikiai, mielai leidžia laiką su anūkais ir juos lepina. Įžymybė ne kartą minėjo, kad niekada nedirbo tik dėl pinigų, bet jaučiasi laiminga, kad sukauptais turtais gali dalintis su svarbiausiais žmonėmis. Dukra neretai lydi įtakingąją mamą į įvairius renginius ir pozuoja fotografams. Pati A. Wintour nevengia dalintis pasakojimais apie motinystę.

Tačiau apie santykius su vyrais ji niekada nekalba. 1999 m. nutrūko santuoka su pirmuoju sutuoktiniu ir abiejų vaikų tėvu D. Shafferiu. Tais pačiais metais moteris pradėjo susitikinėti su verslininku Shelby Bryanu, kuris tada dar buvo vedęs. Kalbama, kad šis romanas sugriovė jų abiejų ankstesnes santuokas. Anna ir Shelby susituokė 2004 m. Tačiau ši santuoka iširo po 16 m. Netrukus po skyrybų vėl imta kalbėti, kad A. Wintour ilgai viena neužsibuvo – nuo 2021-ųjų vasaros žiniasklaidos poruojama su aktoriumi Billu Nighy. Kai 2023 m. drauge pasirodė ant raudonojo „Met Gala“ kilimo, daugelis tai laikė patvirtinimu, kad jiedu pora. Visgi tąkart A. Wintour atstovas žiniasklaidai informavo, kad jų nesieja romantiški santykiai, jiedu tėra geri bičiuliai. Ir tai veikiausiai nėra tik išsisukinėjimas. A. Wintour visada pasižymėjo pastovumu ir disciplina ne tik darbe, bet ir asmeniniame gyvenime. Nors dažniausiai griežtai atsisako kalbėti apie romantinius santykius, neseniai interviu paatviravo, kad meilė sau, vaikams, anūkams, taip pat darbui yra tai, ko pakanka užpildyti širdį.

Autorė Eglė Stratkauskaitė