Visame pasaulyje išmetama daugybė dar gerų maisto produktų. Štai ir lietuviai, kaip skelbia žiniasklaida, kasmet išmeta maisto už maždaug 300 eurų. Ne paslaptis, kad tikrai ne visas maistas, kuris patenka į pirkinių krepšelius, būna suvalgytas. Daugelis keliauja į šiukšlių dėžes, o iš jų – į sąvartynus dažniausiai todėl, kad jų galiojimo laikas pasibaigęs. Kol politikai galvoja, ką būtų galima padaryti, kad sumažėtų maisto švaistymas, žmonės gali imtis realių veiksmų. Visų pirma reikėtų išsiaiškinti, kada į galiojimo laiką būtina kreipti dėmesį, o kada – ne.

 

"maisto galiojimo laikas"

Dauguma maisto produktų ženklinami trejopai. Visų pirma etiketėje nurodoma pardavimo data, kurio pardavėjas nurodo, kiek ilgai prekė gulėjo parduotuvės lentynoje. Antra, iki kada geriausia sunaudoti – t. y. kiek laiko išsaugomas geriausias skonis. Ir trečia, gamintojų nuoroda iki kada produktą rekomenduojama sunaudoti. Įdomu tai, kad negendantys ir kambario temperatūroje laikomi maisto produktai taip pat turi galiojimo laiką, nors jis iš tiesų labiau reikalingas gamintojams ir pirkėjams sukontroliuoti prekių srautus, o ne tiesiogiai vartotojams, kurie nori įsigyti kokybišką ir skanų maistą.

 

Keletas rekomendacijų, kiek laiko galima vartoti kai kuriuos pasibaigusio galiojimo maisto produktus:

 
  • Malta arba plonai supjaustyta bet kokios rūšies žalia mėsa, taip pat paukštiena, žuvis ir jūros gėrybės – 1 – 2 dienos.
 
  • Virtas, keptas maistas, maistas išsinešimui, paruoštas maistas iš prekybos centrų, maisto likučiai – 2 – 3 dienos.
 
  • Didesni mėsos gabalai, kepsniai – 3 – 5 dienos.
 
  • Rūkytos, vytintos mėsos gaminiai (pavyzdžiui, kumpiai, kuriuos prieš vartojimą reikia išvirti) – 5 – 7 dienos.
 
  • Perdirbtos mėsos gaminiai, dešrelės, rūkyta kiauliena – 14 dienų, neatplėšus pakuotės, 7 – atidarius pakuotę.
 
  • Pienas – 5 – 7 dienos, kai pakuotė neatidaryta, 2 – 3 dienos, atidarius pakuotę arba kol nepakeičia kvapo. Raugintą pieną galima naudoti virimui ir kepimui.
 
  • Jogurtas – mažiausiai 1 – 2 savaites nuo pardavimo datos. Neatidarytas jogurtas su gyvosiomis bakterijomis gali išbūti nepakitęs dar ilgiau. Galima net teigti: kol ant jogurto nėra pelėsio, tol jis yra tinkamas valgyti.
 
  • Žali kiaušiniai. Priklausomai nuo gyvenamosios vietos žalių kiaušinių galiojimo data gali būti žymima pagal tai, kada juos padėjo vištos arba pagal tai, kada jie buvo supakuoti. Kartais kiaušiniai gali būti laikomi labai šaltoje patalpoje ilgą laiką, prieš patekdami į prekybos centrų lentynas. Kiaušiniai gali galioti 4 – 6 savaites nuo dienos, kai laikomi šaldytuve. Tai reiškia, kad juo galima vartoti 3 – 4 savaites nuo pakavimo arba „sunaudoti iki“ dienos. Kietai virti kiaušiniai galioja 5 – 7 dienas.
 
  • Minkštieji sūriai – 2 – 3 savaites, kai pakuotė nepraplėšta, 1 – 1,5 savaitės, atidarius pakuotę. Išmesti, jei atsiranda pelėsis.
 
  • Kietieji sūriai – 2 – 6 mėnesiai, kai pakuotė nepraplėšta, 1 – 3 mėnesiai, atidarius pakuotę. Dideli gabalai nepagenda ilgiau nei tarkuotas sūris, nes yra mažesnis plotas, kuriame gali atsirasti pelėsis. Kietieji sūriai galioja ilgiau nei minkštieji. Mechaniškai pašalinus pelėsį ir toliau naudoti kietąjį sūrį.
 
  • Dėžutėse, maišeliuose supakuoti produktai, konservuoti maisto produktai. Šių produktų galiojimo laikas gali būti net 2 – 5 metai. Jei praėjo daugiau, reikėtų pasikliauti savo uosle ir skonio receptoriais. Nedvejojant išmesti surūdijusias, skysčius praleidžiančias, nesandariai uždarytas, išsipūtusias ir deformuotas pakuotes. Šių produktų net netikrinti – tokie pokyčiai rodo, kad produktas yra nebetinkamas galioti. Atidarius pakuotes, skysti produktai turėtų būti suvartojami per kelias dienas, sausi gali būti laikomi šiek tiek ilgiau.
 

Žinoma, ką daryti su pasibaigusio galiojimo maisto produktais, galite nuspręsti tik jūs. Tačiau verta atsiminti, kad kai kuriais atvejais tai daryti yra visiškai saugu. Be to, prieš keletą metų JAV mokslininkai rado labai senų konservų dėžučių, maždaug iš 1934 metų. Jie jas atidarė ir paragavo skardinėse esančio maisto. Sunku patikėti, bet maistas gardžiai kvepėjo ir buvo skanus – praktiškai kaip ką tik pagamintas! Tik atlikus cheminę analizę paaiškėjo, kad jame buvo šiek tiek mažiau maistingųjų medžiagų, vitaminų ir mineralų.