Esu dėkingas, kad tėvai man lėmė muzikanto kelią

Saksofonininkas Juozas Kuraitis – bene produktyviausias šalies muzikantas, įrašęs daugiau nei 900 kūrinių, o asmeninėse šventėse ir įvairiuose renginiuose galintis atlikti per 1500 skirtingų dainų. Profesionalas sako, kad šis skaičius tikrai nėra galutinis: „Klausausi daug muzikos ir vis atrandu kūrinių, kurie puikiai skambėtų atliekami saksofonu.“

Juozas Kuraitis, asm. archyvo nuotrauka.

KAIP muzika atsirado jūsų gyvenime?

Mano abu tėvai susiję su muzika: mama buvo Klaipėdos kamerinio orkestro vadovė, o tėtis – Klaipėdos filharmonijos direktorius. Praktiškai užaugau koncertų salėje ir Palangos estradoje, kur tėtis organizuodavo koncertus, tad kito pasirinkimo, negu muzika, nelabai ir turėjau (šypteli).

KODĖL būtent saksofonas?

Saksofoną pasirinkau penktoje klasėje. Tuo metu sužavėjo instrumento spalva, blizgesys, daugybė mygtukų. Iki šiol žaviuosi saksofono seksualiu tembru, ne veltui jo toks pavadinimas (šypsosi). Šis instrumentas man ypatingas, nes groti juo – mano gyvenimo būdas, juk groju jau 35 metus.

KAIP pasirenkate, kokias dainas norite aranžuoti?

Klausausi daug muzikos ir vis atrandu, kurie kūriniai gerai skambėtų atliekami saksofonu. Tai gali būti ir šiandien populiarios, ir visiems iki skausmo žinomos, senos dainos. Atrankos kriterijų neturiu, tiesiog pajuntu, ką toliau norėčiau sugroti.

AR tiesa, kad jūsų pergrotų kūrinių skaičius jau rekordinis?

Taip. Nors pačiam sudėtinga suskaičiuoti, paskutinį kartą buvo apie 950 koverių ir remiksų. Nežinau kito muzikanto Lietuvoje, kuris būtų studijoje įrašęs tiek kūrinių. Tačiau tai dar ne pabaiga. Turiu išsikėlęs tikslą būti populiariausiu saksofonininku pasaulyje ir einu šio tikslo link. Nebūtinai pavyks, bet atkakliai siekti geriausio, ką galiu, – vienas iš mano charakterio bruožų. Gana didelis ir kitas skaičius mano karjeroje – esu grojęs daugiau nei 1000 asmeninių švenčių.

KOKIOJE asmeninėje šventėje smagiausia groti?

Esu grojęs įvairiausiuose renginiuose: nuo 2 iki 1000 žmonių. Dideli renginiai būna labai prabangūs, bet man jaukiausia groti privačiose šventėse, kokioje nors sodyboje, kur susirenka tik šeima ar giminė. Kai šventė didelė, joje daug nepažįstamų žmonių, kuriuos suvesti reikalingas vedėjas, o kai visi savi, atmosfera daug šiltesnė. Žinoma, kiekviena šventė turi privalumų ir minusų.

KOKIŲ kuriozinių situacijų pasitaikė per jūsų karjerą?

Buvę visko – nuo žmogiškų klaidų iki stichijų šėlsmo. Viename renginyje „Europos centro golfo klube“ patalpose gėrėme kavą, lauke švietė saulė. Po kokių 10 min. žvilgt pro langą, o ten – uraganinis vėjas gal 20 metrų nuo žemės pakėlęs visą sceną. Kitą kartą, pagrojus bažnyčioje, su visais vestuvių dalyviais vykome į sodybą kalnuotu keliu ir giminaičiai rėžėsi į stovintį tėvų automobilį. Močiutę teko gabenti į ligoninę, likusią šventę temdė rūpestis dėl jos sveikatos.

AR tokiose situacijose jums tenka pabūti gelbėtoju arba patarėju?

Žinote, kai buvau jaunesnis, bėgdavau nuo sudėtingų situacijų, galvodavau „tvarkykitės patys“. Su branda atėjo supratimas, kad, jei tik galiu, turiu pagelbėti ir neleisti, kad būtų sugadinta šventės atmosfera, nes ji svarbiausia bet kokiame renginyje. Tad ir patariu, ir nuraminu, ir realiai prisidedu prie problemų sprendimo, jei tik galiu.

AR mokate groti dar kokiu instrumentu?

Tiek muzikos mokykloje, tiek Muzikos akademijoje buvo privaloma groti fortepijonu. Tiesa, jau seniai negrojau, bet jei pasipraktikuočiau kokias dvi savaites, manau, viską prisiminčiau. Dar moku groti fleita, bet saksofonas – mano instrumentas, todėl noriu maksimaliai laiko skirti tik jam.

KO šiuo metu mokotės arba norėtumėte išmokti?

Vis dar mokausi gyventi (šypsosi). Taip pat kasdien bendraudamas su užsakovais mokausi psichologijos. Nesvarbu, ar pokalbis telefonu, ar gyvai, reikia nuskaityti, perprasti žmogaus tipą, suprasti, ko jis iš tavęs tikisi. Dažnai pasitaiko, kad paskambinę ne tik nori užsakyti muzikantą, bet ir pasiguosti, išsakyti problemas. Kiek žmonių, kiek skambučių – tiek skirtingų atvejų. Įdomu tai, kad po tiek metų bendravimo su įvairiausiais žmonėmis dar atsiranda tokių, kurie kažkuo nustebina (šypsosi).

KĄ laikote vertingiausiomis gyvenimo pamokomis?

Manau, kad kiekvienas sutiktas žmogus, kiekviena patirtis, išgyventas sunkumas yra tam tikra pamoka. Su kiekvienu įgauni išminties ir tampi stipresnis. Svarbiausia norėti ir eiti į priekį. Jei turi tikslą – įveiksi viską.

KAS yra jūsų autoritetai?

Tokių galima turėti daugybę kiekvienoje srityje, į kurią tuo metu giliniesi: pradedant muzika, baigiant sportu. Kai mokiausi akademijoje, vis išsirinkdavau kokį nors saksofono dievuką. Valgydavau tą patį, ką jis, įsidėmėdavau tam tikras jo frazes. Dabar galvoju, kad visi esame žmonės su savo pliusais ir minusais, todėl nė vieno nereikia sudievinti. Gali žavėti talentais ar tam tikromis savybėmis, bet sykiu suvokti, kad tas žmogus irgi turi trūkumų.

KOKIOS asmeninės savybės labiausiai padeda, o ką norėtumėte pakeisti, patobulinti?

Užsispyrimas – ir mano geroji, ir blogoji savybė. Jei siekiu tikslo, tai eisiu iki galo, nesvarbu, ar nuogas, ar jau šliaužte. Tačiau jei pasirenki ne tą tikslą ir jo atkakliai sieki iki galo – gali pražūti. Esu nukentėjęs dėl šios savybės. Visgi užsispyrimas ir valia lemia daug gerų dalykų: mečiau rūkyti, nevartoju alkoholio, o saksofonu groju net 35 metus.

KAIP minite svarbias progas?

Nesureikšminu savo švenčių. Gimtadienius paminiu šeimos rate su mažu torčiuku. Svarbiausia – gerai praleistas laikas su artimaisiais. Bent jau šiuo etapu. Galbūt po kokių dešimties metų paseksiu savo klientų pavyzdžiu ir rengsiu jubiliejus su šimtais žmonių, iškilmingomis kalbomis ar švęsiu Eifelio bokšte (juokiasi).

KOKIĄ staigmeną jums kažkas yra padaręs?

Vieno gimtadienio proga maniau, kad nieko nevyks, bet pasveikinti manęs netikėtai susirinko visas būrys draugų. Šiaip prašau žmonių, kad mano progų pernelyg nesureikšmintų.

KUR paskutinį kartą keliavote?

Tikriausiai 95 % mano kelionių susijusios su renginiais. Praėjusiais metais jau buvau nusitaikęs į dvi keliones, derinausi datas, bet vienas užsakovas paskambino, kitas, trečias… Nusprendžiau, kad geriau likti ir užsidirbti. O kai labai reikia poilsio, porai dienų nuvykstu pas mamą į Klaipėdą.

KAM negaila pinigų?

Man negaila investuoti į savo darbą. Filmuoju daug vaizdo klipų, nuolat įrašinėju kūrinius, o tai nepigiai kainuoja, jei viską darai kokybiškai. Dar kainuoja kostiumai, instrumentai, kita įranga. Viskam, kas susiję su darbu, negaila pinigų, taip pat kokybiškam maistui, o kas lieka – dedu į skrynią (šypteli).

KUR ieškote ramybės?

Iš tiesų ramybės kartais pritrūksta, nes nuolat esu tarp žmonių. Galėčiau, kaip kiti muzikantai, pertraukėlių tarp pasirodymų metu eiti į atskirą kambariuką, bet renkuosi bendrauti su šventės dalyviais. Jei gera nuotaika, viskas puiku, o jei prastesnė – šiek tiek vargina. Taip pat kas antrą dieną sulaukiu keistų skambučių, ypač per pilnatį. Jei jaučiu, kad nepavyksta susikalbėti, pasitikrinu, koks mėnulis – beveik visada būna pilnatis (šypsosi). Bet pykti negaliu, nes pats pasirinkau šitą kelią.

UŽ KĄ esate dėkingas?

Esu dėkingas Dievui, kad sukūrė pasaulį, tėvams, kad mane pagimdė ir išaugino bei nulėmė muzikanto kelią. Esu labai dėkingas visiems mokytojams, o kokiems penkiems jaučiu išskirtinį dėkingumą. Taip pat visiems žmonėms, kuriuos sutinku, nes kiekvienas padaro įtaką, kažko išmoko, kažkuo pasidalina, praturtina mano asmenybę.

KAS toliau? Kokie artimiausi tikslai, svajonės?

Svajonių garsiai nesinori išduoti, bet artimiausiuose planuose – du koncertai: liepos 30 d. ir rugpjūčio 13 d. grosiu Palangos „Kurhauze“. Kadangi esu ne tik muzikantas, bet ir youtuberis, noriu turėti milijoną sekėjų, dėl to daug dirbu. Visų svarbiausia – būti tiesiog laimingam. Žinau žmonių, kurie galbūt yra mažiau ambicingi, gyvena pagal gamtos dėsnius, dėl nieko nesinervina ir jiems puikiai sekasi. Norėtųsi ir sau tos paprastos žmogiškos laimės.

Autorė Laima Samulė