Dėl šylančio klimato erkių aktyvumo sezonas kasmet tampa vis ilgesnis ir prasideda vis anksčiau – pirmieji erkių įsisiurbimo atvejai pernai fiksuoti jau pirmosiomis pavasario dienomis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2025 m. sausį–spalį Lietuvoje užregistruota daugiau nei 600 erkinio encefalito atvejų. Lietuva laikoma endemine erkinio encefalito šalimi – šia liga galima užsikrėsti tiek miškuose, tiek miestų parkuose, soduose ar kitose žaliosiose erdvėse.

 

Skiepai reikalingi visiemsYoung,Woman,Scratching,Her,Skin,And,Tick,Visible,Through,Magnifying

 

Erkinis encefalitas – virusinė erkių platinama liga, sukelianti galvos smegenų, jų dangalų ar periferinių nervų uždegimą. Tai viena pavojingiausių erkių platinamų virusinių ligų Europoje. Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, nustatoma daugiausia erkinio encefalito atvejų. Erkių apstu ne tik miškuose, bet ir miestų parkuose, soduose, daugiabučių kiemuose. „Klaidinga manyti, kad skiepai nuo erkinio encefalito skirti tik mėgstantiems mišką. Skiepai rekomenduojami visiems Lietuvos gyventojams, ypač senjorams, nes jiems liga dažniau pasireiškia sunkesne forma. Skiepyti galima vaikus nuo 1 metų“, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ infekcinių ligų gydytoja dr. doc. Evelina Pukenytė.

 

Itin pavojinga liga

   

Erkinis encefalitas dažnai pasireiškia dviem bangomis: pirmiausia – į peršalimą panašiais simptomais, vėliau seka „tariamo pasveikimo“ etapas, o galiausiai – aukšta temperatūra (39–40 °C) ir įvairiais neurologiniais sutrikimais: stipriu galvos skausmu, pykinimu, vėmimu, sutrikusia pusiausvyra ir koordinacija. Anot „Antėja“ gydytojos, taip pat gali pasireikšti rankų drebulys, sąmonės ir orientacijos sutrikimai. Retsykiais gali įvykti paralyžius ar sąmonės netekimas. Sveikimas persirgus erkiniu encefalitu gali trukti net iki 9 mėn. „Kas trečiam pacientui persirgus lieka įvairaus sunkumo ir trukmės liekamųjų reiškinių. Beveik 10 % būdingi sunkūs liekamieji reiškiniai – paralyžiai, koordinacijos sutrikimai, drebulys, psichikos sutrikimai“, – perspėja medikė.

 

Erkės jau aktyvios

   

Vienintelė veiksminga erkinio encefalito profilaktikos priemonė – vakcinacija, kurios patikimumas siekia iki 98 %. Dėl besikeičiančių klimato sąlygų erkių aktyvumo sezonas kasmet ilgėja, todėl jos tampa aktyvios jau nuo kovo. Skiepytis galima bet kuriuo metų laiku, tačiau palankiausias metas – žiema ir ankstyvas pavasaris, kol dar neprasidėjo pagrindinis erkių aktyvumas. „Jeigu vakcinacija pradedama iki erkių sezono pradžios, apsaugą turime nuo pat ankstyvo pavasario, nes susidaro imunitetas. Skiepijantis vėliau galima taikyti greitesnę vakcinacijos schemą. Vakcinos apsaugo nuo erkinio encefalito praėjus dviem savaitėms nuo antrosios dozės suleidimo. Viena dozė nuo ligos neapsaugo“, – dėsto E. Pukenytė.

 

Vakcinacija gali būti atliekama dviem schemomis – įprastine arba greitesne. Įprastine schema antroji dozė skiriama po 1–3 mėn., trečioji – po 5–12 mėn., o imunitetui palaikyti vėliau reikalinga revakcinacija: pirmoji stiprinamoji dozė po 3 m., vėliau – kas 3 arba 5 m. Greitesnė schema taikoma skiepijantis prieš pat erkių sezoną arba jam jau prasidėjus – antroji dozė suleidžiama po 7–14 d., trečioji – po 5–12 mėn.

 

Naudojamos vakcinos yra inaktyvuotos (negyvos), t. y. jose nėra gyvo viruso, todėl negali sukelti ligos. Vakcinos išsamiai ištirtos ir nuolat stebimos, o sunkių nepageidaujamų reakcijų pasitaiko labai retai. Dažniausiai po skiepo pasireiškia lengvos ir greitai praeinančios reakcijos – skausmas ar paraudimas injekcijos vietoje, lengvas karščiavimas, galvos, raumenų ar sąnarių skausmas.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė