Renovacija be rūpesčių: trys dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
2025-09-25 08:48Daugiabučių modernizacija – tai ne tik pastato atnaujinimas, bet ir reikšmingas žingsnis link geresnės gyvenimo kokybės, mažesnių sąskaitų ir ilgesnio pastato gyvavimo ciklo. Tačiau, kaip rodo ekspertų patirtis, pasitaikančios klaidos planavimo etape ar gyventojų sprendimuose gali apsunkinti visą procesą ir neigiamai paveikti rezultatus.
Atnaujinamas daugiabutis. Nuotrauka iš APVA archyvo.
Neįvertinta investicijų plano ir projektavimo svarba
Investicijų plano rengimas ir projektavimas – kertiniai modernizacijos etapai. Kauno technologijos universiteto (KTU) Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos vadovas dr. Karolis Banionis pabrėžia, kad būtent šiuose etapuose padarytos klaidos gali atnešti ne tik papildomų išlaidų, bet ir sukelti gyventojų nepasitenkinimą, be to, sugaištama nemažai laiko.
„Prieš rengiant investicijų planą būtina tiksliai įvertinti pastato būklę. Tipinis atvejis – pasirenkamas ventiliuojamas fasadas, tačiau neįvertinama, ar laikantysis mūras tinkamas tokiai sistemai. Vėliau paaiškėjus, kad konstrukcija nepakankamai tvirta, tenka keisti sprendimus ir projektą, kas reiškia papildomas išlaidas ir vėlavimus“, – komentuoja ekspertas.
Anot jo, svarbus ir energinio naudingumo sertifikatas, kuris grindžiamas teoriniais skaičiavimais. Tačiau realybėje pastatuose temperatūra ir energijos sąnaudos skiriasi. Investicinio plano kokybė tiesiogiai priklauso nuo šio vertinimo tikslumo. Jei daromos klaidos ar parenkami neoptimalūs sprendimai, gyventojų lūkesčiai gali ir neišsipildyti. Dar viena klaida – mechaninės vėdinimo sistemos nenumatymas. Dėl to šiltame, sandariame pastate ima kauptis drėgmė, blogėja oro kokybė, atsiranda pelėsis.
Trumpalaikis sutaupymas, kuris kainuoja ateityje
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas pabrėžia, kad kokybiška renovacija turėtų būti vertinama kaip ilgalaikė investicija.
„Renovacija leidžia visapusiškai atnaujinti namą – pagerinti saugumą, pakeisti nusidėvėjusias sistemas, sumažinti energijos nuostolius. Modernizuojant pastatą galima integruoti ir papildomas funkcijas – didesnius balkonus, dviračių saugyklas, priedangas rūsiuose. Visa tai padidina komfortą ir būsto vertę“, – sako E. Petrauskas.
Automatizuotos sistemos leidžia gyventojams patiems reguliuoti mikroklimatą, mažinti sąskaitas ir suteikia daugiau galimybių kontroliuoti temperatūrą. Energijos vartojimas tampa efektyvesnis, o gyvenimo kokybė – žymiai geresnė.
Pasyvūs gyventojai – kliūtis sklandžiam procesui
Aktyvus gyventojų dalyvavimas – esminė sėkmingos renovacijos sąlyga. Pasak K. Banionio, ypač svarbu pasiekti bendrą sutarimą jau pačioje renovacijos pradžioje.
„Kai sprendimų priėmimas priklauso nuo kelių balsų, net keletas aktyvių gyventojų gali nulemti, ar namas bus renovuotas. Taip pat būna, kad tie patys aktyvūs žmonės vėliau kelia papildomų sąlygų, kurios stabdo procesą. Todėl labai svarbu, kad visi gyventojai būtų informuoti, įtraukti ir dalyvautų sprendžiant iškilusius klausimus“, – pabrėžia ekspertas.
Bendradarbiavimas, ankstyvas dialogas ir aiškiai iškomunikuoti sprendimai leidžia išvengti nereikalingų korekcijų, ginčų ir nepasitenkinimo vėlesniuose etapuose.
Šiuo metu – ypač palankus laikas planuoti renovaciją. Iki 2026 m. balandžio 1 d. galioja APVA kvietimas valstybės paramai daugiabučių renovacijai. Visa informacija apie kvietimo sąlygas – apva.lrv.lt. Paraiškas galima teikti per informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Autorė Benita Gaižiūnaitė
