Gebėjimas suprasti jausmus ir atjauta – bendražmogiškos savybės, kurias lemia ne chromosomos ar hormonai, o asmenybės tipas. Moksliniai tyrimai griauna senus lyčių stereotipus apie empatiją ir atskleidžia naują vyriškumo versiją.

 

Lyčių stereotipaiUpset,Young,Couple,On,A,Sofa,After,An,Argument,,Woman

 

Istoriškai lyčių šališkumas aiškiai apibrėžia, kad valdingumas, kovingumas, dominavimas yra neva natūraliai vyriškos savybės. Toks elgesys laikomas tvirto charakterio ir valios įrodymu. Jeigu moterys pasiekia panašių rezultatų, pavyzdžiui, užima generalinio direktoriaus postą, vadinamos vyrais su sijonais. Lygiai taip pat moterims automatiškai priskiriamos tokios savybės kaip rūpestingumas, empatija, atjauta. Jeigu taip elgiasi vyrai, jie laikomi silpnais.

 

Tiesa ta, kad empatija nepriklauso nuo lyties. Ją formuoja auklėjimas, emocinis intelektas, socializacija. Deja, lyčių stereotipai įsigalėję ugdymo įstaigose, įmonėse ir organizacijose, net politikoje. Mergaitės vis dar mokomos prisitaikyti ir būti patogiomis, o berniukai gėdinami dėl ašarų. Psichologų teigimu, stereotipai lemia išankstinius lūkesčius, kokie turėtų būti žmonės, todėl reikšmingai riboja asmenybių laisvę. Neatitinkantys lyčių nuostatų jaučiasi atstumti, o visuomenė netenka galimybės priimti empatiškų vyrų ir veržlių moterų.

 

Hormonų indėlis

 

Pirmieji empatijos tyrimai rėmėsi hipoteze, kad jautrumą ir gebėjimą suprasti savo bei kitų jausmus lemia hormonai (estrogenai, oksitocinas, prolaktinas). Teoretikai aiškino, kad tam tikros savybės susiformavo moterims evoliucionuojant, nes jos rūpinasi palikuonimis. „Moterys yra labiau empatiškos, nes jų smegenys užprogramuotos apsaugoti vaikus. Vyrų smegenys skirtos analizuoti ir kurti sistemas“, – teigė Kembridžo universiteto (Jungtinė Karalystė) psichologas prof. Simonas Baronas-Cohenas. Tyrimai atskleidė, kad, nepriklausomai nuo vaisiaus lyties, didesnis testosterono lygis gimdoje susijęs su geresniais gebėjimais suprasti taisykles ar modelius, o estrogenai didina empatiją tiek berniukams, tiek mergaitėms. Kita mokslinė studija patvirtino, jog testosterono poveikis vaisiaus stadijoje buvo atvirkščiai proporcingas empatijai. Duomenys leidžia kelti prielaidą, kad hormonų pusiausvyra nėščios moters organizme gali nulemti vaiko asmenybės bruožus, nepriklausomai nuo lyties. Vis dėlto autorius neatmetė socialinių veiksnių, ypač vaikystės patirčių.

 

Genetikos paslaptys

 

Neuromokslininkė prof. Gina Rippon iš Astono universiteto (Jungtinė Karalystė) sukritikavo hormonų teoriją. „Idėja, kad visos moterys natūraliai yra empatiškesnės, yra dalis mito, esą skirtingų lyčių smegenys yra kitokios“, – sakė ji. Ekspertė laikėsi nuomonės, kad empatiją lemia aplinka, pavyzdžiui, kultūriniai aspektai. Kalifornijos universiteto (JAV) tyrimai parodė, kad moterys yra empatiškesnės tik 36-iose iš 57 tirtų šalių, o 21-oje valstybėje rezultatai buvo panašūs į vyrų.

 

Dažnai sakoma, kad moterys subtiliai perpranta jausmus vien iš veido išraiškos, ir tai svarbus empatijos įgūdis. Tačiau 2025 m. Rosalindos Franklin medicinos ir mokslo universiteto (JAV) mokslininkai įrodė, kad ši savybė nėra paveldima. Ištyrę 1 mėn. kūdikių reakcijas į skirtingas mimikas, jie nepastebėjo, jog tokio amžiaus mergaitės yra sąmoningesnės ar gali skirti emocijas.

 

2018 m. Kembridžo universiteto tyrėjai atliko didelio masto empatijos tyrimus, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 46 tūkst. žmonių. Nustatyta, kad šią asmenybės savybę lemia genai, tačiau jie nesusiję su lytimi. „Nuo genetikos priklauso tik dešimtadalis empatijos skirtumo tarp individų. Tai reiškia, kad kur kas svarbesnį vaidmenį atlieka aplinka, kurioje žmogus auga ir gyvena“, – teigė prof. Varunas Warrieris.

 

Socializacijos įtaka

 

Daugelis akademinės bendruomenės narių pritaria, kad moterys empatiškesnės ne todėl, kad ši savybė yra įgimta: mergaitės nuo ankstyvo amžiaus mokomos suprasti emocijas ir patenkinti kitų poreikius. Štai minkšti pliušiniai žaislai skatina glausti, globoti, maitinti, migdyti ir rūpintis. „Mažoms mergaitėms sakoma būti malonioms, nepykti, nevartoti grubių žodžių, dažniau šypsotis, todėl tai palaipsniui tampa jų dalimi“, – sako G. Rippon. Tuo metu berniukai žaidžia kietais plastikiniais ginklais, įrankiais ir mašinytėmis, konstruoja arba varžosi tarpusavyje, o suaugusieji neakcentuoja patiriamų jausmų.

 

Daugelis tyrimų įrodė, kad galia ir valdžia iškreipia empatiją, tad trukdo žmonėms jausti. Knygos „Breadwinners“ autorė Melissa Hogenboom rašo, kad vyrai istoriškai visada turėjo daugiau galios nei moterys, o šiandien dominuoja tiek versle, tiek politikoje. Jie rečiau būna empatiški. Kita vertus, mažiau finansiškai apsirūpinę asmenys geriau supranta emocijas. Britų Kolumbijos universiteto (Kanada) psichologai atrado, kad žmonės, priskiriantys save vidutiniam ir žemesniam socialiniam sluoksniui, reiškia daugiau empatijos ir palaiko glaudesnius socialinius santykius. Ši ypatybė gali būti susijusi su pastangomis įtikti tiems, kurių rankose susitelkusi galia ir pinigai. Jei vyras išlaiko moterį, ji elgiasi švelniau ir jautriau, palyginti su sutuoktiniu. Tačiau porose, kuriose dirba abu partneriai, empatijos skirtumas tarp lyčių nėra žymus.

 

Lanksti savybė

 

„Svarbiausia tai, kad empatijos galima išmokti, – teigia neurologas Nathanas Sprengas iš Makgilio universiteto (Kanada). – Kuo geriau suprantame savo jausmus, kuo daugiau patirties įgauname, tuo geriau jaučiame aplinkinius ir galime būti empatiški. Tai dinamiškas procesas, trunkantis visą gyvenimą.“

 

2023 m. Pekino universiteto (Kinija) neurologai atskleidė, kad žvelgiant į skausmo išraišką veide tiek vyrų, tiek moterų smegenys reaguoja vienodai. Tyrėjai iškėlė prielaidą, jog atsakas įvyksta automatiškai ir nesąmoningai. Tačiau apklausus tuos pačius dalyvius ir atlikus empatijos testus, vyrų rodikliai buvo prastesni. Manoma, kad jie stereotipiškai nuvertino savo galimybes suprasti ir atjausti. Įdomu, kad dalį vyriškosios lyties atstovų pagyrus už empatiją, o vėliau pakartojus testą, jų rezultatai nesiskyrė nuo moterų. Taigi, reiškiant empatiją didžiulį vaidmenį atlieka lūkesčiai ir motyvai. „Moterys linkusios būti empatiškesnės, kai žino, kad jų empatijos lygis yra vertinamas, – sako G. Rippon. – Tai socialiai priimtinas bruožas, todėl jos nori pasirodyti kuo geriau. Jeigu vyrus dažniau girtų už jautrumą, jie irgi labiau stengtųsi.“

 

Oregono universiteto (JAV) tyrimas patvirtino, kad moterys tiksliau supranta kito žmogaus jausmus, jei prieš tai susitelkia ties savijauta. Kito eksperimento metu dalyviams pažadėjo pinigų už atspėtas emocijas, o tikslumas pagerėjo abiem lytims. Dalyviai lengvai išmoko būti empatiški, nes už tai gaudavo atlygį. „Moterys tiksliau nustato, kada parodyti empatiją, tačiau ne dėl įgimto tikslumo, o dėl visuomenės lūkesčių, – įsitikinusi psichologė Sara Hodges. – Užuot laikę empatiją pastovia savybe, turėtume ją matyti kaip procesą, kuris remiasi įvairiais informacijos šaltiniais, įskaitant kūno padėtį, kalbą, stereotipus, asmenines patirtis ir praeities sąveikas. Kai žmogus yra motyvuotas sužinoti, ką galvoja ar jaučia kiti, pasitelkia daugiau šaltinių.“

 

Šališkumo pasekmės

 

Empatija nėra tik minkštasis įgūdis, naudojamas geriems tikslams. Ji gali būti taikoma siekiant manipuliuoti ir išnaudoti žmones. Tarkime, geras derybininkas visada parodo jautrumą oponentui, kad palenktų į savo pusę. Galiausiai empatijos ir išankstinių lūkesčių stereotipai gali prisidėti prie nelygybės visuomenėje bei turėti skaudžių pasekmių tiek moterims, tiek vyrams.

 

Moterys nebijo pasirodyti silpnos ir dažniau, palyginti su vyrais, ieško emocinės paramos savo socialiniame rate. Tuo metu vadinamoji stiprioji lytis slepia savo jautrumą, vengia atvirauti apie jausmus, todėl jaučiasi vieniši. Socialinė atskirtis, ankstyva mirtis nuo širdies ir kraujagyslių ligų, suicidiniai atvejai – žemo emocinio intelekto pasekmės.

 

„Laimei, informacijos sklaida apie emocinių įgūdžių svarbą vyrams ir moterims pamažu keičiasi, – teigia sociologas prof. Niallas Hanlonas iš Dublino technologijos universiteto (Airija). – Plačiąja prasme berniukai ir vyrai nėra mokomi tapti pagrindiniais savo vaikų globėjais, tačiau progresas – akivaizdus.“ Visuomenė keičiasi ir vis dažniau pritaria, kad vyrai prisiimtų atsakomybę, atvirai reikštų jausmus ir empatiją. Apklausos rodo, kad vyrai praleidžia su vaikais daugiau laiko nei bet kada anksčiau žmonijos istorijoje. „Keičiantis požiūriui formuojasi naujas vyriškumo modelis, kuriame dominuoja ne galia, autonomija ir fizinė jėga, o sveika priklausomybė tarp partnerių, empatija, bendradarbiavimas. Tai geriausia visiems – vyrams, moterims ir vaikams“, – pabrėžia prof. N. Hanlonas.

 

Autorė Jurgita Ramanauskienė