Makšties ar gimdos nusileidimas nėra tik menopauzės padariniai, su kuriais susiduria vyresnio amžiaus moterys. Simptomai itin pablogina gyvenimo kokybę, todėl svarbu nedelsti, kreiptis į gydytojus ir laiku pradėti gydymą.

 

Konsultuoja specialistė

LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Justina Kačerauskienė

 

Kokiais atvejais išsivysto gimdos nusileidimas? Doctor,Gynecologist,Showing,Layout,Of,Female,Pelvis,With,Muscles,Closeup

 

Gimdos prolapsas, arba nusileidimas yra būklė, kai gimda pro makštį pradeda slinkti žemyn ir moteris jaučia tarsi veržimą, tempimą tarpvietės srityje. Prausiantis galima užčiuopti darinį, kuris įvardinamas kaip guzas, pūslė ir pan. Svarbu paminėti, kad gali slinkti ne tik gimda, bet ir makštis. Ji kaip rankovė pradeda verstis į išorę ir sukelia tokius pačius pojūčius, kaip ir slenkanti gimda. Tiesa, slenkant makščiai dažniau pasitaiko šlapimo susilaikymas, susilpnėja šlapimo srovė.

 

Kokie veiksniai lemia šias dubens organų patologijas?

 

Gimdą bei makštį įprastoje padėtyje laiko raumenys, raiščiai ir kitos struktūros. Tačiau per gyvenimą susideda eilė veiksnių, kurie silpnina tuos laikančiuosius audinius. Tai nėštumai, gimdymai, nutukimas, lėtinis kosulys, sunkus fizinis darbas, gretutinės ligos, pavyzdžiui, jungiamojo audinio ligos, bronchinė astma, dėl amžiaus atsiradę raumenų ar jungiamojo audinio pakitimai. Didelę įtaką turi ir genetika.

 

Kokia susirgimo statistika?

 

Su dubens organų nusileidimu susiduria 24–40 % moterų, vyresnių nei 50 metų. Skaičiai galėtų būti ir dar didesni, tačiau dalis moterų nejaučia simptomų ir nesikreipia į gydytojus. Yra ir tokių moterų, kurių lyties organų nusileidimas itin pasunkėjęs ir simptomai stipriai išreikšti, tačiau dėl įvairių priežasčių jos vis tiek nesikreipia medicininės pagalbos.

 

Kaip diagnozuojama būklė?

 

Neretai šią ligą diagnozuoja pačios moterys. Pajutusios darinį tarpvietėje dažnai gana tiksliai įvardija, kad „slenka gimda“, „iškrito makštis“. Čiuopiant pirštais jaučiama tarsi pūslytė, kiaušinis. Atvykus pas ginekologą pacientėms atliekamas įprastas ginekologinis ištyrimas, tyrimas ultragarsu. Dažniausiai jokių papildomų tyrimų nereikia. Ginekologas per konsultaciją patvirtina ligą, nustato prolapso (nusileidimo) stadiją ir, atsižvelgdamas į klinikinę situaciją, rekomenduoja gydymą.

 

Kokie simptomai vargina moteris ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį?

 

Dažniausiai moterys pradeda jausti ar čiuopti darinį tarpvietėje, atsiranda sunkumas, spaudimas ar diskomfortas šioje srityje. Vėliau pasireiškia šlapinimosi (šlapinimasis tampa apsunkintas, susilpnėja šlapimo srovė, atsiranda ne viso išsišlapinimo jausmas) ar tuštinimosi (ne viso išsituštinimo jausmas) sutrikimai. Tais atvejais, kai susidaro žaizdų ar pragulų, gali pasirodyti kraujo. Simptomai paprastai sustiprėja vakare, po fizinio krūvio, o pagerėja pagulėjus.

 

Lyties organų nusileidimas lema ne tik fizinius nepatogumus, bet ir psichologinį diskomfortą, gėdą, socialinę atskirtį?

 

Tikrai taip. Ši patologija sukelia ne tik fiziškai juntamą diskomfortą tarpvietėje, bet ir nuolatinę baimę kažką suspausti, pažeisti. Kai atsiranda šlapinimosi sutrikimai, moterys bijo, kad nesulaikys šlapimo viešoje vietoje, stengiasi daugiau laiko leisti namuose, silpnėja jų socialiniai ryšiai. Lytinį gyvenimą gyvenančioms moterims taip pat kyla iššūkių tiek dėl baimės, kaip į nusileidusius organus reaguos partneris, tiek dėl jaučiamo diskomforto lytinių santykių metu.

 

Ar moterys dažniau kenčia, priima kaip neišvengiamą menopauzės dalį, ar visgi ieško būdų, kaip pagerinti sveikatą ir gyvenimo kokybę?

 

Viskas priklauso nuo pačių moterų. Dalis jų iš tiesų kantrios, priima situaciją kaip neišvengiamybę dėl amžiaus. Dalis pacienčių tikisi, kad liga praeis savaime. Šiuo atveju svarbu įsidėmėti, kad ši būklė savaime nepraeina. Bėgant laikui ji tik progresuoja, blogėja. Deja, net ir tais atvejais, kai nusileidimas būna toks didelis, jog pakinta eisena, sėdėsena, moteris vis tiek gali vengti eiti pas specialistą, nes baiminasi, kad gydytojas bars, bijo operacijos. Yra ir tokių moterų, kurios kreipiasi pagalbos vos pajutusios simptomus. Tuomet galima pasiūlyti įvairių gydymo būdų, ne tik operaciją.

 

Kaip gydomos įvairios prolapso stadijos?

 

Tais atvejais, kai lyties organų nusileidimas neturi jokių simptomų, gydyti nereikia. Jei pasireiškia simptomai, atsižvelgiant į pacientės amžių, lūkesčius, gretutines ligas, rekomenduojamas gydymas, kuris gali būti tiek operacinis, tiek neoperacinis, t. y. pritaikomas specialus žiedas į makštį. Svarbu paminėti, kad gydymas kiekvienai pacientei parenkamas individualiai. Nepaisant to, kad moterų simptomai bus vienodi, jų gydymas gali skirtis.

 

Ar dėl prolapso gali konsultuoti bet kuris akušeris ginekologas, ar reikia ieškoti konkretaus specialisto?

 

Diagnozuoti lyties organų prolapsą gali kiekvienas akušeris ginekologas. Kalbant apie konkretų gydymą, kuris, kaip minėjau, turi būti parenkamas kiekvienai pacientei individualiai, geriau būtų, kad moterį konsultuotų būtent šioje srityje – uroginekologijoje – besispecializuojantis akušeris ginekologas.

 

Yra galimybė išvengti šios ligos ar susilpninti simptomus?

 

Iš tiesų galima vengti tam tikrų rizikos veiksnių, tokių kaip sunkus fizinis darbas, stanginimasis tuštinantis, per didelis kūno svoris, rūkymas. Tačiau dalies, pavyzdžiui, įgimtos audinių ypatybės, bronchinė astma, anksčiau atliktos operacijos, išvengti neįmanoma. Net ir stengiantis eliminuoti lyties organų nusileidimo rizikos veiksnius, gyvenime pasitaiko įvairių situacijų, kurios silpnina gimdą, makštį laikančius raumenis ir raiščius. Galiausiai jie išsitampo ir lyties organai bei aplinkiniai audiniai pradeda slinkti žemyn.

 

Kokios galėtų būti prevencinės priemonės?

 

Jeigu yra galimybė, vengti rizikos veiksnių: atsisakyti sunkaus fizinio darbo, reguliuoti mitybą, kad neužkietėtų viduriai ir nereikėtų stangintis tuštinantis, sureguliuoti kūno svorį, jei jis per didelis, kontroliuoti gretutines ligas. Kita ypač svarbi priemonė – dubens dugno raumenų stiprinimas. Nors informacijos apie dubens dugno raumenų stiprinimą apstu, tačiau dažnai pasitaiko, kad moterys atlieka pratimus netinkamai. Norint stiprinti dubens dugno raumenis teisingai, reikėtų kreiptis į dubens dugno patologijos (uroginekologijos) srityje besispecializuojantį akušerį ginekologą, reabilitologą ar kineziterapeutą.

 

Autorius Jurgita Ramanauskienė