Atmintinė grybautojams

Grybavimas – viena populiariausių rudens pramogų Lietuvoje. Tačiau praradus orientaciją miške, ši veikla gali greitai apkarsti. Valstybinės miškų urėdijos (VMU) miškininkai primena, kad išėjus grybauti svarbu ne tik žinoti, kaip saugiai grįžti namo, tačiau ir kokių grybų jokiu būdu nedėti į pintinę.

Grybus pataria rinkti atsakingai

Planuojant kelionę į mišką, svarbu prisiminti, kad ten galima sutikti ne tik valgomų, bet ir pavojingų – nuodingų – grybų. Miškininkai ragina rinkti tik gerai pažįstamus grybus. Jei nesate tikri dėl grybo rūšies, geriau jo nelieskite – toks grybas yra svarbi miško ekosistemos dalis, maistas ar prieglobstis vabzdžiams ir gyvūnams. Pasak VMU specialistų, yra daug išmaniųjų programėlių, kurios padeda atskirti valgomus ir nevalgomus grybus. Visgi, jei kyla bent menkiausia abejonė, nepažįstamų grybų rinkti nereikėtų.

Kaip nepasiklysti miške

Atvykus į mišką grybauti, uogauti ar tiesiog pasivaikščioti, dažnas nepagalvoja, kad gali pasimesti ir nerasti kelio atgal. VMU miškininkai pataria visų pirma išlikti ramiems. Pirmasis pagalbininkas – telefonas su GPS funkcija. Labai svarbu atvykus į mišką pažymėti automobilio ar starto vietą – tai padės lengviau sugrįžti. Vis dėlto miške ryšys dažnai būna silpnas arba visai dingsta, todėl vien GPS ne visada pakaks. Šiuo atveju praverstų kompasas – jis padeda išlaikyti tiesią judėjimo kryptį. Tačiau ne visi tokį prietaisą turi, o dar mažiau – pasiima jį į mišką.

Susiorientuoti padės gamta

Jei nėra mobilaus ryšio, o ir kompaso su savimi nepasiėmėte, miškininkai primena, kad susiorientuoti padės supanti aplinka – tiesią trajektoriją išlaikyti padeda Saulės ar Mėnulio pozicija danguje. Reikia prisiminti, kad Saulė visuomet būna pietinėje dangaus skliauto pusėje. Tiesa, atsižvelgiant į paros laiką, jos judėjimas dangumi stebimas iš rytų į vakarus. Žinant konkretų laiką, nesunku apytiksliai įvertinti, kur pietūs. Jei dar rytas – Saulė bus rytinėje ar pietryčių pusėje, jei laikrodis rodo gerokai po pietų – Saulė danguje švies pietvakarinėje pusėje, o vakare – besileidžianti Saulė nurodys vakarų kryptį. Kai Saulę danguje užstoja debesys, nors tai ir nėra itin paprasta, susiorientuoti ir įvertinti pasaulio kryptis gali padėti samanos ir kerpės. Paprastai medžiai šiaurinėje pusėje būna gausiau apaugę kerpėmis, nes jos vengia tiesioginės Saulės šviesos. Taip pat galima pastebėti, kad šiaurės pusėje ant kelmų bei akmenų samanos auga gausiau. Išsigelbėjimu gali tapti ir skruzdėlynai. Juos dažniausiai skruzdės stato pietinėje arčiausiai augančio medžio pusėje, nes pavasarį tirpstant sniegui skruzdėlyno gyventojams reikalinga šiluma. Miškininkai pastebi, kad pietinis skruzdėlyno šlaitas dažniau būna plokštesnis, o šiaurės pusėje – statesnis.

Išeiti iš miško padės kvartalinės linijos ir miško infrastruktūra

Jeigu apsiniaukę ir nematyti Saulės, o ir pastebėti anksčiau išvardintų gamtinių ženklų nepavyksta, nustatyti pasaulio šalių kryptis gali padėti kvartalinės linijos bei miško keliai. Priėjus kvartalinių linijų susikirtimą, galima lengvai suprasti, kur šiaurė, o kur pietūs, rytai ar vakarai – paprasčiausiai dėl kvartalų numeracijos. Didėjanti kvartalų seka eina iš vakarų į rytus ir iš šiaurės į pietus, todėl savo kelyje pamačius kvartalų ženklinimo stulpą su skaičiais, pvz., „34/35/71/72“, galima nustatyti, kad pats mažiausias kvartalas yra šiaurės vakaruose. Pagal šią schemą galima nustatyti, kad į šiaurinę pusę „žvelgia“ kvartalinė linija tarp dviejų mažesnių numerių poros 34/35, o į pietų pusę driekiasi kvartalinė linija tarp didžiausių dviejų numerių 71/72. Vakarų pusėje kvartalinė linija būtų tarp 34/71 kvartalų, o rytų pusėje – tarp 35/72. Padėti surasti kryptį gali ir iškirstos biržės. Dažniausiai kertamos biržės yra stačiakampio formos, o ilgasis biržės kraštas orientuotas šiaurės–pietų kryptimis.

Projektą „Žaliasis puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (8000 Eur)

Autorė Eglė Stratkauskaitė