Geriausias pasaulio gydytojas yra jūsų pačių kūnas. Net kai sąmoningai dar nesuvokiate, kad jūsų sveikatos būklė gali būti suprastėjusi, organizmas jau siunčia apie tai įspėjančius signalus. Išmokus juos laiku pastebėti ir tinkamai interpretuoti galėsite patikimiau vertinti savo sveikatos būklę ir užkirsti kelią rimtoms bėdoms, o gal tiesiog suvokti, kad vyksta natūralūs ir neišvengiami pokyčiai, dėl kurių neverta nerimauti.

 

kunas isdavikas

Menopauzė – neišvengiamas gyvenimo periodas

 

Menopauzė skirstoma į tris etapus:

 

  • Premenopauzė – kelerių metų etapas prieš menopauzę, kai kinta hormonų pusiausvyra, o kartu ir menstruacijų ciklo trukmė (dažniausiai trumpėja), menstruacijos tampa nereguliarios. Įprastai šis laikotarpis trunka apie 3–6 metus. Kartu su kintančiu menstruacijų ciklu gali pasireikšti makšties išsausėjimas, karščio bangos (dažniausiai naktimis), gausus prakaitavimas, nemiga arba kaip tik padidėjęs mieguistumas, nestabili nuotaika, suprastėjusi plaukų, odos, nagų būklė, didėjantis kūno svoris.
  • Menopauzė – etapas, kuris nustatomas, kai nuo paskutinių menstruacijų praeina 12 mėn. Šiuo gyvenimo etapu moteris tampa nebevaisinga. Per menopauzę gali pasireikšti tie patys simptomai kaip ir per premenopauzę. Taip pat gali būti jaučiamas bendras nuovargis, silpnumas, energijos stygius, galvos svaigimas ar skausmas, koncentracijos stoka, lytinio potraukio sumažėjimas.
  • Pomenopauzė – tai gyvenimo tarpsnis po menopauzės, trunkantis visą likusį gyvenimą. Nemalonūs su menopauze susiję simptomai jau būna apmalšę, bet įvairių sveikatos rizikos veiksnių išlieka.

 

Tykantys pavojai… Menopauzė yra neišvengiamas moters gyvenimo etapas, dažniausiai užklumpantis sulaukus apie 50 m. Nors kai kurie jos simptomai gali būti varginantys, neturėtų trukdyti įprasto gyvenimo. Tačiau menopauzė neatsietina nuo kai kurių sveikatos problemų padidėjusios rizikos. Besikeičianti lytinių hormonų pusiausvyra veikia ne tik lytinę funkciją, bet ir kitų organų sistemas. Dėl estrogenų stokos organizme mažėja raumenų masė ir didėja riebalinė, taigi darosi vis sunkiau išlaikyti tobulas kūno formas. Kadangi sutrinka kolageno gamyba, suprastėja ir odos, nagų bei plaukų būklė, paspartėja jų senėjimo procesai. Menopauzė dažnai pavojinga širdžiai ir kraujotakai, nes sumažėjus estrogenų kiekiui organizme sparčiai didėja cholesterolio lygis – tarp 60-metį perkopusių moterų 25 % miršta nuo miokardo infarkto ar išeminės širdies ligos. Sumažėjęs estrogenų kiekis žalingas ir kognityvinei funkcijai – didėja protinių ligų, senatvinės demencijos rizika, silpnėja protiniai gabumai, koncentracija, atmintis. Dar viena opi bėda, dažnai lydinti menopauzę išgyvenančias moteris, yra retėjantis kaulų tankis ir dėl to besivystanti osteoporozė. Net apie 70 % moterų, perkopusių 80 m. amžių, kenčia nuo šios ligos. Be abejonės, menopauzė keičia lytinį gyvenimą: sumažėja lytinis potraukis, lytiniai santykiai gali tapti skausmingi dėl išsausėjusios, elastingumą prarandančios makšties gleivinės. Nors kai kurių moterų seksualinis gyvenimas kaip tik pagerėja, nes nebeesant neplanuoto nėštumo rizikos, jos labiau atsipalaiduoja. Visgi dėl pakitusios makšties mikrofloros didėja uždegimų, grybelinių infekcijų rizika. Net apie penktadalis 60 m. amžiaus moterų susiduria ir su šlapimo nelaikymo problema, dėl ko kaltas sumažėjęs šlapimo pūslės sienelių elastingumas ir raumenų atrofija.

 

…ir nauda. Labiausiai menopauzę išgyvenančios moterys džiaugiasi dėl to, kad nebelieka varginančio kasmėnesinio kraujavimo, ir tai leidžia pasijusti laisvoms. Juolab, kad kartu su menstruacijomis pradingsta ir PMS simptomai, kuriuos patiria net 85 % vaisingo amžiaus moterų. Nemaža dalis nuo migrenos kenčiančių moterų po menopauzės taip pat gali lengviau atsikvėpti. Net 70 % šio negalavimo kamuojamų moterų teigia, kad stipriausi priepuoliai būna per menstruacijas. Joms dingus nelieka ir su jomis susijusių migrenos priepuolių. Tiesa, menopauzės pradžioje galvos skausmai gali net paaštrėti, bet hormonams susireguliavus padėtis tampa kur kas geresnė. Menopauzė naudinga ir toms, kurios turi gerybinių gimdos auglių. Jų augimą skatina estrogenai ir progesteronas, todėl per menopauzę, kai šių hormonų gaminama vis mažiau, augliai nustoja augti ar net mažėja.

 

Net išgyvenančios stiprius menopauzės simptomus neturėtų liūdėti. JAV mokslininkai nustatė, jog kuo jie stipresni, tuo mažesnė rizika susirgti krūties vėžiu. Ištirta 1000 sveikų ir minėta onkologine liga sergančių menopauzės amžių pasiekusių moterų. Kiekvienos tiriamosios prašyta įvertinti patirtų menopauzės simptomų stiprumą. Paaiškėjo, kad tos dailiosios lyties atstovės, kurios susidūrė su stipriausiais menopauzės simptomais, turi 50 % mažesnę tikimybe susirgti krūties vėžiu.

 

Nemalonioji pūslelinė

 

Herpetinė infekcija yra sukeliama herpes simplex viruso, kurio nešiotojai yra apie 90 % žmonių. Galite būti šio viruso turėtojai, net jei niekada nesirgote pūsleline. Paprastoji pūslelinė skirstoma į du tipus: pažeidžianti veido sritį ir pažeidžianti lytinius organus. Abiejų ligos formų simptomai panašūs:

 

  • Užkrėstos vietos niežėjimas, dilgčiojimas.
  • Vandeningos skaidrios pūslelės ant lūpų, lyties organų ar kitos viruso pažeistos vietos. Joms trūkus susidaro šašai.
  • Raumenų maudimas.
  • Galvos skausmas.
  • Bendras silpnumas.
  • Neaukšta temperatūra.
  • Padidėję limfmazgiai.

 

Tykantys pavojai… Kartą susirgus pūsleline, ją sukeliantis virusas visam gyvenimui lieka organizme, nors, jeigu imuninė sistema stipri, gali daugiau nepasireikšti. Įprastai pūslelinės gydymas yra nesudėtingas, dažniausiai paskiriami specialūs tepalai, pleistrai, rečiau – geriami vaistai. Negydoma liga gali būti linkusi kartotis kas kelias savaites. Tai silpnina imuninę sistemą ir gali sukelti kitus organizmo negalavimus. Tačiau didžiausias negydomos pūslelinės pavojus yra tas, kad sergantis žmogus ja gali apkrėsti kitus žmones. Pūslelinė pavojinga nėščiosioms, nes jos gali užkrėsti dar negimusį vaisių. Virusas gali trikdyti normalų jo vystymąsi, sukelti smegenų pažeidimus, aklumą, kurtumą, didina persileidimo ir priešlaikinio gimdymo riziką.

 

…ir nauda. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad herpeso virusas gali būti naudingas gydant odos vėžį. Jį modifikavus jis tampa nepavojingas sveikoms organizmo ląstelėms, bet naikina vėžio ląsteles ir skatina imuninę sistemą su jomis kovoti. Tikimasi, kad toks gydymas sunkia melanomos forma sergančių pacientų gyvenimą galėtų prailginti keleriais metais. Kol kas gydymas herpeso virusu nėra oficialiai patvirtintas, bet tikimasi, kad greitai bus.

 

Maudžiantys sąnariai – ligų pranašai

 

Sąnarių maudimą gali jausti tiek vaikai, tiek suaugusieji, bet dažniausiai šis simptomas kamuoja vyresnio amžiaus žmones. Su jais susiduria apie 50 % vyresnių nei 40 m. amžiaus žmonių, o perkopus 60–65 m. amžiaus ribą beveik visi iš asmeninės patirties žino, ką reiškia šis nemalonus pojūtis. Sąnarių ligas išduoda šie simptomai:

 

  • Sąnarių gėlimas, maudimas.
  • Sąnarių deformacijos.
  • Skaudančių vietų patinimas.
  • Raumenų silpnumas.
  • Apsunkęs judėjimas.
  • Bendras nuovargis.
  • Fizinės jėgos sumažėjimas.

 

Nemalonius su sąnariais susijusius pojūčius gali sukelti traumos, degeneracinės jų ligos arba uždegimai. Iš degeneracinių ligų dažniausia yra osteoartrozė – reumatinė liga, pasireiškianti sąnarių kremzlių irimu. Iš uždegiminių ligų labiausiai paplitęs reumatoidinis artritas, pažeidžiantis ne tik sąnarius, bet ir kaulus, raumenis, nervų sistemą, širdį, kraujagysles, odą ir kitus organus. Tai autoimuninė liga, dėl kurios organizmas pažeidžia pats save. Manoma, kad ją sukelia virusinė ar bakterinė infekcija, bet įtakos gali turėti ir genetika, aplinkos veiksniai, fizinė ir psichinė sveikatos būklė. Pajutus pirmuosius sąnarių ligų simptomus būtina kreiptis į gydytoją, nes laiku pradedant gydymą galima pristabdyti ligos progresavimą. Sąnarių problemos skatina susimąstyti ne tik apie jų pačių būklę, bet ir gyvenseną apskritai. Sąnarių problemas skatina nutukimas, nejudrus gyvenimo būdas ar kaip tik pernelyg dideli fiziniai krūviai, žalingi įpročiai, hormonų pusiausvyros sutrikimai, sutrikusi medžiagų apykaita. Todėl, jeigu jaučiate sąnarių maudimą ir kitus su tuo susijusius simptomus, būtina ne tik specialisto konsultacija, bet ir gyvenimo būdo keitimas.

 

Dažnas raumenų mėšlungis

 

Bent kartą gyvenime raumenų mėšlungį yra patyrę apie 95 % žmonių. Dėl retkarčiais pasitaikančio šio reiškinio neverta nerimauti, nes jis gali atsirasti dėl paprasčiausio neįprastai atlikto judesio, nepatogios avalynės ar didelio raumenims tekusio krūvio. Kas kita, jeigu raumenų spazmai kartojasi dažnai. Tai gali rodyti, kad organizmui stinga vitaminų ir mineralinių medžiagų, ypač magnio, kalio ir vitamino D. Taip pat tikėtina, kad vartojate per mažai skysčių arba dėl kokių nors priežasčių, pvz., viduriavimo, vėmimo, aktyvaus sporto, jų netekote. Dėl mėšlungio gali būti kaltas ir nejudrus gyvenimo būdas ar ilgas sėdimas darbas, trikdantis normalią kraujotaką ir neleidžiantis raumenų aprūpinti reikiamomis medžiagomis. Nors retas apie tai susimąsto, problemos kaltininke gali tapti ir psichinė įtampa, dažnai patiriamas stresas. Iš tiesų tai viena dažniausių raumenų spazmų priežastis. Jeigu mėšlungis kartojasi kasdien ar net kelis kartus per dieną arba trunka labai ilgai, būtina specialisto apžiūra, nes gali būti, kad dėl to kalta kokia nors liga. Raumenų spazmai būdingi sergant skydliaukės, inkstų, kraujagyslių, neurologinėmis ir kitomis ligomis.

 

Kur dingo lytinis potraukis?

 

Skirtingų žmonių lytinis potraukis skiriasi ir priklauso nuo įgimtų savybių. Tačiau, jeigu pastebėjote, jog jūsų libido tapo kur kas žemesnis nei įprastai, verta tuo susirūpinti. Galbūt ignoruodamas aistrą jūsų organizmas mėgina pasakyti, kad jam kažkas negerai. Statistikos duomenimis, apie 43 % vyrų ir 31 % moterų bent kartą per gyvenimą yra susidūrę su libido problemomis. To priežasčių gali būti įvairių:

 

  • Senatvė. Tai – natūraliausia ir neišvengiama lytinio potraukio mažėjimo priežastis. Besikeičianti hormonų pusiausvyra ir sveikatos problemos prigesina aistrą. Juk pati gamta yra viską sutvarkiusi taip, kad garbingo amžiaus atstovams nebelemta susilaukti palikuonių.

 

  • Medikamentai. Jeigu geriate kokius nors vaistus, verta pasidomėti jų šalutiniu poveikiu, mat būtent jie gali būti kalti dėl sumenkusio libido. Dažniausiai intymų gyvenimą neigiamai veikia antidepresantai (net apie 70 % juos vartojančiųjų susiduria su sumažėjusiu libido), androgeniniai preparatai, raminamieji ir kraujo spaudimą reguliuojantys vaistai. Kai kurioms moterims lytinį potraukį slopina kontraceptinių tablečių vartojimas, tą pastebi apie 15 % dailiosios lyties atstovių.

 

  • Psichinė įtampa. Sakoma, kad geram seksui svarbiausias organas yra smegenys. Būtent jos leidžia susijaudinti, pajusti aistrą ir mėgautis intymiais žaidimais. Todėl nieko keisto, jog patiriant nuolatinį stresą nelieka noro mylėtis. Rūpesčiai darbe, buitinės problemos, nesantaika šeimoje ir panašūs dalykai būna itin dažni libido sumažėjimo kaltininkai. Todėl svarbu neignoruoti esamų rūpesčių, ieškoti artimųjų ar specialistų pagalbos, daugiau laiko skirti poilsiui, maloniai veiklai. Stresas itin kenkia vyrų seksualiniam gyvenimui, nes dėl psichologinės įtampos sutrinka kraujotaka, dėl ko atsiranda erekcijos sutrikimų.

 

  • Žalingi įpročiai. Net apie 40 % rūkančių vyrų susiduria ne tik su sumažėjusiu seksualiniu potraukiu, bet ir erekcijos sutrikimais. Šis žalingas įprotis skatina kraujagyslių siaurėjimą, dėl ko varpa prasčiau aprūpinama krauju ir silpnėja ar visai dingsta erekcija. Įprastai rūkymo sukeltos potencijos problemos išryškėja po 10–15 metų nuo žalingo įpročio atsiradimo pradžios. Alkoholio vartojimas ne ką mažiau žalingas – jis mažina testosterono kiekį kraujyje, o kartu ir seksualinį geismą tiek vyrams, tiek moterims.

 

  • Antsvoris. Statistikos duomenimis, antsvorio turintys žmonės lytiškai santykiauja 30 % rečiau nei tie, kurių kūno svoris yra normalus. Tai lemia ne tikapsunkęs fizinis judėjimas, bet ir padidėjęs cholesterolio lygis organizme. Jis turi įtakos kraujagyslių siaurėjimui, todėl gali sukelti erekcijos sutrikimus. Taigi, jeigu turite antsvorio, reikėtų susirūpinti ne tik suprastėjusiu lytiniu gyvenimu, bet ir širdies bei kraujotakos būkle.

 

  • Miego stygius. Nestebina, kad tinkamai nepailsėjus labiau rūpi miegas, o ne seksas. Jeigu su tokia būsena susiduriate dažnai, akivaizdu, kad miegui skiriate per mažai laiko. Poilsio trūkumas itin kenkia moterų lytiniam potraukiui.Mičigano universiteto medicinos centre atlikti tyrimai rodo, kad vos viena papildoma valanda miego padidina jų aistrą 14 %.

 

Specialisto komentaras

Mitybos specialistė Eglė Vasiliauskaitė

 

Ką reikėtų žinoti apie geležies trūkumą organizme?

 

 

Geležies stygius organizme pavojingas, nes gali išsivystyti anemija – būklė, kai hemoglobino kiekis kraujyje žemiau normos ribos. Dėl to sumažėja deguonies pernešimas krauju į organizmo audinius, o tai gali sukelti hipoksiją – deguonies badą. Ženklai, išduodantys, kad organizmui gali stigti geležies, yra šie: plaukų išsausėjimas, skilinėjimas, nusilpę, lūžinėjantys, besisluoksniuojantys nagai, išblyškusi, sausa oda, patamsėję paakiai, bendras silpnumo jausmas, nuovargis. Norint, kad nepritrūktų šios maistinės medžiagos, svarbu vartoti pakankamai baltymų. Jie turėtų sudaryti apie 20 % per parą gautų maistinių medžiagų. Baltymų gausu – žuvyje, liesoje mėsoje, pieno produktuose. Jeigu vartojant pakankamą kiekį baltymų sveikata negerėja, rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju dėl maisto papildų skyrimo.

 

Svarbu žinoti, jog geležies perteklius organizme ne mažiau pavojingas nei jos stygius. Dažniausiai geležies perteklių organizme sukelia padidėjusi jos absorbcija iš žarnyno. Tai vadinama pirmine hemochromatoze. Dažniausiai tai būna paveldima anomalija. Geležies perteklių organizme taip pat gali sukelti didelis skaičius nenormalių raudonųjų kraujo kūnelių, kurie irsta atpalaiduodami geležį. Tai vadinama antriniu geležies pertekliumi, kuris taip pat gali būti paveldimas. Taip būna sergant talasemija (liga, kuriai būdingi pakitusios formos, pjautuvo formos eritrocitai) ir hemolizine anemija (liga, kurios metu irsta eritrocitai). Kai geležies perteklius padidėja, sergantiesiems galima gresia šios patologijos:

 

  • Kepenų ligos. Jos palieka randus arba sukelia kepenų fibrozę, kuri baigiasi ciroze. Simptomai: pilvo skausmas, gelta, kepenų ar blužnies padidėjimas. Retais atvejais gali prasidėti kraujavimas iš virškinamojo kanalo, ištikti koma.
  • Širdies ligos. Simptomai: nuovargis, energijos trūkumas, trumpi įkvėpimai, nenormalus širdies ritmas (padažnėjęs arba suretėjęs), kulkšnių patinimas.
  • Kasos ligos. Cukrinis diabetas gali būti ankstyvas hemochromatozės požymis. Diabetas atsiranda dėl geležies pertekliaus kasoje, pažeidus insuliną gaminančias ląsteles. Ši komplikacija gali atsirasti kartu su tamsia odos pigmentacija ir sukelti hemochromatozę, kartais vadinamą „bronziniu diabetu“.
  • Kitus rimtus negalavimus. Gali atsirasti endokrininių liaukų patologija (ypač hipofizės, skydliaukės), taip pat odos ar neurologinės ligos.

 

Pagrindinis hemochromatozės gydymas yra pastovus kraujo nuleidimas. Iš pradžių kraujas ir geležis raudonuosiuose kraujo kūneliuose gali būti pašalinama kas savaitę, kol organizmo geležies atsargos normalizuojasi. Tai gali užtrukti keletą mėnesių ar daugiau. Gydymas gali trukti ir visą gyvenimą.

 

Esant geležies pertekliui organizme svarbu mityboje riboti geležies kiekį, nerekomenduojama valgyti raudonos ar organų mėsos, pvz., kepenų. Taip pat reikėtų vengti maisto papildų, kurių sudėtyje yra geležies. Svarbu atminti, kad geležies absorbciją iš virškinamojo trakto didina ir vitaminas C, tad jo vartojimą taip pat reikėtų riboti. Būtina saikingai vartoti alkoholį, o geriausia apskritai jo atsisakyti, nes jis gali pabloginti sergančiojo būklę.