Nenoras mylėtis dėl nemalonių pojūčių po sueities neretai skamba kaip anekdotinis pasiteisinimas galvos skausmu. Moteris gali būti alergiška vyro spermai ar tik išsigalvoja, kad išvengtų sekso? Viskas nėra taip paprasta, nes mokslas – nukentėjusiųjų pusėje.

 

Netikėtas rezultatasHuman,Sperm,Cells,,3d,Rendering.,Computer,Digital,Drawing.

 

Niežulys, deginimas, patinimas tarpvietės srityje ar net kvėpavimo sutrikimas, primenantis astmą, vos po kelių akimirkų nuo sueities – rimta sveikatos būklė, vadinama padidėjusiu jautrumu sėklos plazmai. Šią retą ir dažnai nediagnozuojamą alergiją sukelia ne patys spermatozoidai, o juos pernešančiame skystyje esantys baltymai. Būklė pirmą kartą aprašyta 1967 m., o šiandien ji priskiriama I tipo padidėjusio jautrumo reakcijoms – tai pačiai kategorijai kaip šienligė, alergija riešutams ir kačių pleiskanoms.

 

Iki 1997 m. buvo manoma, kad alergija spermai pasireiškia mažiau nei šimtui moterų visame pasaulyje. Tačiau alergologo prof. Jonathano Bernsteino iš (Cincinačio universitetas, JAV) tyrimai atskleidė, kad ši būklė gali būti gerokai dažnesnė – paveikti net apie 12 % moterų. Dažnai alergija klaidingai supainiojama su lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis, mieliagrybių sukeliamomis problemomis ar net nervine įtampa. Vis dėlto retai įvertinama, kad nemalonūs simptomai atsiranda būtent kontaktuojant su partnerio sperma ir išnyksta pradėjus naudoti prezervatyvą.

 

2024 m. JAV mokslininkai paskelbė, kad alergiškų moterų procentas gali būti dar didesnis, ypač tiriant neaiškios kilmės nevaisingumo atvejus. Naujausiais vertinimais, vien JAV gali būti apie 40 tūkst. spermai jautrių moterų, tačiau daugelis vis dar nedrįsta atvirai kalbėti apie šią problemą.

 

Platus spektras

 

Simptomai gali būti labai įvairūs – nuo lengvų iki itin sunkių. Kai kurioms moterims pasireiškia tik vietiškos reakcijos: deginimas, niežėjimas, dilgčiojimas, paraudimas ar patinimas lytinių lūpų ir makšties srityje. Nemalonūs pojūčiai apsiriboja sąlyčio vieta. Apklausose moterys šį jausmą apibūdina kaip deginimą rūgštimi arba tarsi šimtus adatų makštyje. JAV užfiksuotas atvejis, kai odos alerginė reakcija išsivystė ne lytinių organų, o kitoje kūno vietoje, kontaktavusioje su sperma.

 

Dažniausiai simptomai prasideda maždaug po 30 minučių nuo sueities ir gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Sunkesniais atvejais po vaginalinio ar analinio akto vystosi ūminė sisteminė alerginė reakcija: dilgėlinė, kvėpavimo takų spazmai bei švokštimas, nosies užgulimas ir vandeningos išskyros, lūpų, liežuvio ar gerklų tinimas, viduriavimas, pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas. Itin retais atvejais gali pasireikšti ir anafilaksinis šokas – gyvybei pavojingas imuninės sistemos atsakas.

 

(Ne)kalti spermatozoidai

 

Remiantis turimais duomenimis, pagrindinis alergenas yra prostatos specifinis antigenas – baltymas, randamas visoje sėklos plazmoje. Alergija gali pasireikšti tik konkretaus partnerio spermai, tačiau kai kurioms moterims imuninė sistema reaguoja į visų vyrų lytines išskyras. Ši reakcija labai individuali ir iš anksto nenuspėjama.

 

Norint patvirtinti diagnozę, rekomenduojama atlikti odos dūrio testą su partnerio sperma ir kraujo tyrimą, nustatant specifinius imunoglobulinus (IgE). Prof. J. Bernsteino tyrimai, kurių metu buvo vertinamas imuninės sistemos atsakas ne į spermą, o į išplautus spermatozoidus, parodė, kad alerginę reakciją sukelia būtent plazmos komponentai. Ši išvada suteikia vilčių poroms, norinčioms susilaukti vaikų, bet negalinčioms mylėtis natūraliai dėl alergijos.

 

Taip pat aptinkama įrodymų apie kryžminį reaktyvumą. Pavyzdžiui, vienas iš šunų pleiskanų baltymų yra labai panašus į vyrišką prostatos specifinį antigeną, todėl imuninė sistema gali reaguoti panašiai. Tai reiškia, kad šunims alergiška moteris gali būti jautri ir partnerio spermai.

 

Būklė siejama ir su maisto alergenais. Moterims, alergiškoms riešutams, gali pasireikšti simptomai po sueities, jei partneris neseniai valgė šių produktų – manoma, kad spermoje gali būti išlikusių alergiją sukeliančių baltymų. Todėl kartais vienintelis kelias į komfortiškus santykius – abiem partneriams atsisakyti minėtų produktų. Be to, alergenai gali būti perduodami ir seilėmis: žinoma atvejų, kai suvalgius tam tikrų vaisių, daržovių, jūrų gėrybių ar pieno produktų, alerginė reakcija kyla moteriai bučiuojantis ar užsiimant oraliniu seksu, net jei partneris prieš tai išsivalė dantis. Panašių bėdų gali kilti, jei vyras vartoja antibiotikus, kurių moters organizmas netoleruoja.

 

Norint atmesti visas galimas diagnozes, būtina įvertinti ir kitus galimus dirgiklius. Lytinių organų alergiją gali sukelti menstruacinės higienos priemonės (įklotai, taurelės), makšties kontraceptikai (kempinėlės, spermicidai), lubrikantai, prausimosi priemonės, skalbimo milteliai, net prezervatyvų medžiagos.

 

Kenčia ne tik moterys

 

Įdomu tai, kad kai kurie vyrai gali būti alergiški… savo spermai. Ši būklė, žinoma kaip poorgazminės ligos sindromas, pasireiškia iš karto po ejakuliacijos ir sukelia į gripą panašius simptomus – nuovargį, vadinamąjį smegenų rūką, raumenų skausmus. Manoma, kad tai autoimuninė arba alerginė reakcija.

 

Duomenų apie vyrų alergiją moterų gimdos kaklelio ir makšties išskyroms beveik nėra. Vis dėlto gydytojas dermatologas ir venerologas dr. Marekas Jankowskis (Koperniko universitetas, Lenkija) aprašė atvejį, kai pacientui po sueities maždaug po 30 min. pasireikšdavo alerginė reakcija – paraudimas ir niežėjimas lytinių organų srityje. Panašių simptomų atsirasdavo ir ant veido po kunilingo. Vyras ilgai nerado pagalbos, nes ankstesni gydytojai į jo nusiskundimus žiūrėjo skeptiškai. Dr. M. Jankowskis paskyrė antihistamininių vaistų, paprastai vartojamų alergijai gydyti, ir būklė itin pagerėjo. Šis atvejis paskatino mokslininkus susimąstyti, kad alergija moterų lytinių takų išskyroms gali būti ne tokia reta, kaip manyta, ir galbūt dažnesnė nei dokumentuota.

 

Svarbu ir tai, kad prezervatyvai dažnai neapsaugo vyrų nuo simptomų. Jei moterims sėklos plazmą gali izoliuoti prezervatyvas, tai vyrai su moters makšties ar gimdos kaklelio išskyromis kontaktuoja ir kitomis kūno dalimis, pavyzdžiui, sėklidėmis. Pasak eksperto, daugelis vyrų, kuriems alergija išsivysto jauname amžiuje, ilgainiui su ja susidoroja natūraliai – aistra dažnai būna stipresnė už diskomfortą, todėl jie nenustoja mylėtis, o imuninė sistema galiausiai pripranta ir nustoja reaguoti į svetimus baltymus. Tai išskirtinis lyčių skirtumas, nes alergija spermai moterims paprastai neišnyksta savaime, net jei partneris yra tas pats visą gyvenimą.

 

Rizika dėl nevaisingumo

 

Nors padidėjęs jautrumas sėklos plazmai tiesiogiai nesukelia nevaisingumo, jis gali pasunkinti pastojimą. Jei porai nepavyksta susilaukti kūdikio, alergijos tikimybė taip pat turėtų būti svarstoma. Užsienio medikų patirtis guodžia – dauguma moterų po tinkamo gydymo sėkmingai pastoja tiek natūraliu būdu, tiek pasitelkus pagalbinio apvaisinimo metodus su išplautais spermatozoidais.

 

Norint suvaldyti simptomus, skiriami antihistamininiai vaistai, vartojami prieš lytinį aktą arba po jo. Kai kurios klinikos taiko ir desensibilizaciją. Bandydamas sumažinti jautrumą, prof. J. Bernsteinas iš pradžių taikė partnerio spermos injekcijas į odą ar po oda, tačiau šis metodas buvo labai brangus. Vėliau kartu su kolegomis sukūrė efektyvesnį ir praktiškesnį būdą – vienkartinę, apie 2 val. trunkančią procedūrą. Pirmiausia partnerio spermatozoidai atskiriami nuo plazmos, o ši atskiedžiama iki milijoninės dalies. Tuomet kas 15 min. į moters makštį suleidžiama nedidelė alergeno dozė, palaipsniui didinant koncentraciją. Taip organizmas pripranta prie dirgiklio, sumažėja sisteminių reakcijų rizika, o daug porų po gydymo gali mylėtis be prezervatyvo nebijodamos, kad simptomai atsinaujins.

 

Deja, alergija spermai dažnai klaidingai interpret­uojama ir lieka nediagnozuota. Nemalonūs pojūčiai sekso metu mažina moters libido, gali sukelti nereikalingų kompleksų ir pabloginti santykius. Emocinė našta tenka tiek kenčiančiai pusei, tiek jos partneriui.

 

Autorė Jurgita Ramanauskienė