Rasa Juknevičienė: „Paryžiaus įvykiai visomis prasmėmis naudingi tik V. Putinui“

Po Paryžiaus įvykių ir susitikimo su JAV prezidentu Vladimiras Putinas keičia taktiką. Vakar Kremlius pripažino, jog virš Sinajaus pusiasalio numuštas lėktuvas – teroro išpuolis. Apie tai, ką reiškia toks V. Putino žingsnis „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ su žurnaliste Daiva Žeimyte kalbėjosi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Rasa Juknevičienė bei politologas Laurynas Kasčiūnas.

- Rusijos prezidentas, kartu su Federaline saugumo tarnyba paskelbė, kad lėktuvo katastrofa  virš Sinajaus pusiasalio yra teroro aktas. V. Putinas niršta, sako, kad susidoros su visais teroristais. Ponia Juknevičiene, kodėl Rusija pagaliau pripažino šį faktą?

- Nežinau, man mįslė didžiausia. Po nelaimės V. Putinas savaitę tylėjo, Kremlius siuntė propagandines žinutes, kad lėktuvai blogi, bloga situacija su aviacija, kalta bendrovė. Ką jie ten kurpė ar hibridinius karus darė, ar buvo pasimetę, sunku pasakyti. Man pačiai dėliojasi daug hibridinio karo elementų. Neturiu atsakymo, kodėl V. Putinui taip apgailėtinai naudinga buvo tai, kas įvyko Paryžiuje, prieš pat G-20. Seniai stebiu pasauliui iškilusias grėsmes – V. Putino valdomą Kremlių ir ISIS, jų tikslai panašūs. Atakos yra prieš Vakarus, demokratiją, laisvę, Ameriką.

- Pone Kasčiūnai, ar tai sutapimas, ar specialiai, kad tas pripažinimas yra po įvykių Paryžiuje?

- Tai, kad Rusija buvo apmąstymų periode, kokį scenarijų vystyti, buvo akivaizdu. Teroristinio akto atvejis buvo grėsmingas, nes reikėjo paaiškinti, ką veiki Sirijoje. Dabar po viso to, kas įvyko Paryžiuje, tas paaiškinimas daug paprastesnis. Dabar niekam nebekyla abejonių, kad čia didžiausias blogis, prieš kurį reikia kovoti. Daug galima prigalvoti priežastinių ryšių, nes yra tam tikrų Rusijos ryšių su ISIS – tie žmonės, kurie kuria Kaukazo kalifatą, nesukūrę jo ten važiavo į Vidurio Rytus,  yra įrodymai akivaizdūs. Žiūrint geopolitiškai, Rusijai yra puiki galimybė sužaisti geopolitinę partiją ir išeiti iš izoliacijos. Jie bandė išeiti žaisdami per tam tikras Europos valstybes – Graikiją, Vengriją, Kiprą, Vokietijos socialdemokratus. Visi Europoje supranta, kad kol A. Merkel yra tokia, nes pasakė, kad Sirija yra viena istorija, o Ukraina yra kita, ir Kremlius suvokia, kad to nepakaks. Sankcijos bus pratęstos metų pabaigoje ar kitų metų pradžioje ir akivaizdu, kad reikėjo naujo žaidimo. Puiki korta pakrito, dabar jie stoja prie senos schemos – kovos prieš tarptautinį terorizmą, prancūzai jau kalba, kad reikia kurti koaliciją, amerikiečių kontaktas irgi yra. Gali kartotis tai, kas buvo po Rugsėjo 11-osios, kai pažiūrėjom į akis, pamatėm bendrą draugą. Tada pasibaigė ne taip, kaip V. Putinas planavo. Laukia milžiniškas išbandymas Europos vienybei.

- Tikėtina, kad bus bandoma atsieti Ukrainą nuo Sirijos?

- Tikiuosi, kad mūsų valstybė laikysis tos pozicijos. Manau, lenkai neleis susieti, pasakys, ką galvoja apie V. Putino režimą. Sprendžia, deja, ne šito regiono šalys.

- Pone Kasčiūnai, ką pačioje Rusijoje reiškia teroro išpuolio pripažinimas?

- Rusijos visuomenė labai lengvai pasiduoda įvairiems projektams – socialinei inžinerijai, sukuriami įvairiausi mitai, propaganda, visuomenę perlaužti vienos ar kitos nuomonės linkme, sukuriant vieną ar kitą priešą, įvelkant tai į misionierišką misiją, yra labai paprasta. Pažiūrėkim, kokie skaičiai buvo dėl paramos įsiveržimui į Siriją – mažiukai, o vėliau tai augo iki 60 proc. Gi čia poros sistemingos informacijos dozių reikalas.

- Kiek tikėtina, kad tragedija Paryžiuje ir šis pripažinimas išgelbėjo V. Putiną nuo pačių rusų sukilimo?

- (R. Juknevičienė) Paryžiaus įvykiai visomis prasmėmis naudingi tik V. Putinui. Labai įdomi detalė – pirmomis dienomis po Paryžiaus pagrindinėse Kremliaus laidose stovėjo stiprūs propagandistai, visur kartojo, kad tokios akcijos, kokia įvyko, be specialiųjų tarnybų padaryti negali. Jie tai dėliojo nukreipdami į Ameriką, Britaniją. Tada pradedi galvoti, kad jei taip sakot, tai gal žinot.

- (L. Kasčiūnas) Yra bandančių teigti, kad kažkada Rusijoje gali subręsti kažkas panašaus į oranžinę revoliuciją. Istoriškai žiūrint, kalbam apie visuomenę, kuri visada vadovavosi patvaldystės principais ir dėl to tikėtis, kad Rusijos persitvarkymas galėtų įvykti iš apačios, yra labai sunku. Jeigu įvyktų sisteminis lūžis, tai tik dėl to, kad politinis elitas, esantis aplink V. Putiną, lūžtų ir susikautų tarpusavyje. Tos sankcijos, ypač trečio lygmens, skirtos ne nubausti Rusijos visuomenę, ten vistiek bus paaiškinta, kad kalti Vakarai, o supriešinti ir paskatinti oligarchus iš vidaus paspausti V. Putiną, kad galbūt reiktų nutraukti intervenciją Ukrainoje. Mes nežinom, ar tai suveikė. Tą reikia tęsti, nes V. Putinas supranta argumentuotos, tikslingai pritaikytos jėgos kalbą.

- Sekmadienį V. Putinas susitiko su Baraku Obama, gali būti susitikimai su Europos valstybių vadovais. Prisiminus Malaizijos lėktuvo katastrofą, tai ten buvo paleista rusų raketa. Kodėl teroristas turėtų būti priimtas į antiteroristų kompaniją?

- (R. Juknevičienė) Visiškai pritariu. Yra kaip yra. V. Putinas sugebėjo pasinaudoti lyderystės vakuumu. JAV dabar yra priešrinkiminėje situacijoje, B. Obama neturi daugumos Kongrese, jis vengia veiksmų, kurie gali kažką sustabdyti. Daug apžvalgininkų sako, kad lyderystės stoka leido V. Putinui padaryti tuos veiksmus.

- (L. Kasčiūnas) Pavojingiausia tai, kad vėl patenkam į politinį žaidimą. Rusija tampa vienu iš veikėjų, kurio gali prireikt. V. Putinas nedidelėmis pajėgomis yra Sirijoje, bet tai jam leidžia dalyvauti žaidime, mainytis žvalgybine informacija, koordinuoti karinius veiksmus. Nuoširdžiai ar ne, bet jis yra ten. Jis turi kortą, kurios niekas neturi, į kurią amerikiečiams reikia atsižvelgt. Tą kortą jis gali pradėti mainyti. Manau, kad pagrindinis tikslas – išeiti iš sankcijų, užmiršti Ukrainą, grįžti prie Ukrainos decentralizacijos, Krymas ir taip bandyti keisti NATO požiūrį. Po Ukrainos NATO sugrįžo prie savo šaknų, saugumo, kolektyvinės gynybos.

- Pone Kasčiūnai, ar Vakarai turės skaitytis su Rusija? Kaip elgsis Europos lyderiai?

- Prancūzijos pozicija gali keistis, F. Hollande’as turi kažką daryti, artėja rinkimai, pozicijos silpnėja, jei vyktų dabar, nebūtų net antrame ture. A. Merkel irgi yra susilpnėjusi, drįsčiau teigti, kad dėl klaidos „priimsim visus ir pasidalinsim“, iš pirmos populiarumo vietos reitinguose nukrito į ketvirtą. Gali būti, kad jai labiau teks atsižvelgti į socialdemokratus, kurių lyderis važinėja į Rusiją, tariasi dėl energetinių projektų. Ir žinokit, pradedu galvoti, kad sankcijų išlaikymas tokiame pačiame lygmenyje bus ypatingai sunkus dalykas. Jeigu prieš savaitę matėm, kad susieti nepavyksta, dabar sąsaja atsiranda. Didėja tikimybė, kad sankcijos bus atšauktos.

„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 17.20 val. per „Lietuvos ryto“ TV.