LNK televizijos projekte „Žvaigždžių duetai“ dalyvaujantis Tadas Juodsnukis pasakoja spėjęs susibičiuliauti su visu laidos kolektyvu. Bendrystė, gebėjimas kartu pajuokauti sukuria laisvą ir šviesią atmosferą, kurioje gera būti ir kurti. „Be galo smagu pažinti skirtingus žmones, su savais įsitikinimais, savitu pasaulio matymu. Būti savimi yra didžiulė vertybė“, – sako dainininkas.

 

KODĖL sutikote dalyvauti „Žvaigždžių duetuose“?image00212

 

Jaučiu, kad manyje įvyko lūžis, esu visiškai atsipalaidavęs, jaučiantis save ir priimantis tokį, koks esu. Ta kelerių ar daugiau metų pertrauka nuo televizijos man labai patiko, tikrai buvau pavargęs nuo jos. Be to, pasitaikydavo projektų, kur tekdavo dainuoti tai, kas ne visai man tinka, tada ir pačiam kildavo klausimų, manau, ir klausytojams. Tad tikrai reikėjo pailsėti ir restartuoti.

 

KUO kitoks šis projektas?

 

Kituose projektuose dainuoji kartu su profesionalais, o čia šalia tavęs yra žinomas žmogus, neturintis dainavimo patirties. Visai įdomu save laužyti, ieškoti spalvų, eksperimentuoti, bet viskas jau ne dėl tavęs vieno, o dėl dviejų. „Žvaigždžių duetuose“ noriu dainuoti iš visos širdies visiems žmonėms, nes jaučiu didžiausią laimę ir džiaugsmą. Iš žmonių žinučių ir komentarų matau, kad jie tą irgi jaučia.

 

KAS šiame projekte labiausiai nustebino?

 

Labai fainas ir draugiškas kolektyvas. Negalėjau pagalvoti, kad taip susibendrausime. Daugelio superinis humoro jausmas, turime bendrą žinučių grupę, kur gimsta beprotiškai linksmi pokalbiai. Linksmiausia tada, kai kiekvienas gali pasijuokti iš savęs, suprasti sarkazmą, absurdo humorą. Tikrai labai gera būti tarp tokių žmonių, juolab kad dauguma neprofesionalų geba puikiai dainuoti. Smagu susibičiuliauti, kalbėtis atvirai, nes dažname projekte to nerasi.

 

AR kažko nauja išmokstate? Patinka mokytis naujų dalykų?

 

Taip, tai mano variklis. Nuolat mokausi naujų dalykų, esu labai smalsus. Man regis, tai žmogų ir jo smegenis verčia nesenti, eiti kartu į priekį su pasauliu. Tad mano požiūris labai laisvas, viskam stengiuosi sakyti „taip“, kalbant apie naujus dalykus. Bent pabandyti. Patiks nepatiks, naudinga ar ne – paskui nuspręsiu. Visada išbandau naujoves neturėdamas jokio nusistatymo: maistą, naują sporto šaką ar veiklą, net kažką nauja kūryboje.

 

KOKS mokinys buvote mokykloje?

 

Visoks (šypsosi). Kiek pamenu, pradinėse klasėse buvau tikrai ramus ir geras vaikis, bet jau ketvirtoje klasėje išėjau iš sporto šventės pas pusbrolį pažaisti kompiuteriu. Visi ieškojo, kur aš dingau. Čia gal ir buvo atspirties taškas. Paskui kartkartėmis pasikartodavo mano „rokenrolas“, dėl kurio vis pasitaikydavo namų areštas. Tas „rokenrolas“ ar tiesiog laisvumas ir dėmesio nekreipimas, ką pasakys kiti, mane lydi iki šiol. Kaip mokytojos sakydavo: „Na, Tadas turi labai gerą galvą, bet nenori, nors tu ką.“

 

Jei koks mokytojas dirbo KGB ir aš šią informaciją žinojau, tikrai pasilinksmindavome pamokose. Tad esu prikrėtęs begalę šunybių, bet turėjęs ir puikių pažymių, tik ne iš tų dalykų, kuriuose tuo metu nemačiau prasmės.

 

KĄ laikote autoritetais?

 

Visus, kurie turi didesnę ir gausesnę patirtį bei pripažinimą savo srityje: scenoje, muzikos kūryboje ar vaidyboje. Tie žmonės dažniausiai įkvepia, jų norisi klausytis, ypač tų, kurie jau turi „svorį“, kaip aš sakau, įeina, ir viskas visiems aišku. Toks visuomet man buvo ir visada bus Kostas Smoriginas, kiti scenos legendos bei bendražygiai. Įkvėpti gali jų kūryba, tada autoritetais tampa darbai, kurie žavi.

 

KOKIAS žmonių savybes labiausiai vertinate?

 

Laisvę. Visiškai laisvą požiūrį, laisvą humoro jausmą, atvirumą, nuoširdumą ir nepataikavimą niekam. Taip pat vertinu, kai žmogus nepučia iš savęs kažko daugiau, negu jis yra. Labai patinka, kai žmonės būna tiesiog savimi, o kokie – jau nebesvarbu. Visi esame skirtingi, visus priimu ir visos savybės puikios, nes be galo smagu pažinti visus kaip atskirus žmones, su savais įsitikinimais, savitu pasaulio matymu. Esminė savybė – būti savimi, tai labai gražu.

 

KOKIOS savybės jums labiausiai padeda gyvenime?

 

Kalbėti apie save nesąžininga, nes arba stipriai pagražinsi, arba kažko nepasakysi. Esu toks, koks esu. Visada atviras, besistengiantis būti nuoširdus, lygus su visais ir priimantis visus tokius, kokie jie yra, niekada neteisiantis.

 

KAS įkvepia kūrybai?

 

Kiekviena daina, kiekvienas tekstas yra apie kažką, kas įkvėpė tą akimirką. Viskas šiame pasaulyje gali būti įkvėpimas: jausmai, daiktai, gamta, žmonės.

 

KAIP bėgant metams keičiasi santykis su muzika, scena?

 

Kažkaip niekada nepagalvojau apie tai. Meilė muzikai buvo visada, nuo pat paauglystės, tik bėgant laikui keičiasi požiūris, įgyji naujų žinių. Aš stengiuosi gyventi lengvai, nežiūrėti per daug sudėtingai į gyvenimą. Keičiuosi kartu su gamta ir tam nesipriešinu. Kiekviena diena yra nauja istorija, nauja patirtis, svarbiausia – šypsena, per daug nepermąstyti, būti dabar ir čia. Džiaugiuosi kiekviena padovanota akimirka.

 

AR kasdienybėje jums norisi būti dėmesio centre, o gal kaip tik būnate labiau introvertas?

 

Neturiu tokio dalyko, kaip kasdienybė. Gyvenimas yra tiesiog gyvenimas. Kaip jis tau leidžia gyventi, toks tu ir esi tą akimirką, tam nepasipriešinsi. Telieka gebėti labiau pastebėti momentus, kurie tave tenkina. Gyvenimas būna visoks, kaip ir žmogus: liūdnas, gražus, nelaimingas, linksmas, neutralus. Ir aš būnu visoks.

 

KOKIŲ baimių turite?

 

Kad visi mirs arba ištiks zombių apokalipsė ir reikės kovoti prieš zombius, kad reikės atkurti pasaulį man vienam. Manau, apie tai galvoja kiekvienas vyras, kuris žaidžia kompiuterinius žaidimus.

 

UŽ KĄ galite save pagirti?

 

Už kiekvieną savo sprendimą, kuris padovanoja neįkainojamų patirčių.

 

KUR paskutinį kartą keliavote?

 

Turėjome penkias laisvas dienas tarp filmavimų ir koncertų, taip pat ir naujausios mano dainos „Panemunės žiburiai“ vaizdo klipo filmavimo. Norėjosi atsipūsti, todėl išvykome į Graikiją, kur mėgavomės saule, skaniu maistu ir šilta jūra.

 

KAIP atrodo jūsų laikas sau?

 

Sportas, Kauno „Žalgiris“, tenisas, skani vakarienė, vyno taurė su draugais, kompiuteriniai žaidimai, masažai, meilė.

 

KIENO dar šalis yra ar galėtų būtų Lietuva, jei ne krepšinio?

 

Tam, kad būtų krepšinio šalis, reikėtų sugrįžti 15 metų atgal. Esame didinga ir puiki krepšinio mylėtojų tauta, tokia ir būsime visada.

 

KADA būnate laimingas?

 

Manau, kaip ir kiekvienas paprastas žmogus, tada, kai esu labai ramus, saugus, kai skaniai valgau, daug juokiuosi, darau nesąmones ir klausau savo širdies.

 

Autorė Laima Samulė