Interjero stiliai. Kuris tinka jūsų namams?  

Gražūs interjero katalogai ir nuotraukos „Pinterest“ platformoje gali lengvai apsukti galvą, todėl išsirinkti savo namams tinkamiausią stilių ne visada paprasta. Svarbu atsižvelgti ne tik į asmeninį skonį, bet ir į gyvenimo būdą, erdvės ypatumus bei šeimos biudžetą. Pateikiame glaustus, tačiau informatyvius populiariausių interjero stilių aprašymus, kurie padės lengviau atrasti savąjį.

 

Skandinaviškas

 

Būdingos baltos, kreminės ar šviesiai pilkos sienos, medinės grindys ir grafiški juodi akcentai. Interjere gausiai naudojamas natūralus arba balintas medis – baldams, aksesuarams, sienų dekoro elementams. Tai komfortiškas, neįkyrus ir nepretenzingas dizainas, kurį lengva pritaikyti skirtingose erdvėse.

 

Interjerą galima dekoruoti plakatais, afišomis, nuotraukomis, koliažais, vinilinėmis plokštelėmis ir kitomis asmeniškomis detalėmis. Baldų pasirinkimas priklauso nuo šeimininko skonio, o langai gali likti visai neuždengti arba būti pritemdomi žaliuzėmis. Furnitūrai dažniausiai pasirenkamas juodas arba matinis sidabro spalvos metalas.

 

Vienas didžiausių šio stiliaus privalumų – prieinamumas. Skandinavišką interjerą galima įsirengti savarankiškai, neinvestuojant daug lėšų. Todėl jis ypač tinka studentų bendrabučio kambariui, nuomojamam būstui ar pirmajam nuosavam būstui. Daug įkvėpimo galima rasti „Ikea“ asortimente – šis prekybos tinklas reikšmingai prisidėjo prie skandinaviško stiliaus populiarumo.

 

Šiuolaikinė klasika

 

Viena populiariausių interjero krypčių, kuri nepasiduoda trumpalaikėms madoms ir ilgai išlieka aktuali. Šiam stiliui būdingos klasikinės geometrinės formos – stačiakampiai ir kvadratai, kuriuos papildo architektūrinės detalės: langų ir durų apvadai, lubų bei sienų puošybinės juostelės, grindjuostės, karnizai.

 

Dizainas ramus, skoningas ir subalansuotas, be perteklinio blizgesio, demonstratyvios prabangos ar kičo. Vyrauja neutrali spalvų paletė: pilki, kreminiai, švelniai gelsvi sienų atspalviai, baltos lubos, natūralių tonų medinės grindys. Interjerą papildo subtiliai parinkti akcentai.

 

Baldai gali būti tiek klasikinio, tiek modernaus ar minimalistinio stiliaus – svarbiausia išlaikyti bendrą harmoniją. Atsižvelgiant į kokybės reikalavimus ir pasirenkamas medžiagas, šis interjeras gali būti laikomas aukso viduriuku: jį galima įrengti tiek gana taupiai, tiek skirti jam nemažą biudžetą. Vienas didžiausių privalumų – šiuolaikinę klasiką nesudėtinga įgyvendinti savarankiškai.

 

Japandis

 

Viena madingiausių ir daugiausia dėmesio sulaukusių interjero krypčių – japoniško minimalizmo ir skandinaviško dizaino derinys. Šiam stiliui būdingas sąmoningas netobulumas: nelygios sienos, grubios apdailos tekstūros, neapdirbto medžio baldai, skirtingų proporcijų aksesuarai.

 

Iš Japonijos perimtas išskirtinis bruožas – itin žemi baldai. Erdvės atskiriamos širmomis ar mobiliomis sienelėmis, todėl išlaikomas lengvumo ir atvirumo pojūtis. Interjerą ramina itin lakoniška spalvų gama: pasteliniai atspalviai, šviesi arba gelsva mediena. Vyrauja šilti, tarpusavyje subtiliai susiliejantys tonai, o ryškių akcentų beveik nėra.

 

Kainos požiūriu, japandis priskiriamas vidutinei kategorijai – tai nėra pigus, tačiau ir ne prabangus interjero stilius. Jį galima įsirengti savarankiškai, tačiau svarbu perprasti pagrindinius šios krypties principus ir išskirtinius bruožus. Be rytietiškų detalių tokia erdvė gali lengvai priminti skandinavišką minimalizmą.

 

Etninis

 

Tai plati interjero stiliaus kategorija, kurios vizualinis rezultatas priklauso nuo pasirinktos šalies ar regiono. Šiuo metu populiarūs Maroko, Balio, Egipto, Viduržemio jūros regiono ir Afrikos įkvėpti interjerai. Bendras jų bruožas – neutralių spalvų sienų apdaila, medinės ar akmens masės grindys ir gausybė autentiškų kultūrinių elementų.

 

Kitaip tariant, gana santūrią erdvę papildo lengvai atpažįstami, su konkrečiu regionu susiję daiktai ir detalės. Akcentais gali tapti persiški kilimai, graikiškos vazos, turkiški tekstilės raštai, meksikietiški austi takeliai, Budos skulptūros, indiškų dramblių figūrėlės, afrikietiški totemai ir kiti etniniai dekoro elementai.

 

Kiekvienai krypčiai būdinga savita spalvų gama. Pavyzdžiui, Kinijos interjeruose dominuoja raudona, Rytų šalių įkvėptuose namuose – akvamarino, tamsiai raudoni ir ochros atspalviai, o Balio stilius kuriamas pasitelkiant baltos ir blukintos gelsvos spalvų derinius, primenančius jaukią SPA atmosferą.

 

Norint sukurti etninį interjerą, nebūtina dizainerio konsultacija, tačiau svarbus saikas. Per daug dekoratyvių detalių gali sukurti ne jaukių namų, o suvenyrų muziejaus įspūdį.

 

Minimalizmas

 

Bene labiausiai socialiniuose tinkluose išaukštintas interjero stilius, kuris įspūdingai atrodo nuotraukose, tačiau praktiškai jį įgyvendinti gerokai sudėtingiau. Dar didesnis iššūkis – jame patogiai gyventi. Šiam stiliui būdingas griežtas lakoniškumas, aiški geometrija, asketiškumas ir sterilumas.

 

Erdvės kuriamos pasitelkiant kontrastus – baltą, šaltus pilkus atspalvius ir juodą. Įspūdį sustiprina didelės vientisos tos pačios medžiagos plokštumos: betoninės sienos ir lubos, granito grindys, stiklinės pertvaros. Baldai masyvūs, tarsi pritaikyti užpildyti dideles, tuščias erdves.

 

Spalvų naudojama nedaug, todėl svarbų vaidmenį atlieka grafika, medžiagų tekstūros ir apšvietimas. Į tokį interjerą natūraliai įsilieja šiuolaikinės technologijos ir išmaniųjų namų sprendimai: nematomas apšvietimas, paslėpti buitiniai prietaisai, integruotos daiktų laikymo sistemos.

 

Vis dėlto minimalizmas ne visada suteikia namams jaukumo. Kai erdvėje beveik nėra asmeninių daiktų, dekoro ir spontaniškumo, ji gali atrodyti šalta ir beasmenė. Todėl prieš renkantis šį stilių verta gerai įvertinti ne tik jo estetiką, bet ir tai, ar tokioje aplinkoje bus malonu kasdien gyventi. Be to, kokybiškas minimalistinis interjeras reikalauja nemažų investicijų ir profesionalių sprendimų.

 

Angliškas

 

Visiška minimalizmo priešingybė. Sienos gausiai dekoruojamos klasikiniais raštais ar juostelėmis margintais tapetais, grindys dažniausiai medinės, o ant jų tiesiami kilimai. Interjerą papildo tapyti paveikslai, antikvariniai daiktai ir aukštos knygų lentynos.

 

Kietieji baldai – masyvūs, išraiškingi, dažniausiai gaminami iš ąžuolo, gali būti lakuoti. Minkštieji baldai aptraukiami gobelenais su aristokratiškais ornamentais arba ruda oda, dažnai dekoruojama kniedėmis. Kambariuose gausu baldų ir aksesuarų: stalelių, komodų, fotelių, spintelių ir kitų detalių.

 

Šiam stiliui būdingos sodrios, gilios spalvos – rubino, safyro, smaragdo atspalviai. Tekstilė minkšta, sluoksniuota, klostuota ir gausi tekstūros. Svarbus svetainės akcentas – židinys, suteikiantis erdvei dar daugiau jaukumo ir charakterio.

 

Angliškas interjeras spinduliuoja rafinuotą istorinę atmosferą, primenančią statinėje brandintą viskį. Jis ypač tinka užmiesčio namams ar sodyboms, tačiau nedidelės kvadratūros bute tokį stilių pritaikyti sudėtingiau. Norint išlaikyti harmoniją ir išvengti vizualinio chaoso, verta pasikonsultuoti su interjero dizaineriu, kuris padėtų subalansuoti gausius raštus, spalvas ir dekoro elementus.

 

Prancūziškas

 

Ši klasikos atmaina susiformavo XIX a. Paryžiuje, susiliejus Osmanų imperijos rytietiškiems bruožams ir europietiškoms baroko bei rokoko tradicijoms. Interjere dominuoja aukštos lubos, arkos, langai nuo grindų iki lubų, dvivėrės durys su stiklais. Erdvę puošia subtilūs gipso lipdiniai ir grakštūs metalo elementai. Sienos dažniausiai būna baltos, o grindims ypač tinka autentiškas eglutės rašto parketas. Nors interjeras išlaiko klasikinę simetriją ir harmoniją, jame netrūksta prabangių detalių: krištolinių sietynų, šeimos porceliano, paauksuotų veidrodžių rėmų. Puikiai dera antikvariniai baldai ir išskirtiniai aksesuarai.

 

Prancūziškas interjeras primena elegantišką mažą Versalio rūmų ekspoziciją, tačiau išlieka jaukus ir gyvenamas. Geriausiai jis atsiskleidžia senos statybos būstuose su aukštomis lubomis. Kainos požiūriu, tai nuo vidutinio iki aukštesnio biudžeto interjeras, atsižvelgiant į pasirenkamas medžiagas, baldus ir dekorą. Vis dėlto prancūziško stiliaus interjerą sunku pavadinti pigiu ir ekonomišku.

 

Retro

 

Retro interjere gausu baldų bei daiktų, atkeliavusių iš tėvų ar senelių namų. Tvarumo idėjos dar labiau paskatino šio stiliaus atgimimą – restauruojami ankstesnių epochų foteliai, sekcijos, komodos, stalai ir kėdės plonomis kojelėmis. Net nebeveikianti technika, tokia kaip plokštelių grotuvas, radijo imtuvas ar stacionarus telefonas, gali tapti žaismingu interjero akcentu.

 

Retro stilius kuria jaukią ir nostalgišką atmosferą. Jame vyrauja sodrūs žemiški atspalviai: tamsiai mėlyna, samanų žalia, garstyčių, rūdžių ir raudono vyno spalvos. Vis dėlto beveik neįmanoma sukurti visiškai autentiško retro interjero – tam reikėtų tiesiog nukeliauti į XX a. 7-ąjį ir 8-ąjį dešimtmečius.

 

Šiuolaikinis retro dažniausiai kuriamas derinant sendintus ar vintažinius elementus su kitomis interjero kryptimis – skandinavišku, klasikiniu, industriniu ar bohemišku dizainu. Tai įdomus, charakteringas ir gana nebrangus sprendimas, tinkantis įvairaus išplanavimo būstams.

 

Amerikietiškas

 

Būdingos plačios, atviros erdvės ir klasikinio dizaino, tačiau gerokai didesni baldai. Nesvarbu, ar tai valgomojo stalas, ar minkštas kampas, baldai turi būti erdvūs, patogūs ir skirti suburti kuo daugiau žmonių. Net kompaktiški elementai, tokie kaip lovos spintelės, žurnalinis staliukas ar komoda, pasižymi didesniais nei įprasta gabaritais.

 

Platiems užmojams būdinga ir virtuvė: joje daug vietos daiktams laikyti, pasirenkamas didelis dviejų durų šaldytuvas, 5–6 degiklių viryklė, plati ir gili plautuvė bei išraiškingas gartraukis. Įrengiant erdvę laikomasi griežtos simetrijos ir centrinio išdėstymo principo.

 

Pagrindiniu svetainės akcentu tampa televizorius arba židinys, aplink kurį komponuojami baldai ir aksesuarai. Tam, kad didelės erdvės ir masyvūs baldai neatrodytų pernelyg sunkūs, sienoms ir grindims pasirenkami šviesūs, natūralūs tonai.

 

Amerikietiškas stilius lengvai pritaikomas tiek šeimos namuose, tiek erdviose užmiesčio vilose. Jis ypač tinka vertinantiems komfortą, erdvę, praktiškumą ir subtilios prabangos pojūtį.

 

Alpių kurortinis

 

Prabangus liaudiško stiliaus variantas, kuriam būdinga grubi, natūrali apdaila: betoninės ar akmeninės grindys, rąstinės arba neobliuotomis lentomis apkalamos sienos, masyvūs balkiai ir aukšta koklių krosnis. Tokia aplinka primena jaukų kalnų ar medžiotojų namelį, todėl joje gausu minkštos tekstilės, mezginių, kailio, odos, kaulo ar rago dirbinių.

 

Interjerą gali papildyti trofėjų, sporto inventoriaus ar senovinių padargų kolekcijos, stalo žaidimai ir didelė biblioteka. Svarbų vaidmenį atlieka ir liaudiško stiliaus amatininkų rankų darbo detalės: peltakiuoti rankšluosčiai, balta patalynė, siuvinėtos ar nertos servetėlės ir užuolaidos, moliniai ąsočiai, dubenys bei vazos. Furnitūrai tinka žalvario arba sendinto sidabro spalvos metalas.

 

Spalvų paletėje dominuoja gelsvi, rusvi ir žemės tonai. Alpių kurortinis stilius artimas kaimiškajam, tačiau yra rafinuotesnis, elegantiškesnis ir orientuotas į komfortą. Jo privalumas – įspūdingą atmosferą galima sukurti neinvestuojant daug į vidaus apdailą, ypač kai pats būstas, pavyzdžiui, rąstinis namas, jau turi dalį šiam stiliui būdingų elementų.

 

Bohemiškas

 

Asketiška sienų apdaila ir natūralios grindys čia tampa tarsi drobė įspūdingam aksesuarų ir spalvų žaismui. Erdvėse dera skirtingų kultūrų bei laikotarpių įkvėpti elementai – romų kultūros, hipiško, atogrąžų, liaudiško ir arabiško stiliaus detalės.

 

Interjere netrūksta smulkių keramikos ir metalo akcentų: žvakidžių, žibintų, indų, skrynių ir kitų dekoratyvių daiktų. Jaukumą kuria austa tekstilė, lengvos tiulio užuolaidos, margos pagalvėlės, pinti rotango baldai ir šviestuvai, lempučių girliandos bei gausybė kambarinių augalų. Čia drąsiai maišomi skirtingi dizainai, spalvos ir raštai, todėl iškyla pavojus persistengti. Per daug detalių gali sukurti vizualinį chaosą ir paversti erdvę pernelyg triukšmingą. Taigi svarbu išlaikyti pusiausvyrą ir nepamiršti saiko.

 

Bohemiškas stilius ypač tinka meno studijai, poilsio erdvei ar kūrybiškam kambariui, tačiau juo galima paįvairinti ir terasą, verandą ar palėpę. Čia lengva susikurti jaukų, įkvepiantį poilsio kampelį, o daugeliui sprendimų nereikia didelių investicijų.

 

Art deco

 

Vienas prabangiausių ir brangiausių interjero stilių, kuriame didelę išlaidų dalį sudaro aukštos kokybės medžiagos. Įrengiant interjerą pagal pagrindinius šio stiliaus principus, naudojama daug marmuro, krištolo ir stiklo, paauksuotų, chromuotų bei žalvarinių detalių, blizgių juodų paviršių ir veidrodžių.

 

Tamsiame fone išryškinamos grakščios geometrinės formos ir dekoratyvūs raštai: zigzagai, ševronai, saulės spindulių motyvai, laiptuotos linijos. Medienos elementų ir natūralių atspalvių čia nedaug. Spalvų paletė sodri ir gili: smaragdo, safyro, tamsiai raudona, šokolado, tamsiai žalia ar ryškiai geltona.

 

Minkštieji baldai aptraukiami prabangiu aksomu, o užuolaidoms ir pagalvėlėms pasirenkami glotnūs, prabangūs audiniai. Paveikslus gali pakeisti vitražai ir grafikos darbai. Ypač svarbų vaidmenį atlieka įspūdingi šviestuvai, toršerai ir kiti dekoratyvūs šviesos šaltiniai. Svarbiausia – sukurti prabangią, dekoratyvią ir teatrališką atmosferą, primenančią XX a. 4-ojo dešimtmečio Niujorko eleganciją.

 

Industrinis

 

Jaunimo pamėgtas industrinis stilius neatsiejamas nuo įvaizdžio, kad loftas ar butas įrengtas buvusioje gamykloje. Čia naudojama mažai apdailos, todėl atidengiamos statybinės konstrukcijos: plytų sienos, tinkas ir cementas, metalinės laikančiosios sijos bei kolonos, vėdinimo, elektros ir santechnikos instaliacijos. Interjere derinamos natūralios medienos plokštės, juodojo metalo furnitūra ir stiklinės pertvaros.

 

Spalvų paletėje vyrauja pilka, juoda, ruda ir antracito atspalviai, kuriantys kiek niūrią atmosferą, primenančią garažą ar palėpę. Jaukumo suteikia natūralus apšvietimas, ypač jei erdvėje yra dideli langai, taip pat skirtinguose kampuose išdėstyti šviestuvai. Tradicinės tekstilės čia beveik nėra – ją keičia odinės sofos ir krėslai, masyvūs mediniai baldai. Dekoras minimalistinis ir pirmiausia funkcionalus: naudojami dideli laikrodžiai, metalinės lentynos, abstraktūs paveikslai, nespalvotos fotografijos, moderni buitinė technika.

 

Svarbi industrinio stiliaus savybė – sąmoningai išlaikomas neišbaigtumo įspūdis, tarsi interjeras būtų laikinas sprendimas. Nors vizualiai jis neatrodo prabangus, įrengimo kaštai gali išaugti dėl specifinių medžiagų ir interjero elementų. Šis stilius ypač tinka nuomojamam būstui ar jaunų žmonių namams.

 

Eklektika

 

Tai gebėjimas suderinti iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus dalykus ir subtiliai perpinti skirtingus interjero stilius. Klasikinėse erdvėse atsiranda skandinaviškų baldų, japandžio interjere netikėtai sužimba mėlynos spalvos akcentai, po vienu stogu dera prancūziški ir retro elementai, o industrinėje aplinkoje įsikuria etniniai ar bohemiški motyvai.

 

Tai vienas sudėtingiausių interjero stilių, tačiau kartu suteikiantis beveik neribotą vaizduotės laisvę. Čia nėra griežtų reikalavimų baldams, formoms ar spalvoms. Iš pirmo žvilgsnio chaotiškoje ir gausioje erdvėje slypi savita filosofija – kiekviena detalė gali pasakoti namų šeimininkų istoriją, atspindėti jų gyvenimo būdą, pomėgius ar pabrėžti būsto išplanavimo ir lokacijos išskirtinumą.

 

Kuriant eklektišką interjerą svarbu pasirinkti pagrindinį patalpos akcentą – tai gali būti modernaus dizaino sofa, senovinė indauja ar įspūdingas šviestuvas iš spalvoto stiklo. Aplink šį elementą likusios detalės komponuojamos tarsi mozaika, ieškant tarpusavio ryšio ir išlaikant bendrą harmoniją. Biudžetas priklauso nuo pasirinktų sprendimų ir dominuojančių stilių, todėl eklektiškas interjeras gali būti tiek labai ekonomiškas, tiek itin prabangus.

 

Autorė Jurgita Ramanauskienė