Tolimieji Rytai ilgą laiką vakariečių sąmonėje asocijavosi su egzotiškomis šventyklomis, ryžių laukais ir giliomis tradicijomis. Tačiau viena valstybė sugebėjo perrašyti pasaulinės turizmo rinkos taisykles, sujungdama senovės paveldą su technologine pažanga ir popkultūros bumu. Pietų Korėja šiandien išgyvena tikrą aukso amžių – šalis siūlo neeilinį kontrastų pasaulį, kuriame modernus gyvenimo tempas harmoningai dera su budistine ramybe.

 

Nuo K-pop bangos iki pasaulinio grožio etalonoKorea,Temple,Style,With,Autumn,Forest,At,Gyeongbokgung,Palace,,A

 

Pietų Korėjos populiarumas Vakaruose nėra atsitiktinis reiškinys – tai kruopščiai išvystytos kultūrinės diplomatijos, žinomos kaip Hallyu (korėjietiškos bangos), rezultatas. Didžiausiu šios bangos varikliu tapo muzikos industrija, tiksliau – legendinė vaikinų grupė „BTS“. Jų įtaka šalies ekonomikai ir turizmui yra tokia didžiulė, kad ekonomistai tai atvirai vadina „BTS efektu“. Milijonai gerbėjų iš viso pasaulio keliauja į Pietų Korėją vien tam, kad pamatytų vietas, kur buvo filmuojami muzikiniai klipai, apsilankytų įžymybių pamėgtose kavinėse ar sudalyvautų masiniuose koncertuose. Atvykę gerbėjai akimirksniu užpildo pakrantėje įsikūrusio Busano ar sostinės Seulo viešbučius. Ši muzikinė energija pažadino vakariečių smalsumą ir paskatino juos atrasti šalį, kuri geba kurti itin estetišką, dinamišką ir įtraukiantį turinį. Kartu su popmuzika ir televizijos serialais (K-dramas) sparčiai išpopuliarėjo korėjietiškos kosmetikos ir odos priežiūros kultūra, pasaulyje žinoma kaip K-beauty. Vakarietiškoje rinkoje korėjietiškos grožio priemonės sukėlė tikrą revoliuciją dėl inovatyvių ingredientų (sraigių mucino, centelių ekstrakto) ir filosofijos, orientuotos į sveiką švytinčią odą, ne trūkumų maskavimą. Keliautojams apsilankymas Seulo Myeong-dong rajone tampa savotiška piligrimyste: tankiai išsidėsčiusios firminės parduotuvės siūlo ne tik produktų, bet ir individualių kosmetikos priemonių gamybą. Vakariečius žavi šis visapusiškas korėjiečių dėmesys detalėms, estetikai ir kokybei, kuris atsispindi tiek jų muzikoje, tiek kasdieniame gyvenime, net išvaizdoje.

 

Geidžiamiausi maršrutai: kiek laiko skirti ir ką pamatyti

 

Norint pajusti Pietų Korėjos dvasią, optimalus kelionės laikas yra 10–14 dienų. Per šį laikotarpį galima patogiai apžiūrėti didmiesčius, istorinius regionus ir unikalią gamtą, naudojantis nepriekaištingai veikiančiu greitųjų traukinių „KTX“ tinklu. Pažintį su šalimi būtina pradėti nuo Seulo – miesto, kuriame stūkso didingieji Gjongboko rūmai, o vos už kelių šimtų metrų kyla futuristiniai dangoraižiai. Norint geriau suprastų šalies kultūrinį identitetą, lankytojai kviečiami išsinuomoti tradicinius hanbok drabužius – taip ne tik gali nemokamai lankytis karališkuosiuose rūmuose, bet ir gauna galimybę pasijusti istorinės epochos dalimi. Pasivaikščiojimas siauromis Bukchon Hanok Village gatvelėmis, apsuptomis tradicinių korėjietiškų namų, leidžia iš arti pamatyti, kaip praeitis integruojasi į šiandienį gyvenimą. Tęsiant kelionę gilyn į šalį, būtina sustoti Kjongdžu mieste, kuris pelnytai vadinamas muziejumi po atviru dangumi. Tai senosios Šiloskaralystės sostinė, kurioje iki šiol stūkso paslaptingi žali piliakalniai-kapavietės, senovinė astronomijos observatorija Cheomseongdae ir UNESCO saugoma Bulguksosšventykla. Iš čia kelias veda į pietinį uostamiestį Busaną, garsėjantį Haeundae paplūdimiu, dinamišku Jagalchi žuvų turgumi ir spalvingu Gamčono kultūriniu kaimu ant kalvos šlaito. Jei laikas leidžia, kelionę vainikuoti turėtų Čedžu sala – vulkaninės kilmės ramybės oazė, kurioje galima kopti į Halasano ugnikalnį ir stebėti nardančias moteris (haenyeo), kurios be jokios modernios įrangos neria į vandenyno gelmes rinkti gėrybių.

 

Aerial,View,Of,Haeundae,District,In,BusanGastronominis fenomenas ir specifinis stalo etiketas

 

Korėjietiškas maistas pastaruoju metu tapo viena stipriausių pasaulinių gastronomijos tendencijų. Tai virtuvė, kurioje dominuoja fermentacija, aštrumas ir subalansuota skonių harmonija. Didžiausias šio fenomeno išskirtinumas – banchan kultūra. Užsisakius pagrindinį patiekalą, stalas akimirksniu nuklojamas daugybe mažų lėkštučių su nemokamais priedais: nuo tradicinių fermentuotų kopūstų kimčių iki marinuotų ridikėlių, lotosų šaknų ar sezamų aliejuje keptų špinatų. Populiariausia patirtis, kurios ieško visi atvykstantys, yra korėjietiškas kepsnių barbekiu (K-BBQ): keliautojai patys kepa plonai pjaustytą mėsą (dažniausiai kiaulienos šoninę samgyeopsal) ant stalo centre įmontuotos kepsninės, o iškeptą gabalėlį suka į salotos lapą kartu su česnakais ir aštria ssamjang pasta. Norint patirti autentišką maisto kultūrą, verta lankytis tradiciniuose turguose, pavyzdžiui, Gwangjang turguje Seule, kur virėjos tiesiai prieš akis kepa traškius mung pupelių blynus (bindaetteok) ir verda aštrius ryžių pyragėlius (tteokbokki). Vis dėlto, sėdint prie korėjietiško stalo, privalu paisyti etiketo taisyklių, kurios demonstruoja pagarbą vietiniams. Štai ryžių dubenėlio niekada negalima kelti nuo stalo (skirtingai nei Kinijoje ar Japonijoje), o valgymo pagaliukų jokiu būdu nevalia smeigti vertikaliai į ryžius, nes tai asocijuojasi su laidotuvių ritualais. Taip pat priimta gėrimus kitiems prie stalo pilti abiem rankomis, o jaunesni ar žemesnio statuso asmenys, gerdami alkoholį (pavyzdžiui, ryžių vyną soju), turėtų šiek tiek nusisukti nuo vyresniųjų, taip išreikšdami nuolankumą.

 

Istorijos verpetuose

 

Geografiškai Pietų Korėja užima pietinę Korėjos pusiasalio dalį, apsuptą Geltonosios ir Japonijos jūrų, o jos kraštovaizdį sudaro kalnuotos vietovės ir tankiai apgyvendintos pakrančių lygumos. Šalies istorija paženklinta nuolatinių kovų dėl nepriklausomybės nuo galingų kaimynių – Kinijos ir Japonijos. Skaudžiausiu XX a. įvykiu tapo Korėjos karas 1950–1953 m., kuris pusiasalį padalijo į dvi ideologiškai priešingas puses. Šiandien Pietų Korėja – viena stipriausių pasaulio demokratijų ir technologijų lyderių. Vidiniai politiniai iššūkiai baigėsi sėkmingu demokratinių institucijų atsinaujinimu ir stabilumu, leidžiančiu šaliai toliau auginti ekonominį potencialą. Daugeliui užsienio turistų kyla natūralus klausimas: ar saugu keliauti į šalį, kuri ribojasi su nenuspėjamu, diktatoriaus valdomu Šiaurės Korėjos režimu? Atsakymas vienareikšmiškas – Pietų Korėja yra viena saugiausių valstybių pasaulyje. Nusikalstamumo lygis itin žemas, o vietiniai gyventojai į geopolitinę įtampą žvelgia su stoiška ramybe, nes prie jos priprato per daugiau nei septynis dešimtmečius. Pasienyje esanti demilitarizuota zona paradoksaliai tapo viena populiariausių turistinių atrakcijų. Apsilankymas joje leidžia saugiai per teleskopus pažvelgti į uždarą Šiaurės Korėją ir savo akimis pamatyti griežtai saugomą pusiasalio randą. Pietų Korėja įrodė, kad netgi gyvenant geopolitinio netikrumo šešėlyje galima sukurti klestinčią, atvirą pasauliui ir stebėtinai saugią visuomenę, kurią atrasti privalo kiekvienas aistringas keliautojas.

 

Įdomu

 
  • Pietų Korėja pirmauja pasaulyje pagal plastinių operacijų skaičių vienam gyventojui. Seulo Gangnam rajone yra šimtai klinikų, o korekcijos čia tokios populiarios, kad tėvai dažnai dovanoja akių vokų operaciją vaikams mokyklos baigimo proga. Šalis taip pat išvystė medicininį turizmą – užsieniečiams oro uostuose net įrengti specialūs punktai, padedantys organizuoti gijimo procesą ar išduodantys sertifikatus pasų kontrolei, jei po operacijos pacientas tapo neatpažįstamas.
  • Šalies gatvėse pastebėsite neįprastą reiškinį – milžiniškų „Hyundai“ ir „Kia“ koncernų dominavimą, nes korėjiečiai yra itin patriotiški pirkėjai. Be to, šie pramonės gigantai šalyje stato ištisus miestus, valdo laivų statyklas, viešbučius, net universitetus. Įdomu tai, kad korėjiečių automobilių skonis labai konservatyvus: 80–90 % visų gatvėse riedančių automobilių yra tik trijų spalvų – baltos, pilkos (sidabrinės) arba juodos.
  • Daugelyje Pietų Korėjos liftų, ligoninių ir viešbučių nerasite 4-ojo aukšto – vietoj jo skydelyje yra raidė „F“ (angl. Four). Mat skaičiaus „keturi“ tarimas (sa) korėjiečių kalboje skamba lygiai taip pat, kaip kinų kilmės žodis, reiškiantis mirtį. Tai vienas gajausių prietarų modernioje ir technologinėje šalies visuomenėje.
 

Autorė Eglė Stratkauskaitė