Viena koja į rudenį

Sezonų kaita keičia įprastą augintinio priežiūros rutiną labiau, nei mano daugelis šeimininkų. Ilgėjantis tamsusis paros metas, drėgni orai ir purvas, kailio kaita, mažėjantis fizinis aktyvumas – rudenį šunims kyla įvairių iššūkių. Pristatome svarbiausius dalykus, kuriais verta pasirūpinti, kad augintinis išliktų geros formos ir šį sezoną pasitiktų sveikas.

Būkite matomi tamsoje

Vienas ryškiausių rudens pranašų – trumpėjančios dienos. Pavyzdžiui, spalio viduryje Lietuvoje saulė teka aštuntą valandą, o leidžiasi apie pusę septynių. Atsižvelgiant į tai, kad šunys vedžiojami ryte prieš išeinant į darbą ir vakare grįžus namo, nemažai laiko tenka praleisti tamsoje. Automobilių ir elektrinių paspirtukų vairuotojai, dviratininkai ar pėstieji gali nepastebėti taku einančio šuns, net jei jis vedamas ilgu pavadėliu. Pasekmės gali būti įvairios – nuo išgąsčio iki rimtų sužeidimų.

Riziką sumažinti padeda šviečiančios ir šviesą atspindinčios priemonės. Pravers LED antkaklis ar prie jo kabinamas pakabukas, šviesą atspindintis pavadėlis ir rūbai, pavyzdžiui, lietpaltis su įsiūtais atšvaitais. Mirksintys aksesuarai labiau atkreipia dėmesį nei statiškos švieselės ar reflektoriai. Išsiskirti iš aplinkos padeda ir ryškios neoninės spalvos – žalia, rožinė, oranžinė.

Nepamirškite pasirūpinti ir savo matomumu: dėvėkite atšvaitą, o ant pavadėlio rankenos pritvirtinkite mirksintį LED aksesuarą. Didžiausia rizika kyla tamsoje lakstančiam palaidam šuniui. Todėl augintinio verčiau nepaleisti parkuose ar pamiškėse, kur dėl prasto matomumo sunku įvertinti aplinką ir reljefą – upes, griovius ar pelkes.

Atnaujinkite apsaugą nuo parazitų

Dažnai manoma, kad blusos ir erkės yra vasaros problema. Tai netiesa. Miškinė erkė ir pievinė erkė – Lietuvoje labiausiai paplitusios erkių rūšys – gamtoje išlieka aktyvios, kol vidutinė paros temperatūra nenukrinta žemiau 7 ^oC. Rudens pradžia patenka į vieną aktyviausių erkių periodų, o dėl šiltėjančio klimato jų aktyvumas gali išlikti iki lapkričio vidurio. Nuslūgus vasaros karščiams, tęsiantis augalų vegetacijai, dažnėjant lietui ir mažėjant tiesioginių saulės spindulių, erkės išlieka lapų paklotėje ir žolėje iki pirmųjų šalnų.

Dalis erkių perneša babeziozės sukėlėją, o ši liga pavojinga gyvybei. Blusų dauginimosi ciklas taip pat nėra tiesiogiai susijęs su metų laikais. Priešingai – namuose įjungus šildymą susidaro palankios sąlygos joms daugintis. Blusos deda kiaušinėlius kilimuose, minkštuosiuose balduose, gyvūno guolyje, o suaugusios blusos minta šuns krauju. Jų įkandimai – viena dažniausių alerginio dermatito priežasčių.

Rekomenduojama pasitarti su veterinarijos gydytoju, koks apsaugos nuo išorinių parazitų būdas tinkamiausias, atsižvelgiant į šuns aktyvumą ir dažniausias pasivaikščiojimo vietas. Taip pat svarbu reguliariai skirti preparatus nuo vidaus parazitų. Suaugusiems šunims nukirminimo dažnumas priklauso nuo individualios rizikos, todėl tinkamiausią grafiką reikėtų aptarti su veterinarijos gydytoju.

Saugokite nuo apsinuodijimo

Rudenį prasideda grybų sezonas, kuris gali sudominti smalsius ir viską, kas pasitaiko kelyje, ryjančius augintinius. Kai kurių, ypač nuodingų, grybų kvapas ir skonis žinduoliams yra patrauklūs. Palaidas ar net vedamas už pavadėlio šuo gali paragauti grybo iš smalsumo, o apsinuodijimo simptomai priklauso nuo grybo rūšies ir suvartoto kiekio.

Tarp pavojingiausių grybų yra musmirės, valgomieji bobausiai, skėtinės žvynabudės, plaušabudės ir tauriabudės. Keturkojams taip pat pavojingi graikiniai riešutai, kaštonai ir ąžuolų gilės, todėl nereikėtų skatinti augintinio su jais žaisti ar jų ėsti. Apsinuodijimo požymiai dažniausiai pasireiškia po 4–8 val., tačiau kai kuriais atvejais gali išryškėti ir gerokai vėliau, pavyzdžiui, po 24 val. Tarp būdingų simptomų – ūmus vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas, kraujas šlapime, vangumas ir apatija. Sunkesniais atvejais gali būti pažeidžiamos kepenys ir inkstai, pasireikšti gelta, traukuliai, sąmonės sutrikimai. Gyvūno būklė gali tapti kritinė dėl gyvybiškai svarbių organų veiklos sutrikimo.

Įtariant, kad šuo suėdė nuodingą grybą, būtina nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją ir nelaukti, kol pasireikš simptomai. Jei dažnai vaikštote miške, nuo mažens verta mokyti augintinį neimti nuo žemės ir neėsti rastų objektų – ne tik grybų, bet ir maisto atliekų, šiukšlių ar kitų neaiškių dalykų.

Pasirūpinkite kailiu

Lietingas sezonas reiškia daugiau šlapio kailio, purvo ir netvarkos namuose. Sustiprėjus vėjui, specialių rūbelių prireikia ne tik trumpaplaukiams, bet ir vidutinio ilgio kailį turintiems šunims, pavyzdžiui, pudeliams, spanieliams ar cvergšnauceriams. Jautriausi – jaunikliai, pirmąjį savo gyvenimo rudenį pasitinkantys pirmą kartą, ir vyresnio amžiaus augintiniai, ypač sergantys lėtinėmis sąnarių ligomis.

Po kiekvieno pasivaikščiojimo letenas reikėtų nuplauti drungnu vandeniu ir sausai nušluostyti rankšluosčiu. Jei šuo sušlapo, reikėtų išdžiovinti visą kūną plaukų džiovintuvu. Drėgnas kailis, ypač jei gyvūnas guli ant nešildomų grindų, pavyzdžiui, koridoriuje ar įstiklintoje terasoje, gali sudaryti palankias sąlygas odos problemoms, tarp jų – grybelinėms ligoms, ypač tarpupirščiuose, dermatitui, taip pat ausų infekcijoms.

Veislėms, kurių kailis kerpamas, rekomenduojama parinkti tokią šukuoseną, kuri palengvintų kasdienę priežiūrą. Rudenį prasideda kailio kaita: iškrinta seni plaukai, o išauga pavilnė, atliekanti termoizoliacinę funkciją. Šunis, ypač laikomus lauke, būtina reguliariai iššukuoti, pašalinti sąvėlas ir nukirpti nagus. Kai kurios veislės žiemai užsiaugina itin tankią pavilnę, pavyzdžiui, haskiai, koliai ar auksaspalviai retriveriai, todėl reguliarus šukavimas padeda pašalinti iškritusius plaukus ir palaikyti tinkamą kailio būklę.

Koreguokite šėrimo racioną

Aktyvus šuo, kuris vasarą bėgiojo be pavadėlio parke ar nuosavame kieme, rudenį išeikvoja mažiau energijos, nes trumpėja ne tik pasivaikščiojimų trukmė, bet ir atstumai. Britų mokslininkai apskaičiavo, kad perėjus nuo reguliaraus aktyvaus žaidimo prie ramesnių pasivaikščiojimų lietingu oru, dienos energijos poreikis gali sumažėti 10–20 %. Peršėrimas didina nutukimo riziką, o antsvoris siejamas su įvairiomis sveikatos problemomis ir gali sutrumpinti augintinio gyvenimo trukmę.

Šuns svorį naudinga tikrinti kas kelias savaites. Pastebėjus, kad augintinis priaugo svorio, reikėtų koreguoti porcijos dydį. Į racioną galima įtraukti žuvų taukų ar omega-3 riebalų rūgščių turinčių produktų, taip pat pasirūpinti pakankamu vitaminų ir kitų maistinių medžiagų kiekiu, svarbiu kailio bei odos sveikatai.

Nedidelio dydžio šunelius, kurie lyjant dažnai nenoriai eina į lauką, verta aktyvinti namuose: žaisti judrius žaidimus, mokyti atnešti numestą daiktą ar ieškoti paslėpto žaislo. Svarbu užtikrinti kasdienį fizinį aktyvumą, atsižvelgiant į šuns amžių, veislę ir sveikatos būklę. Norint sumažinti suvartojamų kalorijų kiekį, dalį skanėstų galima pakeisti šunims tinkamomis šviežiomis ar džiovintomis daržovėmis.

Kitaip reikėtų elgtis su šunimis, kurie visus metus laikomi lauko voljere. Vėstant orams jų energijos poreikis gali padidėti, nes daugiau energijos sunaudojama kūno temperatūrai palaikyti. Todėl racioną reikėtų koreguoti atsižvelgiant į oro sąlygas, šuns aktyvumą ir kūno būklę. Kuo labiau vėsta orai, tuo atidžiau reikėtų stebėti augintinio svorį ir mitybos poreikius. Šuo visada turi turėti švaraus geriamojo vandens.

Autorė Jurgita Ramanauskienė