Kraujagyslėmis tekantis kraujas gali slėpti tylų, bet itin pavojingą priešą – per didelį cholesterolio kiekį. Cholesterolis būtinas ląstelių statybai, hormonų gamybai ir virškinimui. Tačiau kai jo kiekis peržengia leistinas ribas, gyvybiškai svarbi medžiaga virsta tiksinčia bomba. Mokslininkų teigimu, šią sveikatos problemą bent iš dalies galima kontroliuoti pakeitus mitybos įpročius.

 

Tylus, bet pavojingas priešasHealthy,Food,For,Heart.,Cholesterol,Diet.,Healthy,Heart,Concept.

   

Didžiausias aukšto cholesterolio lygio pavojus – jo visiškas nematomumas. Žmogus gali jaustis puikiai, būti energingas ir neturėti jokių nusiskundimų, kol vieną dieną jį ištinka miokardo infarktas arba insultas. Kai kraujyje cirkuliuoja per daug mažo tankio lipoproteinų (MTL), dažnai vadinamo bloguoju cholesteroliu, jie pradeda nusėsti ant arterijų sienelių. Šis procesas vadinamas ateroskleroze. Ilgainiui kraujagyslės siaurėja, kalkėja ir praranda elastingumą, todėl sutrinka gyvybiškai svarbių organų aprūpinimas krauju. Statistika Lietuvoje yra gąsdinanti: valstybinių prevencinių programų duomenys rodo, kad net 9 iš 10 vidutinio amžiaus mūsų šalies gyventojų turi padidėjusį cholesterolio kiekį. Tarptautiniai tyrimai, tokie kaip „Euroaspire“, ne kartą atskleidė, kad lietuviai – tarp prasčiausiai cholesterolio lygį kontroliuojančių tautų Europoje. Amerikos širdies asociacijos duomenimis, net 75 % žmonių, išgyvenusių širdies smūgį, turėjo per aukštą cholesterolį, o pusė jų apie tai nė neįtarė. Norint išvengti tragedijos, būtina reguliariai atlikti kraujo tyrimą – lipidogramą. Sveiko suaugusio žmogaus bendrasis cholesterolio kiekis kraujyje neturėtų viršyti 5 mmol/l. Pavojinga zona prasideda, kai bendrasis rodiklis viršija 6,2 mmol/l. Tačiau kardiologai pabrėžia, kad dar svarbiau stebėti būtent MTL cholesterolį. Idealiu atveju jo turėtų būti mažiau nei 3 mmol/l (turintiems papildomų rizikos veiksnių – dar mažiau). Jei MTL rodiklis viršija 4,1 mmol/l, širdžiai gresia tiesioginis pavojus.

 

Šiuolaikinės medicinos verdiktas

 

Pasaulio sveikatos organizacija, Europos kardiologų draugija sutaria: nustačius padidėjusį cholesterolį, svarbiausias žingsnis – neatidėliotinas gyvensenos ir mitybos koregavimas. Gydytojai pabrėžia, kad mityba daro tiesioginę įtaką kepenų veiklai. Būtent kepenys pagamina didžiąją dalį cholesterolio, o netinkamas maistas jas verčia šios medžiagos gaminti per daug. Sveikatos priežiūros institucijos ragina iš meniu kuo greičiau išbraukti du pagrindinius „nusikaltėlius“: sočiuosius riebalus ir pramoninius transriebalus. Sotieji riebalai, randami riebioje mėsoje (kiaulienoje, riebioje jautienoje), taukuose, riebiuose pieno produktuose (svieste, grietinėje, riebiuose sūriuose), tiesiogiai blokuoja receptorius, kurie padeda organizmui pašalinti blogąjį cholesterolį. Dar pavojingesni yra transriebalai, kurių gausūs pramoniniai kepiniai, vafliai, traškučiai, greitasis maistas. Jie ne tik drastiškai padidina MTL lygį, bet ir sumažina gerojo cholesterolio (DTL), kuris valo kraujagysles, kiekį. Atsisakyti šių produktų svarbu, kad sumažėtų uždegiminiai procesai kraujagyslėse ir organizmas galėtų natūraliai atkurti lipidų pusiausvyrą.

 

Naujas meniu: supermaistas ir polifenolių galia

   

Norint normalizuoti cholesterolio kiekį, nepakanka tik kažko atsisakyti – būtina papildyti mitybą produktais, kurie aktyviai kovoja su riebalų pertekliumi. Naujojo valgiaraščio pagrindu turėtų tapti tirpiosios skaidulos. Jų gausu avižose, sėlenose, pupelėse, lęšiuose, avinžirniuose, obuoliuose ir kriaušėse. Tirpiosios skaidulos žarnyne virsta gelio pavidalo mase, kuri tiesiogiai suriša cholesterolio gausią tulžies rūgštį ir pašalina iš organizmo, neleisdama patekti atgal į kraują. Taip pat labai svarbu įtraukti omega-3 riebalų rūgščių, kurių apstu riebiose šaltųjų jūrų žuvyse (lašišose, skumbrėse), linų sėmenyse, graikiniuose riešutuose. Jos mažina trigliceridų kiekį, saugo nuo krešulių susidarymo. Ypatingą vietą kovojant su cholesteroliu užima polifenoliai – galingi augaliniai antioksidantai. Jų gausus tyras alyvuogių aliejus, žalioji arbata, tamsios uogos (mėlynės, gervuogės), granatai, juodasis šokoladas. Kodėl polifenoliai tokie svarbūs? Moksliniai tyrimai rodo, kad MTL cholesterolis tampa itin pavojingas, kai oksiduojasi kraujagyslėse. Oksiduotas cholesterolis greitai įsigeria į kraujagyslių sieneles ir sukelia uždegimą, formuodamas sklerotines plokšteles. Polifenoliai veikia kaip skydas – jie blokuoja šį oksidacijos procesą, saugo kraujagyslių endotelį (vidinį sluoksnį) ir padeda palaikyti jų elastingumą. Reguliarus polifenolių turinčio maisto vartojimas gali reikšmingai padidinti gerojo cholesterolio lygį ir užtikrinti, kad kraujotakos sistema veiktų be priekaištų.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė