Pasiruošti krizinėms situacijoms

Neseniai Lietuvoje praūžusi galinga audra aiškiai parodė, kokie pažeidžiami esame gamtos stichijų akivaizdoje, kai daugybė namų ūkių ilgam laikui liko be elektros ir vandens tiekimo. Šis įvykis tapo skaudžia, bet labai svarbia pamoka, nes nemažai gyventojų nebuvo pasiruošę tokioms ekstremalioms sąlygoms, tad susidūrė su dideliais buitiniais ir psichologiniais iššūkiais. Siekdami ateityje išvengti panikos ir chaoso, privalome suprasti, kad asmeninis pasirengimas – vienintelis patikimas būdas užtikrinti šeimos saugumą, kol bus atkurta kritinė infrastruktūra.

Neatidėliotini veiksmai krizės pradžioje

Kai dėl audros nutrūksta elektros ir vandens tiekimas, pirmosios valandos yra pačios svarbiausios siekiant suvaldyti situaciją ir apsaugoti turimus išteklius. Pirmiausia būtina pasirūpinti namų saugumu: išjunkite iš elektros lizdų visus jautresnius prietaisus, kad išvengtumėte gedimų dėl galimų įtampos šuolių, kai tiekimas bus atnaujintas. Šviesai užtikrinti naudokite tik baterijomis maitinamus žibintuvėlius arba LED šviestuvus, o žvakių geriau atsisakyti dėl didelio gaisro pavojaus, ypač jei šalia yra vaikų ar naminių gyvūnų. Labai svarbu kuo rečiau darinėti šaldytuvą ir šaldiklį – neatidarytas šaldytuvas maisto produktus saugiai šaltus išlaiko apie 4 val., o pilnas šaldiklis temperatūrą gali palaikyti net iki 48 val. Jei namuose dingo vanduo, nedelsdami pradėkite jį taupyti: pirmenybę teikite gėrimui ir minimaliai higienai, o indų plovimą ar kitus buities darbus atidėkite vėlesniam laikui. Taip pat apribokite išmaniųjų telefonų naudojimą – išjunkite interneto ryšį, fono programas, sumažinkite ekrano ryškumą, palaikydami ryšį su artimaisiais rašykite tik trumpąsias žinutes.

72 val. krizinis krepšelis

Norint sėkmingai išgyventi tris paras ar net ilgiau, kiekvienas namų ūkis privalo iš anksto turėti sukomplektuotą išgyvenimo krepšelį. Esminis šio rinkinio elementas – geriamasis vanduo, kurio vienam asmeniui parai reikia numatyti mažiausiai 3 l, todėl trims dienoms vienam žmogui būtina turėti 9 l vandens. Maisto atsargų pagrindas – ilgai negendantys, kaloringi produktai, kurių gamybai nereikia nei vandens, nei elektros: tinka įvairūs mėsos ar žuvies konservai, riešutai, džiovinti vaisiai, javainių batonėliai ir kruopos, kurias galima užpilti šaltu vandeniu. Taip pat pasirūpinkite nešiojamomis išorinėmis baterijomis, kurios turi būti nuolat visiškai įkrautos, ir mechaniniu arba baterijomis maitinamu radijo imtuvu, nes dingus mobiliajam ryšiui tai gali būti vienintelis būdas išgirsti oficialius pranešimus apie situaciją šalyje. Nepamirškite pirmosios pagalbos vaistinėlės su kasdien vartojamais vaistais, higienos priemonių, grynųjų pinigų ir svarbiausių dokumentų kopijų, kurios privalo būti supakuotos vandeniui nepralaidžiame maišelyje.

Saugumo užtikrinimas ir ilgalaikė išgyvenimo strategija

Jei krizė užsitęsia ilgiau nei 72 val., jūsų saugumas priklauso nuo griežtos disciplinos ir sumanaus alternatyvų naudojimo. Šilumą namuose išlaikykite izoliuodami vieną mažesnį kambarį: užklijuokite langų tarpus lipniąja juosta, užkabinkite storas antklodes ant durų ir visi būkite kartu, kad patalpa šiltų nuo kūno temperatūros. Higienai palaikyti neeikvokite brangaus geriamojo vandens – kūno švarai naudokite drėgnas servetėles, o tualetui nuleisti taupykite lietaus, ištirpinto sniego ar surinktą panaudotą buitinį vandenį. Maistą ant turistinių dujinių viryklių ruoškite tik balkone arba lauke, nes uždarose patalpose kyla mirtinas apsinuodijimo smalkėmis pavojus. Automobilyje laikykite pilną degalų baką, nes automobilis gali tapti ne tik telefono įkrovimo stotele, bet ir šilumos bei radijo informacijos šaltiniu. Galiausiai reguliariai derinkite veiksmus su kaimynais – keiskitės malkomis, pasidalinkite užduotimis, nes bendruomenėje išgyventi ekstremalias sąlygas lengviau ir saugiau.

Projektą „Ramus puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (4000 Eur).

Autorė Eglė Stratkauskaitė