Antroji vasaros pusė – metas, kai pomidorai noksta sparčiausiai, tačiau kartu tampa ir jautriausi ligoms bei puviniui. Tinkamas laistymas, kruopšti augalų priežiūra ir laiku pastebėti pirmieji ligų požymiai gali padėti išsaugoti gausų derlių. Ką svarbu žinoti kiekvienam pomidorų augintojui?

 

Kodėl pradeda sirgti?Young,Woman,Watering,Tomatoes,In,Green,House,Using,A,Watering

 

Nors pomidorai mėgsta šilumą, įsibėgėjus vasarai jie tampa kur kas jautresni įvairioms ligoms. Didžiausią pavojų kelia ne aukšta temperatūra, o šilumos, drėgmės ir prastos oro cirkuliacijos derinys. Kai augalai ilgai išlieka drėgni, susidaro palankios sąlygos grybinėms ligoms plisti.

 

Pomidorų sveikatai nepalankūs ir staigūs orų pokyčiai – po karštų dienų stojantys vėsūs, lietingi vakarai ar naktys. Dėl temperatūros svyravimų šiltnamyje susidaro kondensatas, todėl lapai ilgiau išlieka drėgni. Jei augalai susodinti per tankiai, oras tarp jų cirkuliuoja prasčiau, o drėgmė išsilaiko dar ilgiau.

 

Ne mažiau svarbus ir tinkamas laistymas. Per gausiai arba nereguliariai laistomi pomidorai patiria stresą, o nuolat drėgni lapai sudaro palankias sąlygas ligoms plisti. Specialistai rekomenduoja laistyti ryte, vandenį pilant tik prie augalų šaknų, kad iki vakaro dirva spėtų sugerti drėgmę, o lapai liktų sausi.

 

Dažniausios ligos

 

Laiku pastebėjus pirmuosius ligų požymius, dažnai galima išsaugoti bent dalį derliaus. Todėl specialistai pataria pomidorus apžiūrėti kelis kartus per savaitę, ypač po lietaus ar ilgiau tvyrant drėgniems orams.

 

Bulvinis maras. Tai viena pavojingiausių pomidorų ligų. Iš pradžių ant lapų atsiranda netaisyklingų rudų dėmių, o drėgnu oru apatinėje jų pusėje gali pasirodyti balkšvų apnašų. Vėliau liga pažeidžia stiebus ir vaisius – jie ima ruduoti, kietėja ir pūva. Palankiomis sąlygomis bulvinis maras plinta itin sparčiai, todėl delsimas gali kainuoti visą derlių.

 

Viršūninis vaisių puvinys. Jei pomidoro apačioje atsiranda tamsi, įdubusi dėmė, dažniausiai tai – viršūninis vaisių puvinys. Svarbu žinoti, kad tai nėra užkrečiama liga. Dažniausiai ją lemia kalcio įsisavinimo sutrikimai, kuriuos sukelia netolygus laistymas, užsitęsusi sausra ar staigūs drėgmės pokyčiai. Pašalinus šias priežastis, naujai užsimezgę vaisiai dažniausiai vystosi normaliai.

 

Lapų dėmėtligės. Įvairios lapų dėmėtligės pasireiškia rudomis ar juodomis dėmėmis, kurios ilgainiui didėja, o lapai gelsta ir džiūva. Pastebėjus pirmuosius požymius, pažeistus lapus reikėtų kuo greičiau pašalinti ir išnešti iš šiltnamio ar daržo. Jų nerekomenduojama mesti į kompostą, jei įtariama grybinė liga.

 

Pilkasis puvinys. Dažniausiai pasirodo ilgiau laikantis drėgniems ir vėsiems orams arba prastai vėdinamuose šiltnamiuose. Ant stiebų, lapų ar vaisių susidaro pilkšvas purus apnašas, o pažeistos vietos pradeda pūti. Ligą padeda pristabdyti geresnis šiltnamio vėdinimas, pažeistų augalo dalių pašalinimas ir drėgmės pertekliaus vengimas. Kuo anksčiau imamasi priemonių, tuo didesnė tikimybė išsaugoti likusius augalus.

 

Svarbiausia – prevencija

 

Specialistai pabrėžia, kad geriausia apsauga nuo pomidorų ligų – ne gydymas, o profilaktika. Kasdienė augalų priežiūra gali gerokai sumažinti riziką, kad pomidorus pažeis grybinės ligos ar pradės vystytis puviniai.

 

Viena svarbiausių taisyklių – pomidorus laistyti tik prie šaknų, stengiantis nesušlapinti lapų. Geriausia tai daryti ryte, kad iki vakaro drėgmės perteklius spėtų išgaruoti. Taip pat verta reguliariai šalinti apatinius lapus, ypač tuos, kurie liečiasi su žeme. Tai pagerina oro cirkuliaciją ir sumažina infekcijų plitimo tikimybę.

 

Svarbu nepersistengti tręšiant azoto trąšomis. Nors jos skatina vešlios lapijos augimą, pernelyg tankūs augalai prasčiau vėdinasi ir tampa jautresni ligoms. Dirvą aplink pomidorus naudinga mulčiuoti – mulčias padeda palaikyti tolygesnę drėgmę, mažina vandens garavimą ir apsaugo nuo dirvožemio dalelių patekimo ant lapų laistant ar lyjant.

 

Pomidorus rekomenduojama apžiūrėti kelis kartus per savaitę. Pastebėjus pakitusius lapus ar vaisius, juos geriau pašalinti iš karto, nelaukiant, kol liga išplis. Taip pat nereikėtų delsti skinti prinokusių pomidorų – ilgai palikti ant augalo jie tampa jautresni trūkinėjimui, puviniams ir kitoms ligoms. Skiriant vos kelias minutes kasdienei priežiūrai, tikimybė sulaukti gausaus ir sveiko derliaus gerokai padidėja.

 

Ką daryti pastebėjus pirmuosius ligos požymius?

 

Pastebėjus pirmąsias dėmes ant lapų ar vaisių, svarbiausia nedelsti. Pirmiausia reikėtų pašalinti pažeistus lapus, vaisius ar stiebus, o jei liga smarkiai išplitusi – visą augalą. Sergančių augalų liekanų nereikėtų kompostuoti, nes kai kurių ligų sukėlėjai gali išlikti augalinėse liekanose ir kitą sezoną vėl užkrėsti pomidorus.

 

Jei pažeidimai nedideli, kai galima pabandyti natūralias priemones. Daugumai daržininkų pasiteisina jodas ir kalio permanganatas.

 

Profilaktiniam purškimui

 
  • 10 l vandens
  • 1/2 šaukštelio kalio permanganato
  • 20 lašų jodo
  • 500 ml pieno
 

Visus ingredientus sumaišyti tarpusavyje, mišinį supilti į purkštuvą ir purkšti pomidorus – tiek lapus iš abiejų pusių, tiek žiedus. Purkšti vakare arba apniukusią dieną, kai pomidorų nesiekia tiesioginiai saulės spinduliai.

 

Nuo miltligės

 
  • 10 l vandens
  • 10 g kalio permanganato
  • 50 g kalcinuotos sodos
 

Visus ingredientus gerai sumaišyti ir gautu tirpalu purkšti pomidorus. Purškimą kartoti kas 7-10 dienų.

 

Nuo maro

 
  • 3,5 l vandens
  • 10 ml jodo
 

Šiuo mišiniu purškimą kartoti kas 7-10 dienų. Geriausia, kai oro temperatūra neviršija 25 °C.

 

Jei augalo pažeidimai plinta nepaisant taikomų priemonių, reikėtų rinktis registruotus fungicidus ir juos naudoti tik laikantis gamintojo nurodymų.

 

Saugoti rankas

 

Daržininkai uoliai rūpinasi augalais, tačiau ne visuomet prisimena pasirūpinti savimi. Dirbant darže rankų oda nuolat kontaktuoja su žeme, vandeniu, saule ir augalais, todėl gali greičiau išsausėti, tapti šiurkšti ar net suskeldėti. Padėtį dar labiau pablogina dažnas rankų plovimas, kuris silpnina natūralų odos apsauginį barjerą.

 

Norint to išvengti, dirbant svarbu mūvėti patogias sodo pirštines, o baigus darbus rankas nuplauti švelniu prausikliu ir patepti drėkinamuoju kremu. Verta rinktis priemones, kurių sudėtyje yra glicerolio, šlapalo (urea), pantenolio, keramidų, niacinamido ar taukmedžių aliejaus – šie ingredientai padeda palaikyti odos drėgmę ir stiprina jos apsauginį barjerą.

 

Jei oda jau suskeldėjo, vakare ją reikėtų gausiau patepti atkuriamuoju kremu arba specialiomis minkštinamosiomis ir intensyviai maitinamosiomis priemonėmis. Jei įtrūkimai gilūs, skausmingi ar ilgai nepraeina, vertėtų pasikonsultuoti su dermatologu.

 

Autorė Jūratė Survilė