Sielos skrydis: kaip astralinės kelionės ir šamaniškos praktikos keičia mūsų realybę

Dovilė Lukaševičiūtė – autorė ir sąmonės praktikė, dirbanti su astralinėmis projekcijomis, Taro archetipais ir šamaniškomis patirtimis, sako nuolat tyrinėjanti ribą tarp matomo ir nematomo pasaulių. Pasirodo, būtent čia – nedaug kam pažįstamoje erdvėje, galima atrasti atsakymus į itin svarbius klausimus.

Dovile, pradėkime nuo pačių pagrindų – kaip paprastais žodžiais paaiškintumėte žmogui, niekada apie tai negirdėjusiam, kas yra astralinė projekcija ir kas tuo metu vyksta su mūsų sąmone?

Astralinė projekcija yra daugiau nei sapnas. Tai sąmoninga būsena, kurioje gali patekti į kitas erdves. Tai tiesioginis ryšys su pasąmone per simbolius ir pojūčius. Tokioje būsenoje sąmonė tarsi atsiskiria nuo fizinio kūno ribų – nebesijauti pririštas prie jo. Atsiranda lengvumo jausmas, laisvė judėti, skristi, keisti erdves vien mintimi. Tu suvoki, kad esi sąmonė, kuri gali veikti be fizinio kūno apribojimų. Ir tai dažnai yra vienas stipriausių šios patirties momentų.

Kaip jūsų gyvenime įvyko pirmoji astralinė projekcija – ar tai buvo sąmoningas siekis, ar netikėtas patyrimas, pakeitęs suvokimą apie realybę?

Iš tikrųjų astralines projekcijas buvau patyrusi ir anksčiau, tik tada man trūko informacijos ir nesupratau, kas tai yra. Galvojau, kad tai tiesiog sapnai. Vėliau, kai pradėjau daugiau domėtis ir atsirado daugiau žinių, jau sąmoningai pabandžiau projektuotis. Pasinaudojau paprasta technika, apie kurią buvau skaičiusi, ir po maždaug savaitės praktikos man pavyko – įvyko pirmas sąmoningas išėjimas. Tai buvo aiškus suvokimas, kad tai nėra sapnas, o visiškai kitokia, daug sąmoningesnė patirtis.

Daugeliui žmonių išėjimas iš kūno asocijuojasi su nežinomybe ar net baime. Kaip pati susitvarkėte su šiuo jausmu ir ką patartumėte pradedantiesiems?

Baimės kaip tokios nejaučiu – daugiau yra smalsumas. Kartais pasitaiko tam tikri vadinamieji testai, pavyzdžiui, susiduri su keistesnėmis būtybėmis ar vaizdais. Bet pastebėjau, kad jeigu į tai reaguoji ramiai ar net su meile, viskas tiesiog išnyksta. Baimė šioje būsenoje labiau trukdo nei padeda. Jeigu pradedi bijoti, labai lengva „iškristi“ iš būsenos, tarsi pats protas sugrąžina atgal į kūną.

Kas paskatino asmeninėmis ir intymiomis patirtimis dalintis viešai? Kas jums svarbiausia kuriant turinį savo „YouTube“ kanalo auditorijai?

Paskatino paprastas dalykas – informacijos trūkumas. Lietuvoje apie astralines projekcijas kalbama labai mažai, o tai, kas pasiekia žmones, dažnai būna pagrįsta baime ar klaidingais įsitikinimais. Dažnai girdžiu, kad žmonės bijo, jog „išėję“ nebegrįš, arba kad tai pavojinga. Man norėjosi tą temą atverti paprastai ir žmogiškai, t. y. parodyti, kokia tai iš tikrųjų yra patirtis. Dalinuosi tam, kad žmonės suprastų, nebijotų ir galėtų patys pažinti šią būseną, jei jaučia smalsumą. Mano „YouTube“ kanale „Echo erdvė“ svarbiausia yra aiškumas ir tikrumas. Noriu, kad žmogus galėtų atpažinti, kas su juo vyksta, ir jaustųsi ramiau. Kad suprastų, jog tai nėra kažkas mistiško – tai realios, sąmoningos patirtys, kurias daugelis jau yra patyrę, tik ne visada geba įvardinti.

Parašėte knygą, taip pat sukūrėte ir išleidote savo kortų malką. Kaip jos gimė ir kokia pagrindinė jų funkcija?

Kortų malka gimė natūraliai – iš asmeninių patirčių. Visa, ką išgyvenau astralinėse būsenose, per laiką susidėliojo į simbolius, ir būtent iš jų atsirado šios kortos. Knyga glaudžiai susijusi su kortomis – tai tarsi jų gidas, kuriame aprašau savo patirtis ir sąmonės būsenas, kad žmogus galėtų giliau suprasti, ką tie simboliai reiškia. Pagrindinė šių kortų funkcija – padėti žmogui susijungti su savo pasąmone ir geriau suprasti vidinius procesus. Jas gali naudoti tiek jau patyrę astralines ar sąmoningo sapnavimo būsenas, tiek tie, kurie su tuo dar nesusidūrė. Tai nėra tik kortos apie astralinį pasaulį – tai įrankis, padedantis pažinti save per simbolius ir pojūčius.

Jūsų sukurta kortų malka pasižymi specifine simbolika. Ar galėtumėte papasakoti, kaip šie simboliai veikia pasąmonę ir kodėl pasirinkote būtent kortų formatą savo patirtims perduoti?

Kortų simbolika nėra atsitiktinė – ji veikia per pasąmonę, apeidama loginį protą. Mes galime bandyti suprasti žodžius, bet simboliai mus pasiekia giliau – per jausmą, vaizdinį, vidinį atpažinimą. Kiekvienas simbolis kortoje yra tarsi kodas. Jis aktyvuoja tam tikras vidines būsenas, prisiminimus ar net neišreikštas patirtis. Todėl dažnai į kortą pažiūrėjęs žmogus sako: „Aš nežinau kodėl, bet jaučiu, kad tai apie mane.“ Tai ir yra pasąmonės kalba – ji nekalba tiesiogiai, ji rodo. Mano kortų malkos simboliai nebuvo sugalvoti, jie buvo patirti. Dėl to jie turi gyvą energiją, ne tik gražią formą.

Kodėl pasirinkau būtent kortų formatą? Nes kortos leidžia žmogui pačiam įeiti į procesą. Tai nėra knyga, kurią skaitai – tai yra dialogas su savimi. Trauki kortą ne atsitiktinai, o tuo momentu, kai vidus pasiruošęs kažką pamatyti. Kortos tampa tarpininku tarp sąmonės ir pasąmonės. Jos padeda sustoti, pajusti, išgirsti tai, kas kasdienybėje dažnai lieka užgožta. Ir man tai yra svarbiausia – ne duoti atsakymus, o atverti žmogui jo paties vidinį matymą.

Dažnai astralinės projekcijos painiojamos su sąmoningu sapnavimu. Kaip paaiškintumėte pagrindinį skirtumą tarp šių būsenų?

Taip, sąmoningas sapnavimas ir astralinės projekcijos yra panašios būsenos, tačiau tarp jų yra ir aiškių skirtumų. Sąmoningame sapne suvoki, kad sapnuoji, bet dažniausiai viskas vyksta tarsi vidinėje erdvėje – vaizdai gali būti kintantys, mažiau stabilūs. Astralinėje projekcijoje pojūtis kitoks – atsiranda aiškus perėjimo momentas. Jauti, kaip atsiskiri nuo kūno, kaip judi per erdvę, gali pereiti sienas ar stiklą, ir visa tai jaučiasi realiai, netgi fiziškai. Pojūčiai būna paaštrėję – lyg būtum dar sąmoningesnis nei įprastai. Būtent tas aiškus atsiskyrimo jausmas ir stiprus realumo pojūtis dažniausiai ir leidžia atskirti, kad tai jau ne sapnas, o astralinė projekcija.

Kaip pavyksta išlaikyti pusiausvyrą tarp gilių astralinių kelionių ir kasdienio gyvenimo fiziniame pasaulyje?

Pastebėjau, kad labai svarbi vidinė būsena. Stengiuosi neperkrauti savęs negatyvia informacija, nes tai išvargina protą ir tuomet tampa daug sunkiau pasiekti tas būsenas. Kai protas pavargęs ar perpildytas, ryšys silpnėja. Itin padeda paprasti dalykai – buvimas gamtoje, pasivaikščiojimai, ramios meditacijos. Tai grąžina pusiausvyrą ir leidžia lengviau pasiekti tas patirtis. Jeigu kasdienybėje daug streso ar įtampos, tai natūraliai daro įtaką – tada projekcijos tampa retesnės arba sunkiau pasiekiamos. Todėl man svarbiausia yra išlaikyti vidinę ramybę, būti čia ir dabar, neperspausti savęs.

Ar astralinėse kelionėse gautos įžvalgos padeda spręsti praktinius, kasdienius klausimus, ar tai labiau skirta dvasiškai augti?

Astralinės kelionės gali duoti ne tik dvasinių patirčių, bet ir realių įžvalgų, kurios persikelia į kasdienį gyvenimą. Kartais atrodo, kad tos dvi realybės – astralinė ir fizinė – tarsi susiliečia, ir informacija, kurią gauni ten, vėliau pasitvirtina čia. Pačiai buvę situacijų, kai per patirtis gavau žinutę ar nuojautą, ir ji vėliau atsispindėjo realybėje. Tai nėra kažkas, kas vyksta nuolat, bet tokie momentai sustiprina tikėjimą tuo, ką jauti. Praktiniame lygmenyje didžiausia nauda yra sustiprėjusi intuicija. Pradedi giliau jausti situacijas, greičiau suprasti žmones, aiškiau matyti sprendimus. Atsiranda platesnis požiūris – į gyvenimą pradedi žiūrėti ne giliau, ramiau, su daugiau suvokimo. Taigi, tai yra ir dvasinio augimo kelias, sykiu praktiškas kasdienybės įrankis.

Dažnai žmonės ieško dvasinių praktikų tik tada, kai pasiekia krizę. Ar įmanoma sėkmingai keliauti astralu, kai viduje vyrauja emocinis chaosas?

Taip, astralinė patirtis gali įvykti ir tada, kai žmogus išgyvena emocinį chaosą. Kartais būtent krizė „atidaro duris“, nes susilpnėja įprasti proto filtrai, kontrolė, sąmonė tampa jautresnė kitoms būsenoms. Tačiau sėkminga kelionė – visai kas kita. Kai viduje vyrauja chaosas, astralinė erdvė tampa to chaoso atspindžiu. Vaizdiniai gali būti fragmentuoti, nestabilūs, kartais net keliantys įtampą ar baimę. Tai nėra klaida – tai tikslus vidinės būsenos atspindys. Astralas nėra vieta, kur pabėgi nuo savęs. Tai erdvė, kur save pamatai dar aiškiau. Todėl tokiose būsenose svarbiausia ne „bandyti išeiti“, o išmokti išbūti su tuo, kas vyksta viduje. Net paprastas sąmoningas stebėjimas, kvėpavimas, kūno pojūčių pajautimas jau yra stipri praktika. Kai viduje atsiranda daugiau stabilumo, aiškumo, keičiasi ir pačios patirtys. Jos tampa gilesnės, vientisesnės, atsiranda daugiau sąmoningumo, mažiau blaškymosi. Taigi atsakymas būtų toks: taip, įmanoma, bet kokybė tiesiogiai priklauso nuo vidinės būsenos. Kartais didžiausia dvasinė praktika nėra kelionė į astralą, o gebėjimas sugrįžti į save.

Ezoterinės temos visuomenėje vertinamos skeptiškai. Kaip reaguojate į kritiką ir kas teikia stiprybės eiti savo keliu?

Ezoterinės temos visuomenėje dažnai vertinamos skeptiškai, tačiau kritika egzistuoja visose srityse, ne tik šioje. Aš į ją reaguoju paprastai – nereaguoju. Jei jaučiu, kad tai, ką darau, man yra tikra, artima ir prasminga, tiesiog einu tuo keliu toliau. Man svarbiausia yra vidinis jausmas ir ryšys su tuo, ką kuriu. Kai turi aiškumą savyje, išorinė nuomonė nebeturi galios.

Jei galėtumėte išskirti vieną astralinę kelionę, kuri labiausiai pakeitė jūsų požiūrį į gyvenimą, kokia ji būtų?

Taip, mano požiūris labai pasikeitė. Auginu dukrelę su genetine liga, ir vienos astralinės patirties metu man pavyko susitikti su jos aukštesniuoju aspektu. Tai buvo erdvė, kurią galėčiau pavadinti Edeno sodu. Ten ji buvo visiškai sveika, švytinti, pilna gyvybės. Tai buvo stiprus išgyvenimas, kuris man aiškiai parodė, kad fizinis kūnas yra tik laikina forma – tarsi rūbas, kuris neapibrėžia tikrosios sielos esmės.

Minėjote, kad savo veikloje remiatės ir šamaniškomis patirtimis. Kaip šamanizmas, kuris yra labai įžeminanti praktika, dera su bekūne astraline projekcija?

Šamanizmas ir astralinė projekcija iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip priešybės – viena labai įžeminanti, kita tarsi bekūnė. Tačiau mano patirtyje jos viena kitą papildo. Šamanizmas duoda šaknis. Astralinė projekcija – sparnus. Bet svarbu suprasti, kad šamanai taip pat keliauja. Tiesiog jų kelias į tas būsenas kitoks. Per ritmą, būgną, kvėpavimą, vedamas meditacijas ar transo būseną galima pasiekti pakitusias sąmonės erdves. Tai irgi yra kelionės – į vidinius pasaulius, archetipines struktūras, dvasinius laukus. Skirtumas tas, kad šamanizme dažniau išlaikomas ryšys su kūnu, su žeme ir su aiškia intencija. Astralinėje projekcijoje dažniau patiriamas aiškesnis atsiskyrimas nuo fizinio kūno. Iš esmės tai yra ta pati kryptis – sąmonės plėtimasis. Todėl man šios praktikos nėra atskiros, jos yra dvi to paties proceso formos.

Ar šios dvasinės praktikos reikalauja specifinio gyvenimo būdo? Ar žmogus, dirbantis standartinį darbą nuo 8 iki 17 val., gali sėkmingai integruoti šias žinias?

Ar tam reikalingas specifinis gyvenimo būdas? Ne. Žmogus, dirbantis nuo 8 iki 17 val., gali visiškai eiti šiuo keliu. Dvasinės praktikos nėra skirtos pabėgti nuo gyvenimo – jos skirtos jį pagilinti. Tai nėra apie valandų skaičių ar sudėtingus ritualus. Tai apie santykį su savimi. Kartais užtenka kelių minučių sąmoningo pabuvimo su savimi, prieš miegą iškelta intencija, jautresnis dėmesys savo būsenai – ir tai jau keičia patirčių kokybę.

Kokie yra ryškiausi gyvenimo pokyčiai, kuriuos pastebi žmonės, pradėję rimtai domėtis sąmonės praktikomis ir astralinėmis kelionėmis?

Pirmiausia keičiasi santykis su savimi. Atsiranda daugiau aiškumo, mažiau automatinio reagavimo. Žmonės pradeda geriau jausti savo kūną, emocijas, ribas. Tai, kas anksčiau atrodė iš išorės, pradeda būti suvokiama kaip vidiniai procesai. Stiprėja intuicija – kaip tikslus vidinis žinojimas. Silpnėja mirties baimė. Ne dėl įsitikinimų, o dėl patirties – kai suvoki, kad sąmonė nėra apribota vien kūnu, keičiasi santykis su pačia egzistencija. Kai kuriems žmonėms natūraliai keičiasi gyvenimo kryptis. Jie pradeda rinktis tai, kas iš tikrųjų tinka. Dar vienas paradoksas – kuo giliau žmogus tyrinėja sąmonę, tuo labiau jis grįžta į paprastumą, į buvimą čia ir dabar. Man tai yra visa šio kelio esmė – išmokti būti šiame gyvenime.

Koks būtų didžiausias jūsų atradimas apie žmogaus potencialą, vertinant tiek savo patirtis, tiek klientų išgyvenimus? Ar tikrai galime sukurti savo svajonių gyvenimą? O gal visatoje veikia kitokie dėsniai?

Didžiausias mano atradimas apie žmogaus potencialą – kad mes iš esmės esame beribės būtybės, tik gyvenančios su ribotu savęs suvokimu. Per savo patirtis ir darbą su žmonėmis matau tą patį – kai žmogus pradeda keisti savo vidinę būseną, plečiasi ne tik jo mąstymas, bet ir realios gyvenimo galimybės. Atsiranda daugiau drąsos, aiškumo, vidinės jėgos. Ir tai tiesiogiai keičia jo realybę. Kuo giliau žmogus pažįsta save, tuo geriau pamato, kad jo galimybės nėra tokios ribotos, kaip atrodė anksčiau. Atsiveria nauji keliai, nauji sprendimai, naujas santykis su gyvenimu. Ar galime sukurti savo svajonių gyvenimą? Taip. Bet jis gimsta iš vidinio suderinimo. Kai žmogus pradeda gyventi iš savo esmės, o ne iš baimių ar įpročių, jo gyvenimas pradeda natūraliai formuotis kitaip. Atsiranda daugiau lengvumo, daugiau aiškumo, daugiau „sutapimų“, kurie iš tikrųjų nėra atsitiktiniai. Įdomiausia tai, kad „svajonių gyvenimas“ dažnai keičia savo formą. Jis tampa ne tik išoriniais pasiekimais, bet ir vidine būsena – ramybe, pasitikėjimu, gyvumu. Ir tada žmogus supranta vieną svarbų dalyką – kad jis nėra mažas šios realybės stebėtojas. Jis yra aktyvus kūrėjas, kurio potencialas iš tiesų neturi ribų.

Kokie kiti kūrybiniai ar profesiniai planai – galbūt planuojate mokymus ar naujus projektus?

Taip, planuoju mokymus. Jie bus susiję su subtiliaisiais kūnais ir sąmonės pažinimu. Kartu su kolege, bendrakeleive, kuri taip pat tyrinėja šias temas, planuojame bendrą projektą, orientuotą į sąmoningumą ir vidinį pažinimą. Šis projektas jau vystomas ir artimiausiu metu turėtų pasirodyti.

Ko palinkėtumėte žmogui, kuris jaučia smalsumą tyrinėti anapusybę, bet vis dar nedrįsta žengti pirmo žingsnio?

Žmonėms, kurie jaučia vidinį kvietimą, bet nedrįsta – svarbiausia neignoruoti to jausmo. Jei viduje kirba, vadinasi, tai turi prasmę. Nebūtina visko žinoti iš karto ar jaustis visiškai pasiruošusiam – svarbiausia žengti pirmą žingsnį. Pasitikėjimas ateina per patirtį, todėl geriausia, ką galima padaryti, – tai tiesiog pradėti.

Norintiems sužinoti daugiau:

„Facebook“ puslapis: Taro kortų pasaulis ir magija

„Facebook“ grupė: Aukšti Visatos dažniai

„YouTube“ kanalas: Echo erdvė

Internetinė svetainė: https://www.magijos-pasaulis.com

El. paštas: dovilelukaseviciute@yahoo.com

Autorė Eglė Stratkauskaitė