Šlapimo nelaikymas – tema, apie kurią kalbama gerokai per tyliai, nors su ja susiduria daugybė žmonių. Viskas prasideda nepastebimai: keli lašai juokiantis, kosint, čiaudint ar sportuojant. Iš pradžių tai gali atrodyti kaip smulkmena, tačiau ilgainiui ima kelti diskomfortą, riboti kasdienes veiklas ir mažinti pasitikėjimą savimi. Vis dėlto svarbu žinoti – tai nėra nei reta, nei neišvengiama būklė.

 

Kodėl taip nutinka?Vaginal,,Urinary,Incontinence.,Pain,Asian,Young,Woman,Hand,Holding,Crotch

 

Dažniausiai kalbame apie stresinį šlapimo nelaikymą – būklę, kai šlapimas nevalingai pasišalina padidėjus spaudimui pilvo ertmėje (juokiantis, kosint, keliant svorį). Pagrindinė priežastis – susilpnėję dubens dugno raumenys, kurie įprastai palaiko šlapimo pūslę ir padeda kontroliuoti šlapinimąsi. Šlapimo nelaikymas gali pasireikšti visiškai bet kam, bet riziką didina:

 
  • nėštumas ir gimdymas (ypač keli ar komplikuoti);
  • hormonų pokyčiai (ypač menopauzės metu, kai mažėja estrogenų);
  • antsvoris (didina spaudimą dubens dugnui);
  • nuolatinis sunkumų kilnojimas;
  • intensyvus sportas be tinkamos raumenų kontrolės;
  • lėtinis kosulys (pvz., rūkantiems ar sergantiems kvėpavimo ligomis);
  • vidurių užkietėjimas.
 

Reikšmingi kasdieniai įpročiai

 

Kartais problemą palaiko visai paprasti, bet nuolat kartojami ir iš pirmo žvilgsnio nekalti įpročiai.

 

Laikysena. Susikūprinimas didina spaudimą pilvo ertmėje. Tiesi nugara – mažesnė apkrova dubens dugnui.

 

Kvėpavimas. Paviršinis krūtininis kvėpavimas „išjungia“ giliuosius raumenis. Naudingas pilvinis kvėpavimas, kai įkvėpus pilvas šiek tiek išsiplečia.

 

Netaisyklingas spaudimas (stanginimasis). Nuolatinis tempimas (pvz., keliant svorius ar net kosint be raumenų kontrolės) silpnina raumenis.

 

Šlapinimosi įpročiai. Kenkia tiek per ilgas kentėjimas, tiek lakstymas į tualetą „profilaktiškai“ kas 30 min. Šlapintis svarbu ramiai, be skubėjimo, nebandant išspausti paskutinių lašų.

 

Natūrali pagalba

 

Varginant silpnam stresiniam šlapimo nelaikymui, yra keletas veiksmingų, visiškai natūralių būdų sau padėti.

 

Dubens dugno (Kėgelio) pratimai. Dubens dugno raumenys – tarsi „hamakas“, laikantis vidaus organus: šlapimo pūslę, gimdą, žarnyną. Jie atsakingi už šlapimo ir išmatų sulaikymą, vidaus organų stabilumą, netgi laikyseną ir stuburo atramą. Kai šie raumenys nusilpsta, kontrolė sumažėja. Todėl svarbu reguliariai treniruoti šiuos raumenis, ką ir daro Kėgelio pratimai. Jų yra įvairių, bet vienas paprasčiausių metodų – įtempti dubens dugno raumenis (lyg bandant sulaikyti šlapimą), laikyti 5–10 sek. ir atpalaiduoti 5–10 sek. Kartoti 10–15 sykių, 2–3 kartus per dieną. Svarbu darant pratimą neįtraukti pilvo, sėdmenų ar šlaunų ir nesulaikyti kvėpavimo. Pirmieji pokyčiai išryškėja po 3–4 sav., o ryškesni po 2–3 mėn.

 

Reguliarus judėjimas. Svarbus ne tik dubens dugno raumenų stiprinimas, bet ir bendras fizinis aktyvumas. Ne visas sportas vienodai naudingas. Esant šlapimo nelaikymui, rekomenduojamas vaikščiojimas (ypač greitesniu tempu), joga (stiprina giliuosius raumenis), pilatesas. Iš pradžių reikėtų būti atsargesniems su bėgimu, šokinėjimu ir sunkumų kilnojimu. Svarbiausia – išmokti aktyvuoti dubens dugno raumenis prieš krūvį (pvz., prieš pakeliant svorį).

 

Subalansuota mityba. Kalbant apie šlapimo nelaikymo problemą ji dažnai nepelnytai nuvertinama. Pirmiausia svarbu pagrindiniai sveikos mitybos principai, ypač deramas maistinių skaidulų vartojimas. Tai mažina vidurių užkietėjimą, kuris stipriai apkrauna dubens dugną. Taip pat svarbu nepiktnaudžiauti kofeinu, alkoholiu (dirgina šlapimo pūslę), aštriu maistu (gali sustiprinti jautrumą). Būtina vartoti užtektinai vandens, nes per mažas skysčių kiekis dirgina šlapimo pūslę, bet prisiminti, kad per didelis kiekis didina jos apkrovą.

 

Augalinė pagalba. Augalai ir jų pagrindu pagaminti preparatai nepakeičia Kėgelio pratimų ar sveikos gyvensenos, tačiau gali būti gera papildoma priemonė. Ypač naudingos dilgėlės, palaikančios šlapimo takų funkciją; asiūkliai, tradiciškai vartojami organizmo audiniams stiprinti; spanguolės ir meškauogės, kurios pasižymi antibakteriniu poveikiu ir padeda palaikyti šlapimo takų sveikatą. Svarbu prisiminti, kad augaliniai preparatai neturi staigaus poveikio, juos reikia vartoti nuosekliai.

 

Kada verta sunerimti?

 

Nors lengvos šlapimo nelaikymo formos dažnai koreguojamos natūraliai, yra situacijų, kai būtina pasitarti su gydytoju:

 
  • simptomai stiprėja;
  • atsiranda skausmas ar deginimas;
  • pasireiškia dažnos šlapimo takų infekcijos;
  • problema trukdo kasdieniam gyvenimui.
 

Taip pat naudinga konsultuotis su kineziterapeutu, kurio specializacija – dubens dugno sritis.

 

Autorė Jūratė Survilė