Neretai sutrinkame išgirdę, jog vaikas neturi, ką veikti, nors namuose, rodos, žaislų nestinga. Tokiose situacijose skubame manyti, kad vaikas turi per daug žaidimų pasirinkimų ir todėl jį apninka nuobodulys. Tačiau vaiko teisių gynėja Jovita Urbienė atkreipia dėmesį, kad dažnai pasitaiko situacijų, kai už žodžių „Neturiu, ką veikti“, vis dėlto slypi kita žinutė – „Man reikalingas dėmesys“.

Bored,Child,Playing,With,Blocks,At,Home

   

Vaiko teisių gynėjos Jovitos Urbienės interviu žiūrėkite čia.

   

Pasak vaiko teisių gynėjų, svarbu suprasti skirtumą tarp vaiko poreikių ir jo norų. Pasitaiko, kai norėdami nudžiuginti vaiką susitelkiame į jo norų pildymą, pavyzdžiui, naujų žaislų pirkimą. O tai suteikia vaikui trumpalaikio džiaugsmo. Vis dėlto, vaiko poreikis yra ne pats žaislas, o jo pagalba kylantys jausmai – laimė, smalsumas, atradimas, juokas, saugumas ir pan.

 

„Vaikams lengviau priprasti prie trumpalaikio džiaugsmo nei suaugusiesiems. Pavyzdžiui, jei nupirksime vaikui stalo žaidimą, kurį jis žais vienas, tikėtina, kad daiktas jam greitai atsibos. O norėdamas vėl patirti džiaugsmo akimirką, jis prašys naujo. Tačiau, jei žaidimą žaisime drauge, laimę kels pati patirtis – smagus juokas, bendrystė, apsikabinimai ir pan. Tikėtina, kad nors ir pats žaidimas vaikui gali kiek pabosti, tačiau jis sieks jau ne naujo daikto, o daugiau veiklos kartu“, – sako pašnekovė.

 

Penki vaiko teisių gynėjų patarimai, kaip nuobodulį paversti vaiko „draugu“, stiprinančiu tarpusavio ryšį bei skatinančiu kūrybiškumą:

 
  • leiskime vaikui pačiam priimti sprendimą. Paklausę vaiko „O ką norėtum veikti?“ ar „Kaip manai, ką galėtume drauge nuveikti?“, sužadinsime jo vaizduotę. Vaikai mokosi priimti sprendimus ir atrasti, kas jiems patinka, kai gali improvizuoti, ieškoti užsiėmimų ir į juos įtraukti kitus šeimos narius.
  • Padėkime vaikui išbūti emociją. Pasitaiko situacijų, kai vaikai paklausti „Ką nori veikti?“, atsako „Nežinau, man tiesiog nuobodu“, visai neatsako, patrauko pečius, suraukia antakius ar kitaip parodo susierzinimą. Tai visiškai normalu, todėl patariama švelniai pasiūlyti bendras veiklas – pasivaikščioti, skaityti, žiūrėti filmą ar pan. Žinoma, tai gali nesuveikti, tad tuomet verta pamėginti netoliese vaiko pradėti veiklą, prie kurios jis nurimęs galėtų prisijungti. Pavyzdžiui, spalvinti, piešti, lipdyti, dėlioti dėlionę ir pan. Taip padėsime vaikui suprasti, kad jausti saugu – su juo bus žaidžiama net jei jis suirzęs ar mažiau džiugus.
  • Pasigaminkime žaislą. Internete gausu įvairių pamokų, kaip patiems galima pasigaminti žaislą, pavyzdžiui, lėlę, stalo žaidimą, mašinėlę ar pan. Veiklos, kuriose vaikai patys gali kurti savo žaislus turi labai daug naudos – lavina vaizduotę, kūrybiškumą, skatina suprasti, kad rezultatas ateina įdėjus pastangų, moko vaiką bendradarbiauti ir pan.
  • Parodykime, kaip žaisti. Neretai vaikai, kaip ir suaugusieji, pripranta prie vieno būdo kažką daryti. Pavyzdžiui, piešti tik pieštukais ar flomasteriais. Tokiais atvejais vaikui galima parodyti ir kitų būdų, pavyzdžiui, piešti anglimi ar pan. Tai gali paskatinti vaiko smalsumą visuomet ieškoti kitokių būdų atlikti užduotį.
 

„Pasitaiko situacijų, kai vaikai ankstyvame amžiuje pradeda žaisti telefonu, kompiuteriu. Spalvų, garsų bei vaizdų įvairovė, nors ir vaikui patinka, tačiau gali silpninti jo vaizduotę, smalsumą, empatiją, o kartais ir gebėjimą atpažinti emocijas. Tad mūsų, suaugusiųjų, atsakomybė ir žaidimai kartu yra labai svarbūs vaiko raidai“, – mintimis dalijasi vaiko teisių gynėja J. Urbienė.

 

Vaiko teisių gynėjai primena, kad laikas kartu – saugaus ir meilės kupino tarpusavio ryšio pagrindas. O apie tai, kaip kurti tvirtą ir pasitikėjimu grįstą santykį su vaiku, kviečiame skaityti vaiko teisių gynėjų ir „Paramos vaikams centro“ psichologių parengtoje knygoje – „Ryšį kuriantys tėvai“. Šią nemokamą elektroninę knygą, kaip ir daug kitų naudingų leidinių, galite rasti vaiko teisių e-bibliotekoje – čia.

 

Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

 

Tekstą parengė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Ryšių su visuomene skyrius.