Bronchinė astma – lėtinė plaučių liga, kuria serga įvairaus amžiaus žmonės. Nors ši liga prastina gyvenimo kokybę, skiriant dėmesio sau galima palengvinti varginančius simptomus.

 

Kas yra bronchinė astma?World,Asthma,Day,On,May,2,Illustration,With,Inhaler,And

 

Ši lėtinė liga pažeidžia plaučius, savaime nepraeina, tad reikia nuolatinio gydymo. Pasaulyje šia liga serga apie 300 mln. žmonių, o Lietuvoje – maždaug 60 tūkst. Negydoma astma gali būti pavojinga gyvybei. Sergant šia liga, kvėpavimo takai visada būna nedaug patinę. Tad tampa ypač jautrūs veikiami virusų, alergenų, dirgiklių ar net emocijų. Paūmėjus astmai kvėpavimo takų vidus dar labiau išsipučia, gali išsiskirti daugiau gleivių. Tai susiaurina erdvę, kurioje oras gali patekti į plaučius ir išeiti iš jų. Raumenys, gaubiantys kvėpavimo takus, irgi gali įsitempti, todėl kvėpuoti dar sunkiau. Paūmėjimas labai išvargina, be to, didelė tikimybė, kad kelias dienas po epizodo simptomai vėl sustiprės. Netinkamas astmos gydymas gali sukelti kvėpavimo takų remodeliaciją (struktūrinius plaučių pokyčius). Plaučiai randėja, vaistai nuo astmos neveikia taip gerai ir per kvėpavimo takus patenka mažiau oro.

 

Astma gali prasidėti bet kurio amžiaus žmonėms. Labiau tikėtina, kad liga išsivystys alergiškiems žmonėms arba tiems, kurie veikiami (ne)tiesioginių tabako dūmų. Astma dažniau pasitaiko moterims.

 

Dažniausi ligos sukėlėjai

 

Genetika. Jei vienas iš tėvų serga astma, atžalai liga gali išsivystyti 3–6 kartus dažniau.

 

Alergijos. Kai kuriems žmonėms alergijos išsivysto dažniau nei kitiems, ypač jei vienas iš tėvų alergiškas. Atopinis dermatitas (egzema) arba alerginis rinitas (šienligė) gali paveikti sergančius astma ir sukelti priepuolį. Dažniausi astmą sukeliantys alergenai: pelėsiai, žiedadulkės, naminių gyvūnų pleiskanos.

 

Virusinės kvėpavimo takų infekcijos. Vaikams, sergantiems virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, gali išsivystyti lėtinė astma.

 

Profesinis poveikis. Pramoninių ar medienos dulkių, cheminių garų ir pelėsių poveikis gali išprovokuoti astmą.

 

Rūkymas. Cigarečių dūmai dirgina kvėpavimo takus, todėl rūkaliai turi didelę astmos riziką. Tie, kurių motinos rūkė nėštumo metu arba kurie buvo veikiami pasyvaus rūkymo, taip pat labiau linkę susirgti astma.

 

Oro tarša. Pagrindinio smogo komponento (ozono) poveikis didina astmos pavojų. Gyvenantys miesto teritorijose labiau rizikuoja susirgti.

 

Nutukimas. Antsvorio turintys vaikai ir suaugusieji pasižymi didesne astmos rizika. Nors priežastys nėra aiškios, kai kurie mokslininkai nurodo nedidelį uždegimą organizme, kuris atsiranda priaugus svorio. Nutukę pacientai dažnai vartoja daugiau vaistų, kenčia nuo sunkesnių įvairių ligų simptomų, tad jiems sunkiau kontroliuoti astmą.

 

Gydymo galimybės

 

Bronchus plečiantys vaistai. Šie vaistai atpalaiduoja raumenis aplink kvėpavimo takus, palengvina ligos simptomus, vartojami protarpinei ir lėtinei astmai gydyti. Atsipalaidavę raumenys leidžia sklandžiau judėti orui.

 

Vaistai nuo uždegimo. Šie vaistai mažina kvėpavimo takų patinimą ir gleivių gamybą. Jie palengvina oro patekimą į plaučius ir išėjimą iš jų.

 

Biologinė astmos terapija. Ji vartojama sergant sunkia astma, kai simptomai išlieka nepaisant tinkamo gydymo inhaliatoriais.

 

Kaip sumažinti priepuolių riziką?

 

Astma – lėtinė liga, kurią reikia reguliariai stebėti ir gydyti. Nėra būdo jos visiškai išvengti. Tiesa, galima paruošti nuoseklų planą, kuris leis išvengti astmos priepuolių, kontroliuoti gydymą ir palengvinti gyvenimą.

 
  • Pasiskiepykite nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos. Nuolatinė vakcinacija leis išvengti gripo ir plaučių uždegimo sukeltų astmos paūmėjimų.
  • Venkite astmos sukėlėjų. Daugybė lauko alergenų ir dirgiklių gali sukelti astmos priepuolius – nuo žiedadulkių ir pelėsio iki šalto oro ir oro taršos. Išsiaiškinkite, kas sukelia arba pablogina astmą, ir siekite išvengti šių sukėlėjų.
  • Stebėkite kvėpavimą. Išmokite atpažinti įspėjamuosius artėjančio priepuolio požymius: lengvą kosulį, švokštimą, dusulį. Imkitės gydytojo nurodytų veiksmų. Jei veiksite greitai, mažesnė tikimybė, kad priepuolis bus sunkus. Be to, simptomams kontroliuoti nereikės tiek daug vaistų.
 

Autorė Monika Budnikienė