Alkoholis – viena plačiausiai vartojamų psichoaktyviųjų medžiagų pasaulyje. Nedideliais kiekiais jis priimtinas, netgi laikomas socialinio gyvenimo dalimi. Visgi net saikingas alkoholio vartojimas gali turėti neigiamų pasekmių, o ką jau kalbėti apie situacijas, kai saikas pamirštamas…

 

Saugumas – tik iliuzijaWoman,Refusing,To,Drink,Whiskey,At,Home.,Concept,Of,Alcoholism

 

Anksčiau taikytas šis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) orientacinis standartas kalbant apie mažos rizikos alkoholio vartojimą: vyrams – ne daugiau kaip 20 g gryno alkoholio per dieną, t. y. maždaug 500 ml alaus (5 % stiprumo) arba 200 ml vyno (12 % stiprumo), arba 50 ml stipraus alkoholio (40 %). Moterims ne daugiau kaip 10 g gryno alkoholio per dieną: maždaug 250 ml alaus arba 100 ml vyno, arba 25 ml stipraus alkoholio. Be to, rekomenduotos bent 2–3 visiškai blaivios dienos per savaitę. Vengti alkoholio sutrikus sveikatai, laukiantis, vairuojant ar vartojant vaistus.

 

2023 m. PSO paskelbė, kad saugus alkoholio kiekis neegzistuoja, ypač kalbant apie vėžio prevenciją, – riziką didina netgi nedidelis kiekis.

 

Milžiniška žala

 

Alkoholio vartojimas daro žalą tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai.

 

Fizinis poveikis:

 
  • Kepenys: alkoholis tiesiogiai kenkia kepenims, kurios atsakingos už toksinų skaidymą. Dėl nuolatinio vartojimo išsivysto riebalinė kepenų degeneracija, hepatitas, o ilgainiui – kepenų cirozė.
  • Smegenys: alkoholis slopina centrinę nervų sistemą, prastina atmintį, koordinaciją, sprendimų priėmimą. Ilgalaikis poveikis susijęs su demencija ir depresija.
  • Širdis ir kraujagyslės: nors kai kuriais atvejais raudonasis vynas siejamas su naudingu poveikiu širdžiai, per didelis alkoholio vartojimas didina aukšto kraujospūdžio, insulto ir širdies nepakankamumo riziką.
  • Virškinimo sistema: alkoholis dirgina skrandžio gleivinę, gali sukelti gastritą, opas, refliuksą ir kasos uždegimą.
  • Imuninė sistema: reguliarus vartojimas silpnina imunitetą, organizmas tampa mažiau atsparus infekcijoms.
 

Psichologinis poveikis:

 
  • Alkoholio vartojimas didina nerimo, depresijos ir miego sutrikimų riziką.
  • Gali išsivystyti priklausomybė (alkoholizmas), kuri paveikia visas gyvenimo sritis.
  • Keičiasi elgesys – didėja impulsyvumas, agresyvumas, daugėja konfliktų su aplinkiniais.
 

Įspėjamieji ženklai

 

Atpažinti, kada alkoholio vartojimas tampa pavojingas, gali padėti keletas dažnų požymių. Šie ženklai rodo, kad alkoholis gali tapti (ar jau tapo) problema ir verta imtis pokyčių arba kreiptis pagalbos.

 

Vartojimas dažniau ir daugiau. Jei dažnai išgeriama daugiau, nei ketinta („planavau tik taurę, bet baigėsi visu buteliu“) arba vartojimas tampa reguliaria kasdienybe, tai ženklas, kad kontrolė prarandama. Dažnai tai pradedama teisinti įtampa, nuovargiu ar nusipelnytu poilsiu.

 

Tolerancijos augimas. Kūnas pripranta prie alkoholio, tad tam pačiam poveikiui pasiekti reikia vis daugiau. Tarkime, jei anksčiau užtekdavo taurės vyno, dabar reikia kelių – tai aiškus priklausomybės rizikos rodiklis. Tolerancija auga nepastebimai, bet rodo gilėjantį poveikį nervų sistemai.

 

Sutrikdyta kasdienybė.Alkoholis pradeda kliudyti įprastam gyvenimui: darbe daromos klaidos, praleidžiamos užduotys, blogėja santykiai su artimaisiais, mažėja motyvacija, apleidžiami hobiai. Tai ypač pavojinga, jei vartojimas tampa prioritetu – aukojami svarbūs dalykai, kad tik pavyktų išgerti.

 

Nesėkmingi bandymai mažinti. Jei žmogus jaučia, kad reikia sumažinti vartojimą, bet pastangos baigiasi nesėkme, tai rodo, kad alkoholio vartojimas peržengė paprasto įpročio ribas ir tapo stipriu psichologiniu (ar net fiziniu) poreikiu.

 

Pasireiškia abstinencijos simptomai. Kai nustojus vartoti atsiranda fiziniai arba emociniai simptomai – drebulys, nerimas, dirglumas, prakaitavimas, pykinimas, nemiga, tai signalas, kad kūnas priprato prie alkoholio ir pradeda reikalauti naujos dozės. Tokie simptomai – aiškus priklausomybės požymis.

 

Vartojimas nepaisant neigiamų pasekmių. Net kai žmogus jau mato, kad alkoholis daro žalą sveikatai (pvz., pakitę kepenų rodikliai), santykiams ar finansinei padėčiai, vis tiek nenustoja gerti. Tai rodo, kad alkoholio vartojimas tapo stipresnis už racionalius sprendimus, tad virsta priklausomybe.

 

Šie ženklai nebūtinai reiškia, kad žmogus jau priklausomas nuo alkoholio, bet kuo daugiau jų pasireiškia, tuo didesnė rizika. Net ir vienas ar keli požymiai – rimta priežastis susimąstyti ir pasikalbėti su specialistu arba ieškoti palaikymo.

 

Kaip vartoti mažiau?

 

Kuo gausesnis alkoholio vartojimas ir kuo labiau persipynęs su kasdiene veikla, tuo sunkiau sumažinti svaigalų vartojimą. Pagelbės šie patarimai:

 
  • Sekti suvartojamą kiekį: užrašai ar programėlės padeda pastebėti įpročius.
  • Nustatyti ribas: pvz., negeriu darbo dienomis arba tik viena porcija per vakarą.
  • Ieškoti alternatyvų: nealkoholiniai kokteiliai, arbata, vanduo su vaisiais.
  • Vengti provokuojančių situacijų: barai, vakarėliai, išgerti mėgstančių žmonių kompanijos.
  • Pasitelkti palaikymą: šeima, draugai, Anoniminių alkoholikų grupės.
  • Ieškoti profesionalios pagalbos: psichologas, priklausomybių gydytojas, priklausomybės centrai.
 

SVARBU! Jei alkoholio vartojimas tampa nuolatinis, sukelia sveikatos, emocinių ar socialinių problemų, būtina kreiptis į specialistus. Lietuvoje veikia priklausomybės ligų centrai, taip pat galima gauti anoniminę ir nemokamą pagalbą internetu ar telefonu.

 

Pagalba padauginus…

 

Pagirios yra organizmo atsakas į alkoholio sukeliamą dehidrataciją, elektrolitų disbalansą, uždegiminius procesus ir toksinų kaupimą. Būdai sumažinti pagirių simptomus:

 
  • Gerti daug skysčių: vanduo, elektrolitų tirpalai, švelni arbata (imbiero, pipirmėčių).
  • Valgyti lengvą maistą: bananai, skrebučiai, avižinė košė, sultiniai.
  • Išsimiegoti: kokybiškas miegas padeda atsigauti.
  • Vengti stiprios kavos: ji gali dar labiau dehidratuoti kūną.
  • Vaistai: dėl medikamentinio gydymo pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
 

Autorė Jūratė Survilė