Nors ruduo ilgai lepinosaulėtais orais, peršalimo ligų laikotarpis pamažu įsibėgėja. Statistiškai peršalimo ligomis suaugusieji serga keturis kartus per šaltąjį sezoną, vaikai – net dvigubai dažniau. Kodėl svarbu žinoti, kas sukėlė ligą, ir kaip greičiau pasveikti?

 

Skiriasi simptomaiClose-up,Of,Virus,Cells,Or,Bacteria,On,Light,Background

 

Peršalimo ligas, pasireiškiančias sloga, gerklės skausmu, nedideliu karščiavimu, sukelia skirtingi virusai, dažniausiai – rinovirusai. Paprastai virusinės peršalimo ligos prasideda perštėjimu ir skausmu gerklėje, sloga, nosies užgulimu, neaukšta temperatūra, bendru silpnumu, gali prisidėti ir kosulys. Virusinės ligos atveju, ryklės gleivinė ir tonzilės bus paraudusios, paburkusios. Virusinis gerklės skausmas stipriausias pirmąsias tris dienas, vėliau pradeda rimti net nesiėmus rimtų priemonių. Virusinė sloga, nosies užgulimas tęsiasi apie savaitę. Peršalus specifinio gydymo nėra – tik išlaukti ir vartoti simptomus mažinančius nereceptinius vaistus.

 

Kai kuriais atvejais, sergant virusine infekcija, gali išsivystyti antrinė bakterinė infekcija. Dažnos antrinės bakterinės infekcijos yra sinusitas, ausų infekcijos, bronchitas, tonzilitas, plaučių uždegimas. Įtarti bakterinę infekciją galima, jei peršalimo simptomai nesilpnėja ir vargina 10–14 parų. Bėgant laikui simptomai sunkėja, pakyla aukštesnė nei 38 ºC temperatūra, vargina didelis silpnumas.

 

Kitoks gydymas

 

Atsižvelgiant į tai, kas sukėlė peršalimą, reikalingas atitinkamas gydymas. Jei peršalimo ligą sukėlė virusai, svarbiausia leisti organizmui kovoti su jais, patiems tik malšinant simptomus.

 

Pirmiausia reikia daugiau ilsėtis ir gerti kuo daugiau šiltų skysčių (arbatų, naminio kompoto, sultinio ar šilto vandens su citrina). Naudinga bendrai gerti daugiau vandens, nes jis sudrėkina perštinčią gerklę, nuplauna dalį ligos sukėlėjų, taip pat apsaugo organizmą nuo dehidratacijos, kurios rizika padidėja, jei gerklės skausmą lydi temperatūra. Gerklę reikėtų skalauti druskos tirpalu, vartoti vaistų nuo jos skausmo (geriamąją mikstūrą, aerozolinius vaistus, kurie leidžia tiksliai nukreipti vaisto srovę į reikiamą vietą). Tinka ir čiulpiamosios pastilės ar tabletės. Per parą galima sučiulpti 3–5. Nekramtyti ir neryti nesučiulptų, nes poveikio nebus.

 

Su sloga kovoti kuo dažniau pučiant bei plaunant nosį įprastu ar jūros vandeniu. Jei kemšasi – saikingai naudoti purškiamuosius vaistus slogai lengvinti. Galimos inhaliacijos kvėpavimą lengvinančiais eteriais aliejais, pavyzdžiui, eukaliptų. Gerklės skausmas paprastai praeina per 3–5 dienas (jau antrą dieną jaučiamas palengvėjimas). Kiti peršalimo simptomai – sloga ir kosulys, akių jautrumas – gali tęstis iki dviejų savaičių.

 

Esant bakterinei infekcijai organizmas nesusitvarkys su ligos sukėlėjais, todėl reikalingi antibiotikai. Juos, nustatęs ligos sukėlėjus, turi paskirti gydytojas. Antibiotikus vartoti tiksliai, kaip nurodyta. Greta malšinti simptomus, kaip gydant virusinę infekciją. Tiesa, nemušti temperatūros, jei ji ne aukštesnė negu 38,6 ºC – leiskite ir natūraliai organizmui kovoti su ligos sukėlėjais.

 

Galima pakenkti

 

Nežinant, kas sukėlė peršalimo ligą, galima netinkamai gydytis, o tai kelia įvairių grėsmių. Didžiausią dėmesį reikėtų atkreipti į bakterinei infekcijai gydyti skirtų antibiotikų vartojimą. Medikai pabrėžia, kad virusinio peršalimo antibiotikai ne tik nepagydys, bet ir neigiamai veiks žarnyno mikroflorą, sutrikdys normalią bakterijų pusiausvyrą. Dėl to gali sutrikti virškinimas, kuris lemia imuniteto stiprumą. Taigi, nepadėsite organizmui kovoti su ligų sukėlėjais, tik dar labiau jį alinsite.

 

Gydytojui paskyrus antibiotikų, reikia laikytis jų vartojimo instrukcijos. Jei sutrumpinate gydymo kursą, vartojate mažesnę dozę ar nesilaikote reikiamo režimo (geriate vaistus kartą per dieną vietoj dviejų ar trijų, kaip nurodyta), antibiotikų kiekis organizme nepakankamas, todėl bakterijos išgyvena, liga gali tapti netgi pavojinga gyvybei, jei kalbama apie plaučių uždegimą. Taip pat, anot mokslininkų, per gausus ir netinkamas antibiotikų vartojimas paspartina antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimą bei plitimą. Atsparios bakterijos gali plisti ir sukelti infekcijas tiems žmonėms, kurie antibiotikų negali vartoti dėl organizmo ypatybių, gretutinių, lėtinių ligų ar kt.

 

Negydant arba netinkamai gydant bakterinę infekciją ligos simptomai vis stiprėja, atsiranda ir papildomų, nes bakterijos nuolat dauginasi, gali išplisti į aplinkinius organus ir ten sukelti pavojingų infekcijų.

 

Kaip greičiau pasveikti?

 

Svarbiausia pajutus peršalimo simptomus – stebėti savijautą, t. y. sekti temperatūrą, kiek dienų trunka simptomai, jie stiprėja ar silpnėja gydant įprastais naminiais būdais (poilsiu, arbatomis ir kt.). Įtariant bakterinę infekciją reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kad iš kraujo tyrimo identifikuotų CRB žymenį. Jei jo rodiklis aukštas, tai rodo, kad organizme yra bakterinė infekcija ir reikia antibiotikų.

 

Tam, kad nesutriktų žarnyno mikroflora, maistinių medžiagų ir vitaminų įsisavinimas, kartu reikia vartoti ir probiotikų. Svarbu atminti, kad tarp antibiotikų ir probiotikų vartojimo turi būti 2–3 val. pertrauka. Tai padės nenualinti imuniteto, greičiau pasveikti ir išsaugoti atsparumą būsimoms infekcijoms. Norint, kad žarnyne natūraliai būtų užtektinai gerųjų bakterijų, į mitybą būtina įtraukti natūralaus jogurto, kefyro, varškės, žaliųjų žirnelių, raugintų kopūstų, agurkų ir burokėlių, žaliųjų alyvuogių ir kitų fermentuotų produktų.

 

Kuo daugiau ilsėtis, vengti streso įvairiomis formomis (sportu, dietomis, darbo krūviu, kivirčais ir kt.). Neverskite savęs valgyti, jei nėra apetito, nes organizmas visas jėgas skiria kovai su ligos sukėlėjais, todėl nepasirengęs virškinti. Kai pasijusite geriau – praalksite ir pavalgysite.

 

Sergant svarbu saugoti ir aplinkinius žmones, tad laikykitės čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, dažnai plaukite rankas, vėdinkite namus, valykite paviršius, nesinaudokite bendrais indais ir kt., neikite į darbą, sergančių vaikų neleiskite į ugdymo įstaigas.

 

Reikia kreiptis į medikus, jei…

 

- Peršalimo simptomai neatlėgsta per 5–7 dienas.

 

- Temperatūra kyla daugiau kaip 38 ºC.

 

- Gerklės skausmas darosi itin didelis arba sunkėja kvėpavimas.

 

- Išryškėja kiti simptomai: bėrimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas.

 

- Peršalimo ar kiti simptomai pasireiškia kūdikiui.

 

- Gerklės skausmas trunka ilgiau nei savaitę.

 

- Gelia sąnarius.

 

- Skauda ar stingsta kaklas.

 

- Seilėse ar skrepliuose atsirado kraujo.

 

Įdomu

 
  •  Net iki 70 % atvejų peršalimo ligas sukelia virusai.
  •  Negydomas peršalimas gali komplikuotis.
  •  Skaudėti gerklę gali ir dėl gastroezofaginio refliukso, bronchinės astmos, žarnyno ir dantų ligų, netinkamai parinktų protezų, kaklinės dalies osteochondrozės.
  •  Mažiems vaikams gerklės skausmas gali kilti ir dėl stomatito.
  •  Dažniausiai pasitaikantys peršalimo sukėlėjai yra rinovirusai, kurie išprovokuoja slogą.
  •  Čiaudint susidarę lašeliai gali pasklisti 2 m atstumu.
  •  Vieno nusičiaudėjimo metu į orą patenka 100 000 bakterijų.
  •  Ant dažnai liečiamų paviršių ligų sukėlėjai išlieka gyvybingi iki 48 val.
 

SPECIALISTO KOMENTARAS

 

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro šeimos gydytojas Vilius Rajeckas

 

Imuniteto svarba

 

Norint sumažinti riziką susirgti infekcijomis, svarbu palaikyti stiprią imuninę sistemą. Tam padeda pakankamas fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, kokybiškas miegas, žalingų įpročių atsisakymas. Tačiau kelioms žmonių grupėms silpnesnis imunitetas neišvengiamas, dėl to kyla didesnė rizika susirgti bakterine infekcija.

 

Pirmoji grupė yra vaikai, ypač ikimokyklinio amžiaus. Dažniausiai imunitetas nusilpsta laikinai, po persirgtos virusinės infekcijos. Per metus ikimokyklinukai virusinėmis infekcijomis serga bent 6–8 kartus ir tai normalu. Žmogaus imuninė sistema nėra tokia atspari virusams kaip bakterijoms, todėl jais susergama dažnai. Po virusinės infekcijos nespėjus atsigauti imuninei sistemai, vaikui grįžus į ugdymo įstaigą ir susidūrus su kitais ligų sukėlėjais kyla rizika prasidėti bakterinei komplikacijai. Jei bakterinės infekcijos kartojasi bent tris kartus per metus, reikėtų atkreipti dėmesį į imuninės sistemos būklę.

 

Antroji grupė yra vyresnio amžiaus žmonės (65 m. ir vyresni). Dėl silpnėjančios imuninės sistemos organizmas gali nebesunaikinti bakterijų, tuomet jos dauginasi ir sukelia ligas.

 

Trečioji grupė – lėtiniai ligoniai. Įvairios plaučių, širdies, kraujagyslių, kraujo, kepenų, inkstų ligos sumenkina imuninį atsaką, išsekina organizmą ir jis tampa mažiau atsparus bakterijoms. Rūkymas irgi pažeidžia imuniteto atsaką kvėpavimo takų gleivinėje, taip didindamas bakterinės infekcijos riziką. Sergant autoimuninėmis, onkologinėmis ligomis, po organų transplantacijos kartais gydoma imuninę sistemą modifikuojančiais vaistais, kurie neretai ją susilpnina.

 

Autorius Laima Samulė