Daugiabučių namų defektai: su kokiomis problemomis susiduriama dažniausiai?

Renovuotas daugiabutis. Nuotrauka iš APVA archyvo.

Didžioji dalis daugiabučių Lietuvoje statyti dar iki 1993 metų, todėl šiandien jie neatitinka nei šiuolaikinių energinio efektyvumo reikalavimų, nei estetinių ar techninių standartų. Kaip ir kiekvienas inžinerinis objektas, pastatas reikalauja nuolatinės priežiūros – nuo to tiesiogiai priklauso jo ilgaamžiškumas, saugumas ir gyvenimo kokybė viduje. Laiku pastebėti ir šalinami defektai padeda išvengti brangiai kainuojančių sprendimų ateityje.

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus ekspertas Rolandas Marcinkevičius teigia, kad senų daugiabučių namų defektai dažniausiai skirstomi į dvi pagrindines kategorijas: konstrukcinius ir inžinerinius.

Konstrukciniai defektai apima tarpplokštinių sandūrų pažeidimus – plyšius, iškritusią mastiką ir nesandarias siūles, per kurias drėgmė ir teršalai patenka į konstrukcijos vidų. Taip pat dažni išorinių sienų  ir balkonų konstrukcijų pažeidimai. Probleminių vietų randama ir stoguose – ypač ties parapetais, ventiliacijos kanalais, kur dažnai pažeidžiama hidroizoliacija. Rūsio sienose fiksuojami įtrūkimai, supleišėjusios vertikalios sandūros.

„Inžineriniai defektai dažniausiai pasireiškia šildymo, vandentiekio ir nuotekų sistemose. Ventiliacijos sistemų būklė taip pat prasta – nepakankamas oro judėjimas skatina drėgmės kaupimąsi ir pelėsio atsiradimą. Elektros instaliacijų srityje dažniausios problemos – pasenę laidai, netinkama izoliacija ir nepakankama galia šiuolaikiniams buitiniams poreikiams“, – pasakoja APVA Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus ekspertas.

Įtakos turi ir pastato amžius, ir nepakankama priežiūra

R. Marcinkevičius atkreipia dėmesį, kad senų daugiabučių defektai dažniausiai atsiranda dėl pastato amžiaus, aplinkos poveikio, konstrukcinių sprendinių savybių bei priežiūros kokybės. Iki 1996 metų Lietuvoje sisteminis būsto atnaujinimas praktiškai nebuvo vykdomas.

„Aktyvesnis defektų šalinimas pradėtas tik per pastarąjį dešimtmetį. Iki tol daugelis sandūrų, siūlių ar stogo vietų nebuvo remontuotos 30–40 metų. Laiku nesiimant veiksmų, net ir nedideli pažeidimai ilgainiui kaupiasi ir tampa rimtomis problemomis“, – sako APVA Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus ekspertas.

Pasak Vilnius TECH universiteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros doc. dr. Arnoldo Šneiderio, gyventojai turėtų suprasti, kad nusipirkdami butą jie iš tiesų įsigyja visą namą – kartu su pamatais, stogu ir kaimyno balkonu viršuje: „Esate atsakingi ne tik už savo kriauklę ar sienas, bet ir už bendras pastato konstrukcijas. Kol požiūris bus toks, kad bendra nuosavybė – ne mano reikalas, tol susidursime su neveiksmingais sprendimais ir atsakomybės stoka. O tada vietoj renovacijos galiausiai teks kalbėti apie rekonstrukciją“.

Renovacija – efektyviausias būdas pailginti namo gyvavimo ciklą

Senų daugiabučių defektai efektyviausiai šalinami modernizacijos metu, pasitelkiant šiuolaikines technologijas ir medžiagas. Tai leidžia ne tik atkurti, bet ir gerokai pagerinti pastato būklę – padidinant jo ilgaamžiškumą, saugumą ir energinį efektyvumą.

„Renovacijos poveikis pastato eksploatacijos trukmei priklauso nuo atliktų darbų apimties, jų kokybės ir pasirinktų sprendinių ilgaamžiškumo. Tipiniu atveju gyvenamojo namo gyvavimo ciklas po kokybiškos renovacijos pailgėja per 25–40 metų, o kai kuriais atvejais – ir ilgiau. Tą lemia atnaujintos šilumos izoliacijos konstrukcijos, modernizuotos šildymo, vandentiekio ir elektros sistemos bei sutvirtintos sandūros, perdangos ir balkonai – konstrukcijos tampa atsparesnės tiek mechaniniam, tiek atmosferos poveikiui“, – tikina R. Marcinkevičius.

Jeigu vis dar kyla klausimų ar abejonių, trūksta informacijos, išsamiai apie renovaciją galima pasiskaityti interaktyviame Renovacijos vadove būsto savininkams, patalpintame modernizuok.apva.lt arba pasikonsultuoti telefonu +370 614 99699.

Primename, kad šiuo metu galiojančiam daugiabučių renovacijos fiksuoto įkainio kvietimui paraiškas gyventojų atstovai gali teikti iki spalio 1 d. Jei prašymų suma viršys kvietimui skirtą biudžetą, likusios paraiškos bus įtrauktos į rezervinį sąrašą. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Teksto autorė: Ieva Vidūnaitė