Ekstremalių orų daroma žala seniems daugiabučiams žymiai didesnė nei modernizuotiems: renovacija gali padėti

Pastarųjų metų įvykiai ir ateities prognozės rodo, kad ekstremalių klimato kaitos sukeltų reiškinių skaičius vis auga. Kaitros, sausros, audros ir potvyniai apgadina nemažai pastatų, tačiau labiausiai nuo jų kenčia nerenovuoti daugiabučiai. Dėl šios priežasties būsto modernizavimas tampa ne tik efektyvia priemone mažinant šildymo išlaidas, bet ir efektyvia priemone, padedančia apsisaugoti nuo stichinių gamtos reiškinių sukeltų padarinių.

Daugiabutis po modernizacijos. Nuotrauka iš APVA archyvo.

Nauji išbandymai tiek žiemą, tiek vasarą

Klimatologas Justas Kažys teigia, kad viena pavojingiausių sąlygų pastatams yra žiemos sezonui būdingi dažni atodrėkiai ir staigūs užšalimai. Kai drėgmė įsigeria į sienas ir vėliau užšąla, vyksta ardomasis procesas – ledas plečia medžiagas, jas skaldydamas. Ypač žalingas vadinamasis užšalančio lietaus efektas, kuris dar labiau sustiprina pastatų pažeidžiamumą.

Įmonės, rengiančios daugiabučių namų renovacijos investicijų planus vadovė Aušra Jarmoškienė papildo, kad staigūs temperatūrų svyravimai daro neigiamą įtaką pastatų konstrukcijoms – deformuojasi langų rėmai ir durys, prarandamas jų sandarumas.

„Nuolatiniai temperatūrų pokyčiai silpnina stogo dangą – ji praranda elastingumą ir tampa trapi, todėl atsiranda plyšių, pro kuriuos vanduo gali prasiskverbti į pastato vidų. Be to, temperatūrų svyravimai grunte gali lemti pamatų judėjimą, dėl kurio formuojasi skilimai ir įtrūkimai. Balkonų betoninėse konstrukcijose esanti armatūra taip pat pažeidžiama – į įtrūkimus prasiskverbusi drėgmė sukelia koroziją ir mažina pastato stabilumą“, – aiškina ekspertė.

J. Kažys atkreipia dėmesį, kad daugelio Lietuvos daugiabučių stogai padengti tamsiomis dangomis, dažniausiai dervuotomis ar ruberoidu. Veikiamos saulės ir didelio karščio, šios dangos gali deformuotis, skilti ir prarasti savo apsaugines savybes, taip dar labiau didindamos pastato įkaitimą. Karščio bangos Lietuvoje tampa vis dažnesnės ir ilgesnės, todėl renovuojant daugiabučius svarbūs ir vėdinimo bei vėsinimo sprendimai.

Sprendimas – daugiabučio modernizavimas

Daugiabučio renovacijos metu atnaujinamos nuotekų sistemos ir nuogrindos, siekiant apsaugoti pastatą nuo lietaus vandens patekimo. Taip pat sutvarkomos pažeistos sujungimo siūlės ir įtrūkimai, stabilizuojama pastato konstrukcija, taip pailginant jo tarnavimo laiką. Pagerinta šilumos izoliacija padeda sumažinti šilumos nuostolius, o apsauginė apdaila – struktūrinis tinkas arba vėdinamas fasadas – saugo pastato konstrukcijas ir siūles nuo tiesioginio lietaus poveikio, neleisdama vandeniui prasiskverbti į vidų.

Vilniaus TECH universiteto docentas dr. Arnoldas Šneideris pabrėžia, kad efektyviam ir ilgaamžiam renovuoto pastato eksploatavimui būtini pažangūs vėdinimo sistemų sprendimai. Pasak jo, pastato apšiltinimas be tinkamos vėdinimo sistemos neduos laukiamo rezultato.

„Net ir sena sienos konstrukcija gali tapti šilta, jei užtikrinsime jos sausumą. Svarbu, kad sienų ir stogo konstrukcijos būtų neperpučiamos, nes pastato sandarumas tiesiogiai lemia mažesnes šildymo sąnaudas“, – aiškina A. Šneideris.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad klimato kaitai itin jautrus Lietuvos pajūris – dėl stiprių vėjų, saulės spinduliuotės ir dažnų šalčio ciklų pastatų fasadai čia patiria didelę apkrovą. Dėl šios priežasties jų konstrukcijos turi būti papildomai apsaugotos specialiomis dangomis, kurios padeda išvengti greito nusidėvėjimo ir užtikrina ilgesnį tarnavimo laiką.

Anot J. Kažio, prie didesnio renovuotų pastatų atsparumo išorės reiškiniams smarkiai prisideda ir žaliosios erdvės.

„Pievos, žoliniai paviršiai ar net specialios vandeniui pralaidžios dangos gali atlikti svarbų vaidmenį. Pavyzdžiui, stovėjimo aikštelės su žole ir skaldos mišiniu ar kita mikroporėta danga leidžia vandeniui susigerti į gruntą, taip sumažinant riziką apsemti rūsius ar net pirmuosius namo aukštus“, – sako klimatologas.

Primename, kad šiuo metu Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) priima paraiškas valstybės paramai daugiabučių renovacijai siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės. Jas galima teikti iki spalio 1 dienos.

Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: www.apva.lrv.lt

Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Teksto autorė – Ieva Vidūnaitė