Dailiose stiklo vazose paprastai puikuojasi skintų gėlių kompozicijos, paprastuose stiklainiuose mirksta šakneles leidžiantys sodinukai, o terariumuose po šildančiomis lempomis gyvena ropliai. Visi šie dalykai, atrodytų, neturi nieko bendro. Visgi prieš dešimtmetį pasaulyje išpopuliarėjo neįprasta augalų terariumų kūrimo tendencija. Žmonės įvairiausių dydžių ir formų stiklo induose pradėjo kurti miniatiūrinius sodelius. Dabar šis užsiėmimas vėl buvo prisimintas socialiniuose tinkluose. Tad pasmalsaukime, kaip komponuoti mažas žaliąsias oazes.

 

Žavus sodas po stikluSmall,Decoration,Plants,In,A,Glass,Bottle/garden,Terrarium,Bottle/,Forest

 

Dabar jau veikiausiai neįmanoma išsiaiškinti, kas pirmasis sugalvojo nenaudojamame auksinės žuvelės akvariume pasodinti keletą sukulentų ir pažiūrėti, kaip šie ištvermingi augalai gyvuos beveik uždaroje sistemoje. Šis prieš 9 metus išpopuliarėjęs išradimas nėra užpatentuotas. Tad dabar tokius terariumus, kuriuose tarpsta įdomūs egzotiniai augalėliai, sumontuotos apšvietimo bei drėkinimo sistemos, kuria ir pardavinėja daugybė specializuotų įmonių pasaulyje. Profesionalų rankų sukurtos žaliuojančios kompozicijos atrodo lyg iš pasakų pasaulio. Labiausiai sužavi tai, kad specialiuose induose sukuriama kone atskira ekosistema, kurioje augalai per ilgesnį (4–6 mėn.) laikotarpį įsitvirtina ir pradeda savitą gyvavimo ciklą. Manoma, kad vienas seniausių sodų po stiklu yra Didžiojoje Britanijoje. Privačioje kolekcijoje jis laikomas jau ilgiau nei 25 metus. Gerokai didesnis nei įprasti ir labiau primena tai, ką galima pamatyti zoologijos soduose demonstruojant egzotinius roplius. Atskira patalpa gausiai apsodinta šilumą mėgstančiais atogrąžų augalais, įrengtas vandens telkinys ir specialus apšvietimas, imituojantis atogrąžų paros ritmą. Kartkartėmis čia net pražysta orchidėjos. Tiesa, ne laukinės veislės, tačiau išvestos dirbtiniu būdu. Deja, lankytojai privačiame užmiesčio dvare įrengto augalų terariumo pamatyti negali. Visgi internete pilna nuotraukų ir net patarimų, kaip dalelę šios unikalios ir prabangiai atrodančios idėjos įgyvendinti savo namuose. Ir tam neprireiks atskiro kambario. Mat augalų terariumai būna įvairiausio dydžio: nuo mažučių stiklainėlių iki 300 l ar net didesnės talpos akvariumo indų. Beje, kuriantys sodus po stiklu tikina, jog, nepaisant augalų terariumo dydžio, šie gali sėkmingai gyvuoti ilgus metus, jeigu tik tinkamai sukomponuoti ir gerai prižiūrimi.

 

Pagrindiniai komponentai

 

Viskas prasideda nuo talpos pasirinkimo. Iš tiesų augalų terariumą galima kurti kone bet kokiame stiklo inde, visgi svarbu, kad atitiktų minimalius reikalavimus. Jis turi būti lygaus, skaidraus stiklo, kad augalai gautų daugiau šviesos ir būtų gerai matomi. Galima rinktis talpas su dangčiu ar be jo. Indams su dangčiu reikia mažiau priežiūros. Uždaroje sistemoje ne taip greitai išgaruoja vanduo. Tad nereikės rūpintis laistymu, kuris mažesniame inde – gana sudėtinga procedūra. Pasirinkus indą siauru kakleliu, pavyzdžiui, butelį, reikia turėti omenyje, kad sodinant ir laistant prireiks specialių įrankių, pincetų ir pipečių. Taip pat sunkiau nuvalyti vidines indo sieneles. Visgi būtent tokie augalų terariumai itin mėgstami, nes atrodo įdomiai, nesudėtinga perkelti į kitą vietą. Puikiai pravers senas akvariumas – galima ne tik pasodinti kelis augalus, bet ir papuošti dekoracijomis, akmenukais, įrengti miniatiūrinį sodą.

 

Pasirinkus indą, jo apačioje supilamas drenažo sluoksnis, reikalingas vandens pertekliui surinkti. Jeigu jo nebus, augalų šaknys ilgainiui pradės pūti. Drenažui naudojami didesni ar mažesni akmenukai. Žvyras ar smėlis nėra tinkami pasirinkimai. Itin tinka akvariumams skirtas gruntas, ypač estetiškai atrodo baltas. Mat iš išorės matomi visi augalų terariumo sluoksniai. Juodo grunto spalva susilieja su žeme, tad patinka norintiems susikurti natūraliau atrodantį sodelį po stiklu. Dekoratyviausiai atrodo spalvoti akmenukai. Tiesa, jų reikės nemažai. Mat kartu sudėjus drenažą ir substratą, turėtų užimti apie trečdalį indo. Ant drenažo grunto ar akmenukų paprastai priberiama aktyvintosios anglies tiek, kad padengtų paviršių. Ji valo vandenį ir užtikrina, kad terariumo augalai ilgai išliks sveiki, neužpuls ligos, pelėsis. Nedideliam indui užteks kelių sutrupintų tablečių iš vaistinės. Didesniam indui iš parduotuvių, prekiaujančių filtrais, parankiau įsigyti nemedicininės anglies, skirtos vandeniui valyti.

 

Įrengus drenažą ir pasirūpinus aktyvintosios anglies sluoksniu, rekomenduojama uždėti tinklelį. Jis neleis žemei susimaišyti su akmenukais. Nors nėra būtinas, visgi padeda išlaikyti augalų terariumo estetiką. Ypač tuomet, jeigu tokią kompoziciją planuojama prižiūrėti kelerius metus. Tinklelis turėtų būti šiek tiek mažesnis nei indo plotas ir nesiliesti prie sienelių, kad nebūtų pastebimas iš išorės. Tuomet ant tinklelio pamažu beriamas substratas, kurio pasirinkimas priklauso nuo terariumo tipo: sausas skirtas sukulentams ir kaktusams, o drėgnas tinka lapiniams augalams. Viename inde nesugyvens lapiniai augalai ir sukulentai. Jų augimo sąlygos per daug skirtingos. Substrato sluoksnis priklauso nuo augalų. Jei sodinami smulkūs augaliukai ar tik samanos, prireiks plono sluoksnio – tik tiek, kad įsitvirtintų šaknelės. Jei kuriamas didelis terariumas su didesniais augalais, formuojamas net 8–10 cm substrato sluoksnis. Sąlyginis būdas įvertinti substrato kiekį – berti jo šiek tiek daugiau nei vazonėlio, kuriame buvo augalas, dydis.

 

Paskutinis, bet svarbiausias elementas – augalų sodinukai. Paprastai siūloma rinktis mažesnius, lėtai augančius, nesiplečiančius. Vertėtų pasidomėti, kokio maksimalaus dydžio pasirinktas augalas užauga, ar reikia genėti. Nereikėtų rinktis tų, kuriems reikia tiesioginių saulės spindulių, nes ant saulėtos palangės įkurdintas terariumas greitai įkaista ir augalai gali žūti. Sodinant derėtų patrumpinti šaknis. Taip pat būtina pasirūpinti, kad lapai nesiliestų prie indo sienelių. Be įvairiausių augalų, terariumui labai tinka samanos. Vien tik iš jų galima sukurti ir pievą, ir miškelį, ir įvairių žalių atspalvių derinius. Samanos tinka visų tipų terariumams – ne tik paslepia žemę, bet ir sugeria bei sulaiko vandens perteklių. Prieš klojant samanas, jas palaikyti kambaryje drėgnai keletą dienų, kad prisitaikytų prie naujų sąlygų.

 

Kaip prižiūrėti?

 

Tokiuose sodeliuose puikuojasi ne tik augalai, bet ir įvairios dekoracijos. Tai mažutės skulptūrėlės, smėlio takeliai, skaldyti akmenukai, iš kurių formuojamos miniatiūrinės uolos. Augalų terariume galima įkurdinti viską, kas miela širdžiai ir nejautru drėgmei. Kur kas svarbiau nei dekoracijos – sodo po stiklu priežiūra. Jis turėtų būti pastatomas taip, kad neapšviestų tiesioginiai saulės spinduliai, tačiau būtų šviesu. Jei trūks šviesos, augalai išstyps. Išspręsti šią problemą galima pasirūpinant dirbtiniu apšvietimu. Laistymo dažnumas priklauso nuo to, ar indas su dangčiu, ar be jo. Sukulentais apsodinto terariumo laistyti praktiškai nereikės, o štai atviras lapinių augalų terariumas trokš dažno laistymo. Vandens perteklių rodo ant dangčio besikaupiantis kondensatas. Tokiu atveju būtina atverti indą ir leisti vandens pertekliui natūraliai išgaruoti. Jei indas be dangčio, svarbu stebėti, ar nesikaupia vandens sluoksnis ant dugno, tarp akmenukų, ar nerasoja sienelės. Jei drėgmės per mažai, augalai tai parodys geibstančiais lapeliais, sukulentų lapai neteks standumo, atrodys apvytę. Terariumo laistymas gali tapti iššūkiu. Tam prireikia ilgų pipečių, mat svarbu saugoti vidines sieneles. Ant jų neturėtų patekti vandens lašelių. Išdžiūvusio vandens žymes itin sudėtinga nuvalyti, ypač mažesniame inde. Taigi, nederėtų naudoti purkštuvų. Terariumo augalus, kaip ir visus kitus, reikia tręšti. Tai daroma nedideliais kiekiais 2–3 kartus per sezoną. Tokių sodelių savininkai pastebi, kad per kelerius metus terariumuose susiformuoja savitos sąlygos. Naudojant dirbtinį apšvietimą sezoniškumo nelieka, tad tręšti galima kas 3 mėnesius. Kas pusę metų derėtų papildomai pabarstyti šiek tiek aktyvintosios anglies, kuri užkirs kelią pelėsiui. Taip pat nereikia baimintis pažeistų ar pabodusių augalų iš terariumo pašalinti ir jų vietoje pasodinti naujų.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė