Nors daržininkystės sezonas prasideda tik kovą ar balandį, kai ateina laikas sukasti lysves, visgi žiemos viduryje jau galima pradėti daiginti sėklas, kad daržovių derlius būtų ankstyvas ir gausus. Žiemą daiginti galima ne tik šilumą mėgstančias daržoves, kurios vėliau derės lysvėse ar šiltnamiuose, tačiau ir prieskoninius augalus, gėles bei augalus, kurių daigai tampa puikia alternatyvia salotų lapams.

 

Nuo gėlių iki daržoviųBasil,Seedlings,In,Biodegradable,Pots,On,Wooden,Table.,Green,Plants

 

Vos prasidėjus sausiui darbo turėtų imtis tie, kurie vasarą nori džiaugtis gėlėmis balkone, terasoje ar loveliuose ant palangės. Žiemą pradedamos daiginti petunijos ir begonijos – populiariausios vasaros gėlės. Jas daiginti galima ir po kelias didesnėse dėžėse, ir po vieną atskiruose indeliuose. Kol sėklos sudygs, tarą būtina uždengti plėvele arba stiklu, sukuriančiu šiltnamio efektą. Šios sodo gėlės dygsta lėtai, todėl patyrę daigintojai ragina pasirūpinti papildomu apšvietimu, mat liauni augalų daigeliai reikalauja daug šviesos. Stokodami jos gali išstypti ir pagelsti. Taip pat į mažus daiginimo indelius sausį derėtų pasėti heliotropų. Mat nuo pasėjimo iki pumpurų išsiskleidimo turi praeiti mažiausiai 3 mėnesiai. Kai kurios populiarios sodo gėlės Lietuvos klimato sąlygomis pražįsta tik praėjus 110 dienų nuo pasėjimo. Sausį galima pradėti daiginti beveik visų rūšių gvazdikus, eustomas, lobelijas, raktažoles. Tam, kad spėtų pražysti iki Kovo 8-osios, galima sodinti narcizus, krokus, tulpes. Kai pavasarinės puokštės jau bus sukomponuotos, svogūnėlius galima perkelti į dirvą. Ten jie baigs bręsti.

 

Sausį daiginimo indeliuose turėtų atsidurti ir kai kurių daržovių sėklos. Pirmiausia daiginimu turi pasirūpinti mėgstantys paprikas. Jos sunoksta vėlai, tad ir augalo brendimo periodas gana ilgas. Paprikų sėklas prieš sėjant rekomenduojama pamirkyti specialiame daiginimo tirpale. Į pusę stiklinės vandens įpilti šaukštelį vadinamosios briliantinės žalumos ir gerai išmaišius suberti paprikų sėklas. Ši senovinė priemonė ne tik skatina dygimą, bet ir dezinfekuoja sėklas. Jas tirpale laikyti 1 arba 24 val. Po paros turėtų būti pradėjusios dygti.

 

Sausį pradedami daiginti ir pomidorai, ypač jei jų derliumi norisi džiaugtis jau vasaros pradžioje. Šiuo metu daiginami ir baklažanai. Jie sunkiai išgyvena persodinimą, tad svarbu, kad augalas daiginimo vazonėlyje spėtų sutvirtėti. Baklažanus perkelti į dirvą galima tik daigui pasiekus 30 cm aukštį ir išleidus 7 lapelius. Kiek įmanoma anksčiau daiginti pradedami salierai, mat jiems subręsti riekia net 5 mėnesių. Kopūstus irgi galima pradėti daiginti žiemos viduryje, bet tik vėlyvus.

 

Šviežias užkandis iš stiklainio

 

Daiginimas – ilgas ir jautrus procesas, o derliumi daugeliu atvejų džiaugtis pavyks tik įpusėjus vasarai. Tačiau daržininkai ragina nepamiršti, kad daigus galima ne tik sodinti į dirvą, bet ir naudoti maistui. Mitybai tinkamų daigų pasiruošti paprasta, reikia tik išsirinkti tinkamų (būtinai ekologiškų sėklų) ir keleto švarių stiklainių. Papildyti mitybą daigais rekomenduoja net gydytojai, juolab žiemą, kai šviežių daržovių pasirinkimas ribotas. Sėklai pradėjus augti ir daigui dar neatsiskyrus nuo sėklos, visos vertingiausios medžiagos koncentruojasi į daigus. Valgomuosius daigus galima vartoti vienus, maišyti į salotas, naudoti žalių kokteilių gamybai, spausti sultis. Daigai ne tik turi daug vertingų medžiagų, bet ir šarmina organizmą. Be to, maistinės medžiagos sėklai dygstant suskaidomos: baltymai skyla į aminorūgštis, riebalai – į riebiąsias rūgštis, angliavandeniai – į cukrų, taip pat skyla sudėtingieji krakmolai, taigi šis maistas gerai virškinamas. Vienos paprasčiausiai ir greičiausiai sudaiginamų sėklų – liucernos. 100 g liucernų daigų yra 9 % baltymų normos, 15 % – vitamino C ir 39 % vitamino K. Taip pat puikus baltymų ir vitaminų šaltinis – ožragių daigai. Jose gausu kalio, fosforo, magnio, geležies, kalcio, vitaminų C, B1, B2, PP, folio rūgšties.

 

Maistui tinkamos ridikėlių, garstyčių ir daugelio grūdinių kultūrų daigai. Geriausia tai, kad daiginimui reikia tik šiltos palangės, stiklainio, marlės ir juostelės. Į 750–1000 ml stiklainį įberti saujelę sėklų ir įpilti vandens tiek, kad galėtų laisvai plūduriuoti. Palikti brinkti per naktį (mažiausiai 8 val.) Tuomet vandenį nupilti, sėklas praplauti ir vis dar drėgnas supilti atgal į stiklainį. Indą uždengti marle ir aprišti juostele, kad audinys tvirtai laikytųsi. Stiklainį trumpam apversti, kad ištekėtų perteklinė drėgmė, ir palikti gulsčią arba atremtą į tvirtą paviršių 45º kampu. Tą pačią sėklų perplovimo procedūrą rekomenduoja atlikti du sykius per parą – ryte ir vakare. Per 5–7 dienas iš šaukšto sėklų, atsižvelgiant į jų dydį, išauga apie litras daigų. Daigai tinkami valgyti, kai ant stiebelio prasiskleidžia du lapeliai. Greičiausiai iki tinkamo valgyti dydžio sudygsta smulkios sėklos. Stambesnės, pavyzdžiui, ožragės, dygsta ilgiau. Sėklos daiginamos dienos šviesoje – dėl to daiguose prisigamina daugiau organizmui reikalingo cholorofilo. Stiklainyje galima daiginti džiovintus žaliuosius žirnius, avinžirnius, lęšius, spindulines pupuoles, grikius. Yra sėklų, kurias daiginti geriau žemėje – pavyzdžiui, saulėgrąžų, brokolių, grikių.

 

Daigams reikia rūpesčio ir vandens

 

Pagal tai, ar daigai bus suvalgyti, ar atėjus laikui bus perkelti į dirvą augti, juos reikia prižiūrėti ir puoselėti. Daiginimui patariama rinktis tik kokybiškas ir šviežias sėklas, todėl daiginimo sezoną derėtų pradėti nuo atidaus turimų sėklų peržiūrėjimo. Patikrinti didesnių sėklų ar svogūnėlių išvaizdą, išmesti pažeistas sėklas bei jas perrinkti. Senesnes sėklas pamirkyti specialiame daiginimo tirpale ir negyvybingas išmesti. Nors tiksli daiginimo ir sodinimo instrukcija gali skirtis atsižvelgiant į sėklų rūšį, tačiau pats daiginimo procesas vienodas, t. y. į lėkštelę įtiesti lapą popierinio rankšluosčio ar marlės, audinį sudrėkinti, tolygiai paskleisti sėklas ir uždengti dar vienu sudrėkintu audinio sluoksniu. Indelį uždengti skaidria maistine plėvele, o pasirodžius daigeliams, jie turi būti perkeliami į vazoną ar daiginimo indelį su žeme. Jeigu įsigyjama sėklų, kurios jau supiltos į specialias juostas ar diskus, jos daiginamos žemėje. Daigeliams išaugus, jie atsargiai perkeliami į kitą indą su drėgnu popierinio rankšluosčio lapeliu.

 

Indelis su sėklomis ir daigeliais turi būti reguliariai drėkinamas. Tai geriausia daryti ryte ir vakare arba kas 12 val., nes popierėlis ar audinys visada turi būti drėgnas, tačiau nepermirkęs. Žemėje daiginamus augalus laistyti tik įsitikinus, kad ji sausa. Svarbu saugoti daigus nuo tiesioginių saulės spindulių, mat tiesioginė šviesa paspartina drėgmės garavimą. Žiemą daigus galima laikyti ant palangės ar kitoje tinkamoje vietoje. Svarbu įsitikinti, kad daiginimo indelių vietoje oro temperatūros svyravimai dienos ir nakties metu nėra didesni nei 5 ºC, o idealiausia temperatūra – 20–22 ºC. Augalus daiginti tik sandariose patalpose, kur nėra skersvėjų arba gali būti naudojamos specialios daigyklos, kuriose reikiama oro temperatūra ir šviesos kiekis palaikomi automatiškai. Net patyrę daržininkai gali supainioti daigelių rūšis. Juk tik pradėję augti jie visi būna panašūs. Tad svarbu pasižymėti, kuriame inde, kokie augalai dygsta. Mat vėliau jiems bus reikalinga skirtinga priežiūra.

 

Ką naudinga žinoti apie sėklų mirkymą?

 
  •  Mirkymui labiausiai tinka pašildytas lietaus ar sniego tirpsmo vanduo.
  •  Pomidorams, paprikoms, agurkams, moliūgams, baklažanams, cukinijoms reikalinga 20–25 ºC vandens temperatūra, kitoms užtenka 15–20 ºC.
  •  Žirnius ir pupas reikėtų mirkyti 4–5 val.
  •  Ridikėlių, ropių, agurkų, kopūstų, moliūgų, cukinijų sėklos mirkomos 12 val.
  •  Pomidorų, salotų, burokėlių sėklos – 24–36 val.
  •  Rūgštynių, pastarnokų, petražolių, morkų, svogūnų, lapinių burokėlių, salierų sėklos mirkomos iki 48 val.
  •  Kai dauguma sėklų pasipučia, paburksta, o kai kuriose pasirodo daigeliai, jas jau galima traukti iš vandens ir sėti į drėgną žemę.
  •  Jeigu atsitiktų taip, kad sudygus sėkloms nėra galimybės jų pasėti į dirvą, dubenėlį ar lėkštę su sėklomis patariama dėti į šalčiausią šaldytuvo lentyną (3–4 ºC šilumos).
 

Autorius Eglė Stratkauskaitė