Augalų ligų sukėlėjai bei kenkėjai plinta žaibiškai ir dažniausiai padaro nemenkos žalos. Nors kovai su jais sukurta daugybė veiksmingų apsaugos priemonių, visgi agresyvios cheminės medžiagos nepalankios nei gamtai, nei žmogaus sveikatai. Tačiau, ar galima nuo kenkėjų apsiginti tik natūraliomis priemonėmis? Pasirodo, taip. Reikia tik į pagalbą pasitelkti pačius augalus.

 

Kaip nepakenkti ekosistemai?

 

Kiekvienas sodas, daržas ar gėlynas – žmogaus rankomis sukurta mažutė ekosistema. Tad, kaip ir laukinėje gamtoje, čia nuolat vyksta kova dėl išteklių. Tarpusavyje konkuruoja augalai, jais mintanti fauna, o kartais užsuka ir nepageidaujamų svečių. Jais paprastai vadiname tuos padarus, kurie maitinasi būsimuoju derliumi. Visgi svarbu prisiminti, kad net kenkėjai reikalingi gamtai. Jie – naudingų vabzdžių maistas. Pavyzdžiui, boružės minta sodo ar daržo augalus apspitusiais amarais ir įvairiomis erkutėmis, todėl jų draugija itin naudinga. Lietuvoje paplitę 20 boružių rūšių. Tik viena jų – septyntaškė – minta augalais, visos kitos yra grobuonys. Viena boružė, kol suauga, suėda 500 amarų. Jeigu sode žmonės neapskaičiuotai naudos chemines apsaugos nuo kenkėjų priemones, nunuodys ne tik amarus, bet ir gamtai reikalingas boružes. Sunegaluoti gali net paukščiai, sulesę nugaišusių kenkėjų ar jų lervų. Tad prieš imantis drastiškų sodo ar daržo gelbėjimo nuo kenkėjų priemonių būtina išmėginti natūralias priemones. Paprasčiausias būdas – parinkti kultūriniams augalams saugią kaimynystę. Daržininkai tikina, kad derlių duodančius augalus nuo kenkėjų gali apsaugoti tam tikrų rūšių žydinčios gėlės, prieskoninės ir vaistinės žolelės. Jos veikia itin efektyviai, nes pasižymi aitriu, aštriu ar intensyviu kvapu, kurio kenkėjai nemėgsta ir tiesiog neužsuka ten, kur šie apsauginiai augalai veša. Beje, daugelis vadinamųjų apsauginių augalų pasižymi kartoku skoniu. Jis kenkėjams taip pat nemalonus, tad vos tik pamėginę maitintis jais tuoj pat apsigalvoja. Kenkėjus gerai atbaido rūtos, aitrieji pipirai, serenčiai, bazilikai, kalendros, anyžiai. Anyžių itin nemėgsta skruzdėlės, tad jeigu sodą kamuoja skruzdžių antplūdis metas įsigyti anyžių. Jie Lietuvoje natūraliai neauga, bet specialiai pasodinti dažniausiai sėkmingai įsišaknija. Visgi mūsų šalyje auga paprastųjų anyžių giminaičiai: didžiosios ožiažolės, juodosios ožiažolės, mažosios ožiažolės. Jie taip pat veikia kaip kultūrinių augalų apsauga. Ir tai tik naudingų augalų sąrašo pradžia.

 

Naudingi ne tik kitiems augalams, bet ir žmoguiBeautiful,Blooming,Herbal,Garden,With,Chives,,Lavender,,Rosemary,,Mint,,Catnip

 

Norint daržą, sodą ar gėlynus apsaugoti nuo kenkėjų, o vakarais terasoje ar kieme laisvalaikiu mėgautis be uodų kompanijos, verta iš anksto apgalvoti veiksmingą gynybos planą. Kai kurių apsauginių augalų sodinukų galima pasisodinti ir dabar, tačiau jie geriausiai atrodys ir labiausiai vešės, jeigu bus sėjami ar sodinami pavasarį. Vienas tokių apsauginių augalų, kurį verta turėti vazonėliuose, – kvapioji citrinžolė. Ji puikiai atbaido ne tik uodus, bet ir kitus vabzdžius: muses, širšes, mašalus ir kt. Skleidžia stiprų kvapą, kuris žmogui malonus, tačiau vabzdžius atstumia. Tiesa, prieš įsigydami šį augalą vasaros sezonui įsitikinkite, kad tai būtent kvapioji citrinžolė, o ne jos pakaitalas, citronėlių uodų augalas (Pelargonium citrosum), kuris nepasižymi tokiu stipriu kvapu. Kvapioji citrinžolė mėgsta saulę, molingą dirvą bei drėgmę, todėl laistyti vertėtų kiekvieną dieną. Kitas dailus ir visapusiškai naudingas augalas, tarpstantis paprastame vazone, – bazilikas. Šį puikų prieskoninį augalą tyrę mokslininkai patvirtino, kad baziliko skleidžiamas intensyvus aromatas verčia uodus ir augalų kenkėjus sukti į šoną. Taip pat baziliko lapeliais galima gardinti vasariškas salotas ar makaronų patiekalus. Vaistinė melisa – daugiametis žolinis augalas. Liaudyje vadinama bičių žole, bitžole, gumbažole ir kt. Vaistinė melisa medinga, veša tiek dirvoje, tiek vazonuose, gali užaugti iki 30–80 cm aukščio. Būdingas citrinos kvapas. Būtent šis kvapas, kaip ir kvapiosios citrinžolės, atbaido uodus. Pipirmetė – vaistinės melisos giminaitė, pasižymi dar intensyvesniu aromatu, kuris verčia uodus ir kitus kenkėjus aplenkti šį augalą kelių metrų atstumu. Nelepi, mėgstanti saulę ir mažai drėgmės. Turbūt vienas dekoratyviausių apsauginių augalų yra levanda. Šią verta sodinti ne tik kieme ar sode, bet ir aplink daržą. Išskirtinis kvapas baido beveik visų rūšių nepageidaujamus svečius. Eterinius aliejus levanda skleidžia net nužydėjusi.

 

Sunkioji artilerija

 

Kiek toliau nuo namų erdvių – sode ar daržo lysvėse, verta pasisodinti mėtų. Baido skruzdes ir amarus. Naudingos dar ir tuo, kad žydėjimo periodu pritraukia apdulkintojus – bites ir drugelius. Dar viena aromatinga žolelė, kurią galima derinti su uogomis ir daržovėmis, – čiobrelis, ypač citrininis čiobrelis. Kaip ir mėtos, jo aromatas natūraliai atbaido vabzdžius ir yra veiksmingas nuo įvairių kenkėjų. Šalia braškių pasodinti čiobreliai atbaidys kirmėles, taip pat sustiprins augalus ir padidins jų derlių. Laiškiniai česnakai – puikūs morkų, pomidorų, net rožių palydovai. Laiškinio česnako skonis yra gynybinis mechanizmas, atbaidantis vabzdžius, pvz., morkų museles ir amarus. Repelentinėmis savybėmis laiškiniai česnakai taip pat pasižymi kartu su česnakais, svogūnais ir porais. Sunkiąja daržo artilerija galima vadinti medetkas. Ryškūs, kvapnūs jų žiedai ne tik puošia sodą, bet ir daržą. Medetkų derėtų sodinti daržo pakraščiuose, mat jų žiedų kvapas ir aliejingos šaknys veiksmingai atbaido nematodus ir amarus. Verta medetkų pasisėti ir šiltnamyje tarp pomidorų. Taip pat lysvėse prie pupelių, kopūstų ir brokolių, nes veiksmingai atbaido kopūstines kandis. Dar vienas žydintis ginklas kovojant su kenkėjais – nasturtos. Jeigu daržo prieigose augs nasturtų, tai amatai ir baltasparnių drugių vikšrai apspis jas, o ne daržoves. Plačiai paplitę ir daugelio gėlininkų mėgstami serenčiai padeda išnaikinti amarus, puolančius uogines kultūras. Tad jų derėtų sėti / sodinti ne namų prieigose, o būtent sode tarp uogas brandinančių krūmų. Serenčiai braškes ir žemuoges patikimai saugo nuo nematodų. Šių gėlių galima auginti lysvių pakraščiuose. Serenčiai daržininkų laikomi puikiais bulvių ir pomidorų kaimynais. Apsaugo kviečius, dobilus, linus ir kai kuriuos kitus augalus nuo fuzariozės – grybelinės ligos, dėl kurios vysta augalų lapai. Štai skaisteniai teisėtai vadinami gamtiniu insekticidu. Gelbsti kopūstus nuo amarų ir kopūstinių baltukų. Jei pavasarį pasodinsite skaistenių aplink obelų kamienus, medžiai bus apsaugoti nuo amarų, obelinių vaisėdžių ir kitų kenksmingų vabzdžių. Skaistenių, beje, nemėgsta ir pelės.

 

Paprasti, bet veiksmingi receptai

 
  •  Kovojant su kurkliais padėti gali chrizantemos. Jų derėtų sodinti šiltnamyje. Beje, šiltnamiuose žmonės šiuos kenkėjus pamaitina smulkiai sumaltais kiaušinių lukštais, sumaišytais su saulėgrąžų aliejumi. Šis mišinys kurkliams pragaištingas. Pastebėta, kad kurkliai nepakenčia šviežių baltalksnių kvapo ir pasišalina iš lysvių, į kurias prismaigstyta jų šakelių.
  •  Patariama nuo erškėtrožes, obelis ir gvazdikus puolančių amarų, voratinklinių ir šakninių erkučių gintis baltalksnių lapų užpilu, kuris gaminamas iš 1 kg džiovintų arba 2 kg šviežių lapų, užpiltų 10 l karšto vandens ir paliktų parą stovėti. Paskui užpilas 30–40 min. virinamas, perkošiamas ir juo purškiami augalai.
  •  Augalus nuo amarų, erkių, blakių, kopūstinių baltukų vikšrų, kandžių ir musių, obelinių vaisgraužių, pievinių drugių, rasinių pjūklelių lervų, kryžmažiedžių augalų spragių saugo bulvių ir pomidorų nuoviras: 2 kg džiovintų smulkintų bulvių ir pomidorų virkščių užpilti 3 l vandens ir virti 1 val. Prieš purškiant 1 l nuoviro atskiesti 5 l vandens. Šiuo mišiniu galima nupurkšti bet kokius augalus.
 

Autorius Eglė Stratkauskaitė