Gėlių žieduose skendintis kiemas – sodininkų svajonė. Tam, kad ji išsipildytų reikia pasirinkti tinkamas gėlių rūšis ir skirti jų priežiūrai šiek tiek laiko. Kokios populiariausios visą vasarą žydinčios gėlės ir kaip jas prižiūrėti, kad žiedais džiugintų iki pat rudens?

 

Kelios paprastos taisyklės pradedantiesiemsMulti-colored,Flower,Bed,In,The,Park.,Lots,Of,Beautiful,Summer

 

Norint įrengti gražų gėlyną, reikia ne tik pažinti gėles, sudaryti tinkamas sąlygas joms augti, bet ir būtina atsižvelgti į biologines dekoratyvinių gėlių savybes: aukštį, formą, lapų faktūrą, žiedų spalvą. Gėlės auga ir vystosi skirtingai, reikalauja skirtingų aplinkos sąlygų, nevienodai reiklios dirvai ir drėgmei. Vienos pakenčia šešėlį, kitos gali augti tik gerai apšviestuose plotuose. Tad vietos parinkimas yra bene svarbiausias gėlyno planavimo punktas. Taip pat reikia prisiminti, kad vienos gėlės yra trumpaamžės, t. y. vienametės, kitos – daugiametės. Šios gali puošti žaliąjį plotą daugelį metų. Tad daugiametes derėtų rinktis apgalvotai. Pradedančiuosius patyrę apželdinimo specialistai ragina eksperimentuoti su vienamečiais augalais ir laikytis kelių paprastų taisyklių. Jos ne tik padės puoselėti gausiai žydintį gėlyną, bet ir neprisidaryti papildomų rūpesčių ar daugiau darbo:

 
  •  Svarbu paruošti dirvą vienametėms gėlėms sodinti. Ji turėtų būti perkasta, pagerinta kompostu, ilgo poveikio trąšų granulėmis. Jos veikia 3–4 mėn. ir skatina augalų žydėjimą visą sezoną.
  •  Sodinti parinktai sodo vietai tinkamus ir patinkančius vienamečius augalus. Jei nemėgstate retinti, pikuoti, daiginti, rinkitės tokius, kuriuos galima sėti į dirvą praėjus šalnų pavojui. Jų, priešingai nei daugiamečių augalų, nereikės dalinti, dauginti, genėti.
  •  Kompozicijas derėtų kurti iš visą sezoną žydinčių vienamečių gėlių.
  •  Prižiūrėti vienos rūšies gėles, kad ir skirtingų spalvų, lengviau nei kelių. Derėtų vengti kurti simetriškas kompozicijas ir ornamentus, nes idealiai tvarkai palaikyti reikės daugiau laiko.
  •  Mažiausiai laiko atima vienamečių gėlių sėja į nuolatinę vietą lauke, bet tik tų, kurių dygimo laikotarpis trumpas. Kai kurias rūšis, pavyzdžiui, medetkas, sėti galima periodiškai nuo balandžio pabaigos iki birželio – taip pratęsiamas žydėjimas.
  •  Daigus sodinti reikėtų gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje, praėjus šalnų pavojui. Perkant daigus, rinktis tik kompaktiškus, stambesnius, sveikus, nenuvytusiais lapais ir tvirtais stiebais.
  •  Nereikia baimintis žydinčių augalų sėti ar jų daigų sodinti laisvai, nesilaikant struktūros. Vadinamieji natūralistiniai gėlynai šiuo metu itin madingi. Natūraliai augalai gamtoje auga grupėmis, tad ir sodinant ar sėjant verta paisyti šios tvarkos.
  •  Laikantis taisyklių, vienamečių augalų priežiūra bus nesudėtinga. Reikės tik stengtis, kad žemės mišinys neišdžiūtų, išrauti ne vietoje pasirodžiusias piktžoles. Ko gero, pats didžiausias darbas – jas kasmet išrauti, o pavasarį vėl pasėti ar pasodinti. Ir, žinoma, kompostuoti augalų likučius.

 

Paprasti ir nereiklūs žydintys augalai

 

Serenčiai – bene populiariausi vienamečiai žydintys augalai, kurie ryškiomis spalvomis džiugina visą vasarą. Nors yra keletas daugiamečių rūšių, tačiau dažniausiai pasirenkami vienamečiai ir sodinami saulėtoje vietoje. Tiesa, šis pakantus augalas gali tarpti ir daliniame pavėsyje. Geriausia serenčius į dirvą perkelti birželio pradžioje, kai įsivyrauja šiltesnės naktys. Kai tik serenčių žiedai nuvysta, juos derėtų pašalinti. Laistyti reikia retai, tačiau svarbu saugoti nuo voratinklinių erkučių.

 

Kitas žiedais džiuginantis augalas – dviragės leukonijos. Mėgsta sunkesnes priesmėlių ar lengvo priemolio derlingas, neutralias dirvas. Sėklos smulkios, todėl sėjant galima sumaišyti su sausu smėliu. Leukonijos daigams sėjamos balandį–birželį arba spalį, persodinamos gegužę, bet persodinimo jos nemėgsta, tad geriau sėti tiesiai į dirvą. Sėti reikia kas 15 dienų. Žydi nuo birželio iki spalio. Dieną leukonijų žiedeliai būna užsivėrę, o vakare išsiskleidžia ir paskleidžia malonų aromatą.

 

Petunijos į Lietuvą atkeliavo iš Pietų Amerikos. Visame pasaulyje auga iki 35 jų rūšių. Tai bulvinių šeimos augalas ir gimtinėje, kur veša natūraliai, laikomas daugiamečiu, tačiau mūsų krašte tai vienametis augalas. Gegužę ar birželį petunijų daigai perkeliami į nuolatinę augimo vietą. Norint paskatinti augalo šakojimąsi, reikėtų skabyti ūglius. Rekomenduojama nugnybti viršūnėlę – tai paskatins didesnį ūglių kiekį. Žydėjimas prasidės vėliau, tačiau augalas džiugins didesniu žiedų skaičiumi. Be to, reikėtų pašalinti peržydėjusius žiedus – tai irgi skatina naujų žiedpumpurių formavimąsi.

 

Birželio pradžioje galima sėti didžiažiedes portulakas. Tai nuostabus vienametis augalas su dekoratyviais įvairiaspalviais raudonos, rausvos, geltonos ir baltos spalvos žiedais. Dažnai naudojamos gėlynų pakraščiams, alpinariumams ir balkonų vazonėliams. Reikalingas lengvas, šiltas, vandeniui laidus dirvožemis, saulėta vieta. Atsparios ligoms ir kenkėjams. Sausros periodais pradeda mesti lapus, tuomet tenka apgenėti. Visgi stiebeliai greitai atauga.

 

Gražuolių gvaizdūnių daigai į dirvą sodinami gegužės pabaigoje. Didžiausias darbas jomis rūpinantis – laistymas. Mat jos veša tik gaudamos užtektinai drėgmės. Visgi vienas žiedas žydi labai ilgai, o pati gvaizdūnė krauna pumpurus iki pat rudens.

 

Kuriantiems daugiametį gėlyną

 

Žinantys, kokių augalų nori gėlyne, gali rinktis daugiamečius. Jie auga be persodinimo keletą ar keliolika metų, žiemoja mūsų klimato sąlygomis atvirame grunte. Šie augalai savo dekoratyvinėmis savybėmis nenusileidžia vienametėms gėlėms, pasižymi didele rūšių ir spalvų įvairove. Itin nesudėtingai prižiūrimos melsvės. Jos puikiai auga pavėsyje, išsiskiria nuostabiais lapais, džiugina subtiliais žiedeliais. Puikus pasirinkimas – šiliniai šalavijai. Tai 35–90 cm aukščio daugiametis augalas. Žydi visą vasarą nepaprastai gražios levandų ir mėlynos bei šviesiai violetinės spalvos žiedais, kurie išsidėsto ant vieno ilgo stiebo. Mėgsta pusiau šešėliuotas vietas ir saikingai drėgną, purų bei derlingą dirvožemį. Visiškai nereiklios pajūrinės gvaizdės. Apie 20 cm aukščio augalas nuo gegužės iki rugpjūčio pabaigos džiugina ryškiais puošniais žiedais. Pajūrinės gvaizdės neįnoringos, atsparios šaltoms žiemoms, mėgsta smėlėtą dirvą. Nesunaikinamomis daugiametėmis galima laikyti muilines gubojas. Stiebai išsikeroja iki 50–70 cm aukščio. Žydi nuo birželio iki rugpjūčio vidurio smulkiais žiedeliais. Iki 15 cm siekiančios šaknys sutvirtina dirvožemį. Laistyti beveik nereikia, tik svarbu apgenėti vasaros pabaigoje. Neįnoringos ir ilgai žydinčios paprastosios bei vytelinės raudoklės laikomos senelių darželių puošmenomis, kurias šiuolaikiniai sodininkai tarsi atrado iš naujo. Jos aukštos, žydi ryškiais ir tvirtais žiedais, geba atlaikyti bet kokias sąlygas. Visgi geriausiai auga netoli vandens ir puikiai tinka natūralistiniams gėlynams, kuriuos puošia iki pat rudens. Nuo birželio iki pat rugsėjo pabaigos žydi stambiažiedžiai linai. Gali vešėti ir natūralistiniuose gėlynuose, ir net nešienaujamose pievose. Ryškiai raudoni žiedai itin puošnūs ir itin gerai atrodo pasodinti šlaituose ar įkalnėse. Galiausiai daugiamečių augalų sąrašą užbaigia angliškos rožės. Šios sodo karalienės vardo vertos gėlės reikalauja daugiau priežiūros, tačiau atrodo itin prabangiai. Kai kurios angliškų rožių rūšys iš tiesų gali žiedais džiuginti visą vasarą. Žinomiausios ilgai žydinčios veislės: ’William Shakespeare 2000’, ’Crown Princess Margaretha’, ’Munstead Wood’, ’Golden Celebration’, ’The Dark Lady’, ’Charlotte’, ’Crocus Rose’. Jų žiedai dideli, pilnaviduriai ir nuostabiai kvapnūs.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė