Vasarį Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad vis daugiau gyventojų negali įpirkti maisto produktų. Vasario duomenimis, 14,3 % Lietuvos gyventojų trūko pinigų maistui, o 19,5 % – lėšų būsto nuomai ar komunaliniams mokesčiams.

 

Gray-haired,Man,Is,Stressed,And,Can't,Look,At,Receipts,From

Pigiausių prekių krepšelis brango visose parduotuvėse

 

Pigiausių maisto produktų krepšelis skirtinguose Lietuvos prekybos tinkluose vasario 27–kovo 9 d. brango 1–31 %, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt atlikto netikėto kainų palyginimo analizė. Pasak portalo, per beveik dvi savaites pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis labiausiai brango „Lidl“ – 31,3 % (arba 15,69 Eur), iki 71,22 Eur, „Maximoje“ – 10,7 % (6,08 Eur), iki 62,79 Eur, „Iki“ – 4 % (2,75 Eur), iki 71,97 Eur, „Norfoje“ – 2,5 % (1,55 Eur), iki 64,83 Eur, „Rimi“ – 1,2 % (0,88 Eur), iki 71,30 Eur. Kovo pradžioje pigiausias krepšelis buvo „Maximoje“, brangiausias – „Iki“. Vasario pabaigoje pigiausias krepšelis taip pat buvo „Maximoje“ (56,71 Eur), brangiausias – „e-Rimi“ (75,69 Eur) ir „Last Mile“ (76,49 Eur) – šios internetinės parduotuvės, taip pat ir „Barbora“, į kovo pradžios kainų palyginimą įtrauktos nebuvo. Pricer.lt kainų tyrimą paprastai atlieka vieną kartą per mėnesį. Netikėtą kainų palyginimą kovo pradžioje portalas atliko po to, kai į vasario kainų palyginimą nebuvo įtrauktas prekybos tinklas „Lidl“. Pricer.lt teigimu, taip padaryta dėl to, kad prekybos tinklas vasario pabaigoje per kelias dienas net keletą kartų keitė kai kurių pigiausio prekių krepšelio kainas: pirmiausia jas sumažino, paskui vėl padidino. Tai gerokai pakoregavo tyrimo duomenis. Visgi kainų šuolis akivaizdus.

 

Pinigų maistui pritrūksta net jauni ir darbingi

 

„Pastaraisiais metais stebime vis blogėjančias tendencijas maisto įperkamumo kontekste, o šie metai išsiskiria tuo, kad labai išaugo mažiausias pajamas gaunančių asmenų skaičius, kuriems trūksta pinigų maistui“, – teigia NSMOT vadovė Aistė Adomavičienė. Skelbiama, kad pernai vasarį 23,5 % asmenų, kurių pajamos nesiekė 500 Eur, teigė pritrūkę pinigų maistui. Šiemet šis skaičius išaugo iki 29,9 %. Žvelgiant iš dvejų metų perspektyvos, šioje pajamų grupėje skaičius padidėjo 12,8 %. Didžiausias iššūkis apsirūpinti maistu matomas tarp jaunų, darbingo amžiaus (26–45 m.) asmenų. Apklausa rodo, kad pinigų maistui labiausiai trūksta techniniams darbuotojams, smulkiems verslininkams, bedarbiams ir užimtiems namų ūkyje. Į šią kategoriją patenka ir vaikus prižiūrintys vieniši tėvai, šeimos narius slaugantys asmenys. Apklausa rodo, kad net ir aukštesnes, 501–700 Eur, pajamas gaunantys asmenys jaučia maisto kainų augimo padarinius. 11,7 % asmenų minėtoje pajamų grupėje teigė, kad jiems trūko pinigų maistui, kai pernai tokių asmenų buvo 7 %. Taip pat ir aukščiausioje pajamų grupėje (daugiau kaip 701 Eur) esantys asmenys su šiomis problemomis susiduria daugiau nei dvigubai, lyginant su praeitais metais.

 

Mokesčiai tampa sunkia našta

 

Apklausoje taip pat klausta, ar žmonėms trūksta pinigų nuomai ir komunaliniams mokesčiams. Pernai vasarį žemiausioje pajamų grupėje (iki 500 Eur asmeniui) teigiančių, kad stigo lėšų būstui išlaikyti, buvo 39,3 %, o šių metų vasarį – 36 %. Neigiamas pokytis pastebimas aukščiausioje pajamų grupėje (nuo 701 Eur asmeniui) – 2,7 % išaugo teigiančių, kad trūksta pinigų nuomai ir komunaliniams mokesčiams. Vis dar daugiau nei trečdalis žmonių susiduria su sunkumais apmokant būsto mokesčius. Pajamų grupėje per 700 Eur padaugėjo patiriančių sunkumų susimokėti už būsto išlaikymą, o tai sietina su kylančiomis palūkanų normomis.

 

Reprezentatyvią apklausą atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų vasario 18–25 d. Apklausa atlikta NSMOT užsakymu.