Maistui išrankus vaikas šeimai tampa nemenku išbandymu – reikia dėti daug pastangų, kad jis gautų visų reikalingų maistinių medžiagų. Tiesa, išrankiuosius galima pamažu pripratinti skanauti įvairų maistą. Prireiks kantrybės ir šiokių tokių gudrybių.

 

Rodyti pavyzdįNutrition,&,Healthy,Eating,Habits,For,Kids,Concept.,Children,Do

 

Nuo mažų dienų tėvai vaikams – didžiausias autoritetas, todėl jie kartoja gimdytojų elgesį įvairiose gyvenimiškose situacijoje. Susilaikykite nuo neigiamų komentarų apie maistą, nes mažyliui sukursite išankstinį nusistatymą dar net neparagavus tam tikrų produktų. Pavyzdžiui, jei mama sako, kad nevalgo žuvies, nes ši smirdi, didelė tikimybė, kad ir vaikas surauks nosį lėkštėje išvydęs žuvį. Netgi teigiamai kalbėdami apie maisto produktus, kurių iš tiesų negalite pakęsti, atžalų neapgausite, todėl geriausia pernelyg nesureikšminti, neklijuoti etikečių „mėgstu / nemėgstu“.

 

Patys valgykite subalansuotą, įvairų maistą, neprisiriškite prie kelių produktų ar jų grupių, nes tai neužtikrina visų maistinių medžiagų įsisavinimo, taip pat skatina įprotį turėti keletą mėgstamų patiekalų ir nerizikuoti skanaujant naujovių.

 

Valgydami kavinėse stenkitės kaskart užsisakyti kitą patiekalą ir apie tai pasakyti vaikams girdint: „Šiandien paragausiu kažko nauja“, „įdomu, koks šito patiekalo skonis“. Prašykite paragauti kitų šeimos narių patiekalo kąsnelį. Keliaudami skanaukite egzotinių (žinoma, saugių) patiekalų ir dalinkitės su vaikais atradimų džiaugsmu. Taip įdiegsite vaikams, kad ragauti kažką nauja visai smagu.

 

Paslėpti neskanius produktus

 

Kol vaikai visai mažiukai, nemėgstamus ingredientus paprasti sutrinti į vaisių ar daržovių tyreles, paslėpti troškiniuose, tačiau atžaloms vis labiau stiebiantis tai sudėtinga. Įprastai specialistai nepataria nesistengti pergudrauti vaikų, kai jie sulaukia sąmoningo amžiaus ir gali suprasti apgaulę. Tačiau jei situacija rimta, pavyzdžiui, vaikui trūksta tam tikrų medžiagų, bet griežtai atsisako valgyti jų turinčių produktų, galima pasitelkti gudrumą. Pavyzdžiui, jei vaikas mėgsta glotnučius, juose galima paslėpti viską – nuo špinatų, avokadų iki avižų ir ispaninių šalavijų sėklų. Svarbu, kad kiti ingredientai būtų sodresnio skonio – dėti įvairių uogų, vaisių, įpilti augalinio pieno.

 

Varškę, bananus, cukiniją ir net morkas sėkmingai galima paslėpti blyneliuose, kuriuos mėgsta daugelis vaikų. Visos daržovės ir mėsos gabaliukai gali sutilpti trintoje moliūgų sriuboje. Vaistažolės gali pakeisti įprastą rytinę arbatą. Maltinukuose be mėsos gali atsidurti maltų įvairių daržovių, o baltus ryžius sveika pakeisti pagamintais iš žiedinių kopūstų. Internete apstu rasti įvairiausių patarimų, kaip ruošti sveikesnius įprastų patiekalų variantus.

 

Susmulkinti

 

Neretai vaikai atsisako valgyti patiekalus, kurie atrodo nepatraukliai, todėl stenkitės kasdienį valgį gražiai paserviruoti. Dažniausiai mažuosius gąsdina pernelyg didelės porcijos. Verta įsidėmėti, kad vaiko skrandžio dydis prilygsta jo kumščiui, tad už jį didesnis kepsnys gali atrodyti grėsmingai. Be to, per didelės porcijos skatina persivalgymą, todėl reikėtų atsižvelgti į tai, kiek maisto iš tiesų reikia mažylio organizmui.

 

Nepatartina vaikams duoti visos žuvies ar padėti ant stalo visą keptą paukštį ir nuo jo pjauti po gabaliuką, nes tai gali sukelti nemalonių asociacijų su gyvūnų žudymu.

 

Daržoves mažyliams supjaustykite šiaudeliais – patogu paimti, žaismingai atrodo lėkštėje, galima sukurti įvairiaspalvę, vitaminų gausią daržovių asorti. Įsigykite skirtingų pjaustyklių, kuriomis galima išgauti įvairias formas pjaustant vaisius ir daržoves. Pavyzdžiui, į dubenėlį sudėkite išskobtus arbūzo, meliono, mango ir obuolio rutuliukus.

 

Ragauti pakartotinai

 

Stenkitės, kad lėkštėje būtų daugiau skirtingų produktų – vietoj vienos daržovės, kurią vaikas tikrai mėgsta, vis įdėkite dar kelias, kurių nėra ragavęs arba nelabai mėgsta. Su laiku nusistatymas vieno ar kito produkto atžvilgiu gali pasikeisti arba tiesiog kils noras išbandyti kažką nauja. Specialiai įdėti nemėgstamos paprikos vaikas greičiausiai nepaprašys, bet jeigu ji jau bus lėkštėje – gerokai išauga tikimybė, jog paskanaus. Nenuleiskite rankų ir vis pasiūlykite produktų, kurių anksčiau vaikas atsisakė. Niujorko Bafalo universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kuriame dalyvavo per 1000 vaikų. Paaiškėjo, kad ikimokyklinukai, kuriems nepatiko raudonos paprikos arba moliūgai, po penkių ar šešių pakartotinių šių daržovių siūlymų ėmė juos mėgti.

 

Verta eksperimentuoti su tuo pačiu produktu, kaskart ruošiant skirtingas variacijas. Jei vaikas nemėgsta žalios paprikos, gal patiks troškinta ar kepta orkaitėje. Jei virta vištiena atrodo nepatraukliai, ji gali tapti lietinių įdaru. Žuvis pateikta kaip maltinukas ir t. t.

 

Atkreipkite dėmesį į tai, kokie patiekalai sužavi vaiką, kai svečiuojatės ar valgote kavinėje. Tikėtina, kad vienas prieskonis arba padažas taps lemtingu žingsniu nuo neskanu iki skanu.

 

Paversti žaidimu

 

Kartu su vaiku ieškokite receptų vakarienei, pirkite ingredientus, gaminkite ir pateikite. Leiskite pačiam nuspręsti, kur lėkštėje bus salotos, mėsa ar žuvis, garnyras. Gamindamas kartu, suprasdamas, kaip paruošiamas patiekalas, vaikas gali pakeisti savo nuomonę. Netrukdykite valgyti ta eilės tvarka, kaip jam patinka – vieni valgo pirmiausia daržoves, vėliau mėsą, kito visko kanda po kąsnelį, treti susimaišo.

 

Jei norite, kad vaikas paskanautų kažko nauja, paruoškite užkandžių lėkštę ir gražiai sudėliokite įvairius produktus nedideliais gabaliukais: skirtingus sūrius, vynuoges, alyvuoges, keletą vaisių. Viską gražiai supjaustykite ir pateikite.

 

Galima sukurti žaismingą akląją degustaciją ir keliems šeimos nariams užsirišus akis ragauti skirtingus produktus ir bandyti atspėti, kokį skonį jaučia. Būtinai duokite paragauti kažko, ko vaikas sakosi nemėgstantis – nematydamas nejaus išankstinio nusistatymo ir produkto skonis gali maloniai nustebinti.

 

Su išrankiomis atžalomis dalyvaukite edukacinėse degustacijose ar maisto gaminimo pamokose. Tai padės į maistą žiūrėti ne kaip į nemalonią prievolę, bet atrakciją, laiką su artimaisiais.

 

Vengti klaidų

 

Tėvai turėtų vaikui pasiūlyti neragautų patiekalų arba nemėgstamų produktų, padrąsinti ragauti, bet jokiu būdu neversti, nekišti. Svarbu nebausti, jei kažko nesuvalgė, taip pat neskatinti valgyti viliojant, kad gaus apdovanojimą.

 

Naują patiekalą padėkite šalia tų produktų, kuriuos pažįsta ir mėgsta, padrąsinkite vaiką paliesti, galbūt pauostyti ar palaižyti.

 

Nepamirškite, kad jei vaiko mityba labai ribota, jam gali trūkti vitaminų ir mikroelementų, todėl svarbu stebėti jo savijautą, sveikatą, ūgio ir svorio kaitą, reguliariai daryti kraujo tyrimus, jei reikia – vartoti papildus.

 

Jei vaikas nuolat valgo vieną ir tą patį maistą, vertėtų konsultuotis su šeimos gydytoju, ar nėra negalavimų ar ligų, kurios lemtų nenorą valgyti. Pavyzdžiui, vaikas gali būti alergiškas kai kuriems produktams arba jų netoleruoti. Tokių atvejų retsykiais pasitaiko.

 

Svarbu netapti vaiko asmeniniu šefu, nepaklusti jo norui valgyti tą patį maistą ir negaminti atskirai. Vaikui ruoškite tą patį valgį, kurį gaminate visai šeimai.

 

Svarbiausia neskatinti, nepapirkinėti, nesiderėti, neguosti vaiko maistu – jis skirtas valgyti, o ne emocijoms slopinti.

 

Įdomu

 
  •  Tarp JAV vaikų nemėgstamiausių produktų – brokoliai, briuseliniai kopūstai, paprikos, pomidorai, kiaušiniai ir žuvis.
  •  Apie penktadalis amerikiečių visiškai nevartoja gryno vandens.
  •  Pagal tradicinį prancūzų auklėjimą, vaikams niekada negaminami atskiri patiekalai – visa šeima valgo tą patį.
  •  Lietuvos higienos instituto duomenimis, 2020–2021 m per didelis svoris nustatytas beveik 26 % 7–17 m. vaikų ir paauglių.
  •  Beveik 11 % 2–6 m. vaikų sveria daugiau nei rekomenduojama.

 

SPECIALISTO KOMENTARAS

 

Sveikatos ir sveikos gyvensenos laidos „Sveikas rytojus“ vedėjas, farmacininkas, mokslininkas, funkcinio maisto kūrėjas Mantas Jakimavičius

 

Nuo mažens reikėtų skatinti vaikus sveikai gyventi. Turintys antsvorio ir sergantys įvairiomis ligomis dažnai dėl to kaltina genetiką, bet valgymo įpročiai yra kur kas svarbesni. Jeigu patys sveikai maitinsitės, tą daryti įkvėpsite ir vaikus, žmoną ar kaimyną. Nepamirškite, kad tik būdami gerais pavyzdžiais galite paskatinti atžalas sveikiau maitintis. Jeigu patys to nedarote, nereikėtų to tikėtis ir iš vaikų. Šeimoje mes su žmona laikomės sveiko gyvenimo būdo, tuo pavyzdžiu seka ir mūsų vaikai.

 

Namuose sveikesni maisto produktai, pavyzdžiui, nuplauti ir paruošti valgyti vaisiai bei daržovės, turėtų būti laikomi lengvai vaikams pasiekiamoje ir matomoje vietoje. Taip jie matys įvairiaspalvius maisto produktus, kurių galės patys pasiimti ir paragauti. Nepamirškite, kad vaikystėje išugdyti įpročiai turi įtakos tolesniam sveiko gyvenimo būdo vystymuisi. Vaikus nuo mažens reikia pratinti prie sveikų produktų, kurie suteikia energijos ir turi daug vitaminų. Galbūt jie ne iš karto susimąstys apie tam tikrų produktų keliamą žalą, tačiau ateityje, atsiradus įvairiems negalavimams, atidžiau rinksis maistą.

 

Norint palaikyti tinkamą sveikatos būklę, valgyti ne tik daug augalinių produktų, tačiau nepamiršti ir turinčių daug baltymų. Jeigu vieną dieną valgote mėsą, kitą dieną rinkitės žuvį. Gyvenime svarbiausia saikas.

 

Autorius Laima Samulė