Kas naujo sekso pasaulyje?

Intymūs santykiai – neišsemiama tema. Ji pakursto karštas diskusijas ne tik tarp partnerių, bet ir tarp mokslininkų. Mokslo pasaulis kasmet atranda intriguojančių ir naudingų naujienų apie seksualinius santykius, dalijasi įvairiomis praktiškomis įžvalgomis bei patarimais. Ką įdomaus pavyko sužinoti per šiuos metus?

Trys skirtingi orgazmai

Diskusijos apie moterų orgazmą netyla jau daugybę metų. Vis svarstoma, kiek ir kokių malonumų dailiosios lyties atstovės gali patirti. Šių metų moksliniai tyrimai leido prieiti išvadą, kad moterys gali patirti tris skirtingus orgazmus: bangos, lavinos ir ugnikalnio tipo. Tai nustatyta atlikus eksperimentą su grupe savanorių, kurios moksliniais tikslais naudojo biogrįžtamojo ryšio vibratorius. Būtent jų surinkti duomenys mokslininkams leido daryti iškalbingas išvadas. Tiesa, pirmą kartą apie šių trijų tipų orgazmus užsiminta dar prieš šešerius metus ir juos išskyrė vibratorius gaminanti bendrovė „Lioness“. Tačiau tik šiemet atradimas patvirtintas moksliškai ir aprašytas „The Journal of Sexual Medicine“.

Bangos tipo orgazmas patiriamas, kai dubens dugno raumenų įsitempimas ir atsipalaidavimas vis dažnėja, o tada seka trumpas dubens raumenų susitraukimų pliūpsnis. Ši orgazmo rūšis dažniausia. Lavinos tipo orgazmas apibūdinamas kaip toks, kuris pasiekiamas po seksualinės stimuliacijos, per kurią dubens dugno raumenys visą laiką intensyviai susitraukinėja, o orgazmo metu šis dažnis pradeda mažėti. Tokį orgazmą patyrusios moterys jį apibūdino taip, tarsi jų kūnas purtėsi, kol galiausiai sprogo į visišką malonumą. Tai lyg malonūs spazmai. Ugnikalnio tipo orgazmas rečiausias ir pasiekiamas vis labiau didėjant dubens dugno raumenų įtampai, kol galiausiai įvyksta kulminacija, su kuria ateina didžiulis atsipalaidavimas. Įdomu tai, kad moterys, bent jau kiek žinoma mokslui, gali patirti tik vieną iš šių orgazmų.

Miegas – stebuklingas vaistas nuo libido sutrikimų

Apklausos atskleidžia, kad kuo vyresnė moteris, tuo daugiau patiria seksualinių sunkumų. Artėjant prie menopauzės amžiaus bei jos metu libido drastiškai krinta. Tam daug įtakos turi staigi hormonų pusiausvyros pertvarka, bet reikšminga ne tik ji. Dėl hormoninių pokyčių dauguma dailiosios lyties atstovių susiduria su miego sutrikimais ir būtent jie stipriai kiša koją seksualinio gyvenimo kokybei. Kaip sakoma, nuo ko susirgote, tuo reikia ir gydytis. Taigi kokybiškas miegas gali tapti puikiu vaistu vyresnių moterų libido problemoms spręsti. Atlikus tyrimą su grupe tokių moterų paaiškėjo, kad net 75 % tų, kurios turi seksualinio gyvenimo problemų dėl sumažėjusio libido, kenčia ir dėl miego sutrikimų. Apskaičiuota, kad tos damos, kurių miego kokybė prasta, su seksualinėmis problemomis susiduria 1,48 karto dažniau už tas, kurių miegas kokybiškas. Įdomu tai, kad svarbesnė būtent miego kokybė, o ne trukmė. Beje, čia gali įsisukti pavojingas ratas: prastas miegas veda prie seksualinių problemų, o prastas seksas ar apskritai jo nebuvimas didina miego problemų tikimybę.

Seksomnija iš tiesų egzistuoja

Seksomnija – miego sutrikimas, dėl kurio miegantis žmogus, pats to nežinodamas, būna seksualiai aktyvus arba stengiasi tai inicijuoti. Ilgai diskutuota, ar toks sutrikimas iš tiesų egzistuoja ir pagaliau vieningai sutarta, kad jį išties galima priskirti prie miego sutrikimų. Mokslininkų skaičiavimu, su seksomnija bent kartą gyvenime susiduria apie 7 % suaugusių pasaulio gyventojų. „Social Psychiatry and Psychiatric Epidemiology“ paskelbtoje publikacijoje teigiama, jog šis sutrikimas būdingesnis vyrams nei moterims. Beje, būklė neišgydoma, bet ją galima kontroliuoti vaistais ir gyvenimo būdo korekcijomis.

Seksomnija apima visų rūšių seksą, įskaitant masturbaciją. Ji priskiriama prie parasomnijų – miego sutrikimų grupės, kuriai priklauso ir vaikščiojimas, kalbėjimas per miegus, naktiniai siaubai. Seksomnija pasireiškia per gilaus miego fazę, kai smegenys staiga pusiau pažadinamos ir suaktyvėja pirminiai instinktai. Techniškai tebemiegantis žmogus pradeda seksualinį elgesį: gali glamonėti save arba šalia esantį žmogų, skleisti garsus, atlikti seksualinius judesius. Tyrimai rodo, kad seksomnija sergančios moterys sutrikimo epizodo metu dažniau masturbuojasi, o vyrai inicijuoja lytinį aktą su šalia esančiu žmogumi. Beveik visais atvejais pabudęs asmuo to neatsimena. Įdomu, kad seksomnija gali būti susijusi su seksualiniais veiksmais, kurių asmuo anksčiau niekada neatliko arba niekada neatliktų būdamas budrus. Beje, aukštas libido neturi nieko bendro su seksomnija. Nuo jos kenčia ir tie, kurių libido žemas.

Pavojingiausios sekso pozos

Seksas pirmiausia siejamas su malonumu, tačiau kartais už jį tenka skaudžiai sumokėti. Ne taip jau retai intymumai baigiasi traumomis. Kaip rodo britų šiemet atliktas tyrimas, pačios dažniausios yra šios: riešo ir pėdos raiščių patempimas bei nubrozdinimai nuo kilimo. Mylintis organizme išsiskiria didžiulis kiekis laimės hormonų endorfinų, kurie dar ir slopina skausmą, todėl dažnai smulkios traumos iškart nė nepajuntamos, o pastebimos tik kitą dieną. Tiesa, kartais viskas baigiasi gana ekstremaliai – apie 5 % žmonių dėl sekso traumų patenka į ligoninę.

Viena pavojingesnių traumų yra varpos lūžis. Ji reta, tačiau labai skausminga. Varpoje yra kempinę primenantis audinys, vadinamas akytkūniu. Erekcijos metu jis prisipildo kraujo, todėl sustandėja. Jeigu erekcijos metu staigiai ir stipriai varpa sulenkiama, akytkūnių apvalkalas gali plyšti. Tai ir vadinama varpos lūžiu. Atlikus tokią traumą patyrusių vyrų apklausą mokslininkai nustatė tris pavojingiausias sekso pozas, kuriomis santykiaujant rizika patirti varpos lūžį yra didžiausia. Pirmoje vietoje atsidūrė šuniuko poza – net 44 % apklausoje dalyvavusių respondentų varpos lūžį patyrė būtent taip. Antroje vietoje atsidūrė klasikinis misionierius (25 %), o trečioje – raitelės poza (10 %).

Sekso stygius žalingas

Neseniai atliktos apklausos rodo, kad 58 % Lietuvos gyventojų norėtų seksu užsiimti dažniau. Iš tiesų derėtų patenkinti šį norą, nes, kaip dar kartą įrodė moksliniai tyrimai, intymių santykių trūkumas gali būti žalingas sveikatai. Pirmiausia ilgai be sekso gyvenantys asmenys arba tie, kurie lytiškai aktyvūs gerokai rečiau nei norėtų, patiria daugiau streso už tuos, kurie patenkinti seksualiniu gyvenimu. Nieko keisto, mat sekso metu organizmą užplūsta laimės hormonai endorfinai, kurie sukelia malonų atsipalaidavimo pojūtį. Be to, seksas svarbus miego kokybei, tad dėl jo stygiaus gali kamuoti nemiga, kelianti dar didesnį stresą, žalojantį tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą.

„Biological Psychology“ leidinyje aprašytas tyrimas atskleidė, kad gyvenimas be sekso arba patiriant jo trūkumą neigiamai veikia ir širdį bei kraujotaką, nes didina per aukšto kraujospūdžio riziką. Bent du sykius per savaitę besimylintys vyrai turi kone 50 % mažesnę mirties tikimybę nuo širdies ir kraujotakos sistemos ligų.

Taip pat įrodyta, kad reguliariai nepatiriant orgazmo prastėja imuninės sistemos funkcijos, organizmas tampa imlesnis infekcijoms, sunkiau po jų atsigauna, didėja įvairiausių komplikacijų rizika. Nors tikslaus kiekio, kaip dažnai reikėtų mylėtis, kad būtų išvengta pavojų sveikatai, nėra, mokslininkai rekomenduoja tai daryti bent 1–2 kartus per savaitę.

Įdomu

Sveikas vyras ejakuliuoja tiek, kad jo sėklos bei joje esančių spermatozoidų per dvi savaites pakaktų apvaisinti visas reprodukcinio amžiaus pasaulio moteris.