Daržovės ir vaisiai ne visiems patinka, bet net ir tokiu atveju jų nereikėtų vengti. Nuo jų, ko gero, labiausiai priklauso tai, ar būsime sveiki, puikios fizinės formos ir net laimingesni. Jeigu trūksta motyvacijos pakoreguoti savo kasdieninį mitybos racioną ir į jį įtraukti daugiau vaisių, daržovių ir patiekalų iš jų, paskaitykite, kas nutinka kūne, kai kasdien nesuvartojamas pakankamas vaisių ir daržovių kiekis (mažiausiai 5 porcijos per dieną).

 

darzoves

8 dalykai, kurie nutinka, vengiant valgyti vaisių ir daržovių:

 

  • Gali atsirasti vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumas. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų atliktas tyrimas parodė, kad tik 1 iš 10 suaugusių asmenų kasdien suvalgo rekomenduojamas 3 porcijas daržovių ir 2 porcijas vaisių. Dėlto ilgainiui gali atsirasti įvairių vitaminų ir mineralų trūkumas, sukeliantis daug nemalonių simptomų.

 

  • Gali atsirasti virškinimo sutrikimų. Mityba be vaisių ir daržovių ilgainiui gali sukelti vidurių užkietėjimą, hemorojų ir diverkuliozę. Vaisiuose ir daržovėse yra celiuliozės, kuri padidina išmatų tūrį, lengvina jų slinkimą žarnynu ir pagreitina pašalinimą. Be to, juose yra maistinės ląstelienos, kuri palengvina vidurių užkietėjimą, stiprina virškinamojo trakto raumenis ir taip mažina žarnų divertikuliozės riziką bei mažina spaudimą dubens sričiai, todėl mažėja tiesiosios žarnos venų patinimo rizika, galinti sukelti hemorojų.

 

  • Didėja vėžio rizika. Anot Amerikos vėžio tyrimų instituto, nėra tokio maisto produkto, kuris galėtų apsaugoti nuo vėžio, bet dieta, kurioje yra daug augalinės kilmės maisto produktų, gali išties sumažinti vėžio riziką. Manoma, kad tokie antioksidantai kaip vitaminas E ir C bei karotenoidai gali mažinti vėžio riziką, nes saugo sveikas ląsteles nuo kenksmingo laisvųjų radikalų poveikio.

 

  • Auga svoris. Jeigu nevalgote vaisių ir daržovių, greičiausiai valgote daug kaloringo ir riebaus maisto. Tyrėjai iš Harvardo T. H. Chan visuomenės sveikatos mokyklos nustatė, kad kuo daugiau vaisių ir daržovių žmogus valgo, tuo mažiau svorio priauga (nebent valgo labai daug krakmolingų vaisių ir daržovių, tokių kaip bulvės, žirniai, kukurūzai, bananai).

 

  • Gresia diabetas. Kadangi svorio augimas siejamas su diabetu, rizika juo susirgti didėja, valgant daug riebaus ir perdirbto maisto vietoj vaisių ir daržovių. Antsvoris yra pagrindinis cukraligės rizikos veiksnys, todėl, kaip rodo tyrimai, pradėjus valgyti daugiau vaisių ir daržovių, šios ligos rizika gali sumažėti. Tyrimas, publikuotas žurnale „Journal of Diabetes Investigation“, parodė, kad didesnis lapinių daržovių, uogų, geltonos spalvos ir kryžmažiedžių daržovių (pavyzdžiui, brokolių) mažina diabeto riziką.

 

  • Gali pradėti varginti aukštas kraujo spaudimas. Valgant maisto produktus, kuriuose yra daug natrio ir nevalgant pakankamai vaisių ir daržovių, gali padidėti kraujo spaudimas. Štai kodėl hipertenzijos profilaktikai rekomenduojama laikytis Viduržemio jūros regiono arba DASH dietos principų.

 

  • Didėja širdies ligų rizika. Vaisiai ir daržovės ne tik padeda sumažinti aukštą kraujo spaudimą, bet ir mažina širdies ligų ir insulto riziką. Daug metų trukęs didelio masto tyrimas, publikuotas žurnale „British Medical Journal“, parodė, kad rizika mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų sumažėja 4 % su kiekviena tiriamųjų suvalgyta vaisių ir daržovių porcija.

 

  • Gali prasidėti depresija. Mokslininkai tik pradeda aiškintis, koks yra ryšys tarp to, ką valgome ir mūsų psichinės būklės. Didelio masto tyrimas nustatė, kad žmonės, valgantis daugiau vaisių ir daržovių, turi mažesnę depresijos riziką. Šiuo metu dar nėra tiksliai žinoma, kaip vaisiai ir daržovės veikia mūsų psichinę sveikatą, bet manoma, kad tokių maistinių medžiagų kaip pantoteno rūgštis ir vitaminas B6, trūkumas gali sukelti depresijos simptomus tiems, kurie nevartoja pakankamai vaisių ir daržovių.