Seimas patvirtino 2026 m. šalies biudžetą, kuriame rekordiškai – beveik pusantro karto – auga finansavimas gynybai. Visgi dėl krašto apsaugai skiriamų lėšų kyla politinė įtampa, o kai kurioms reikmėms tenka ieškoti papildomo finansavimo.

 

Gynybos finansavimas augs 1,6 mlrd. EurEuropean,Euro,Currency,Money,Notes,Bunch,On,Tax,Form,And

   

2026 m. gynybos biudžetas auga iki 4,79 mlrd. Eur, arba 5,38 % nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) – visos šios lėšos skiriamos Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimams. Tuo metu 2025-ųjų biudžete patvirtintos lėšos krašto apsaugai siekė 2,5 mlrd. Eur arba 3,03 % nuo BVP, papildomai dar 800 mln. Eur padidintas skolinimosi gynybai limitas. Šis limitas galutinai išnaudotas lapkričio pabaigoje – paskutiniu Vyriausybės skyrimu lėšos skirtos avansiniams mokėjimams už vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas, netiesioginės paramos ugnimi sistemas, pėstininkų kovos mašinas ir tankus. Tokiu būdu šiemet Lietuva gynybai iš viso skiria apie 4,1 % nuo BVP. Kitąmet gynybos finansavimas augs beveik 1,6 mlrd. Eur – šiai sričiai bus skiriama apie 14 % visų biudžetų išlaidų.

 

Naujas finansavimo instrumentas – Gynybos fondas

 

Valstybės gynybos fondui finansuoti nuo 2026 m. padidinti mokesčiai – 1 % pakeltas pelno mokestis, nuspręsta sparčiau didinti akcizus alkoholiui, tabakui, kurui taikomoms saugumo ir CO2 dedamosioms, perskirstytos iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) savivaldybių civiliniam saugumui skiriamos lėšos. Fondą taip pat sudaro pajamos iš šalies bankų solidarumo mokesčio. Pavasarį nutarta plėsti šio fondo finansavimą, didinant Lietuvos banko (LB) pelno įmoką į biudžetą. Vietoj buvusios 70 % trejų metų LB pelno vidurkio įmokos biudžetui dabar skiriamos visos lėšos, likusios skyrus būtiną dalį centrinio banko atsargos kapitalui, o į Valstybės gynybos fondą pervedama visa suma, viršijanti 14 mln. Eur. Gynybos fondą 2026-aisiais turėtų sudaryti 356,1 mln. Eur: be LB įmokų, dar 90 mln. Eur – bankų solidarumo įnašas, 35,7 mln. Eur – pelno mokestis, 89,4 mln. Eur – akcizų surinkimai bei GPM dalis, siekianti 25 mln. Eur.

 

Politinės abejonės ir įtampos

 

Dar iki oficialaus šalies biudžeto pristatymo Vyriausybėje, vykusio spalio viduryje, viešojoje erdvėje kilo klausimų, kiek lėšų gynybai iš tiesų numatyta valdančiųjų rengiamame valstybės finansų plane. Įtampos paaštrėjo po žinios, kad iki galutinio Seimui teikiamo projekto pristatymo Krašto apsaugos ministerijoje suorganizuotas neoficialus susitikimas su visuomenininkais ir žurnalistais. Jo metu esą pranešta, kad kitąmet gynybos biudžetas bus mažesnis, nei deklaruojama. Be to, nerimą, kad neaišku, kiek lėšų bus skirta tiesiogiai krašto apsaugai, o kiek – netiesiogiai susijusioms reikmėms, buvo išreiškę ir verslo atstovai. Opozicijos kritikos taikinyje atsirado įstatyme įtvirtinta galimybė, kuria KAM leidžiama gynybai numatytas lėšas paskirstyti savivaldybių infrastruktūrai. Baiminamasi, kad vietoj karinių įsigijimų ir realių gynybos poreikių biudžetas bus skiriamas keliams ir trinkelėms.

 

Auditorių įspėjimai – 2029-aisiais gynybos biudžetą gali tekti mažinti

   

Išvadą valstybės biudžeto projektui pateikė ir Valstybės kontrolė (VK). Pagrindinis auditorių įspėjimas – politikams jau dabar reikia ieškoti naujų tvarių biudžeto pajamų šaltinių, kitaip 2029-aisiais Lietuvai teks mažinti gynybos finansavimą. Vasarą Europos Komisija (EK) Lietuvai ir kitoms ES valstybėms patvirtino biudžeto deficito išlygą ir leido į deficitą neįskaičiuoti gynybai per ketverius metus – iki 2028 m. – išleidžiamo 1,5 % nuo BVP. Anot auditorių, tik dėl šios išlygos valstybės biudžeto projektas atitinka fiskalinės drausmės taisykles, tad iki ją išnaudojant būtina rasti naujų pajamų. Pagal fiskalinės drausmės taisykles, taikomi Mastrichto kriterijai – ES valstybės narės biudžete neturi būti viršyta 3 % nuo BVP deficito riba ir 60 % BVP skolos lygis.

 

Trumpai:

 
  • Kitų metų biudžete numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas sieks 2,8 % BVP, tuo metu nevertinant karinės įrangos, ginklų ir atsargų įsigijimo statistinės išlaidų korekcijos sudarys 5 % BVP.
  • Valdžios sektoriaus skola kitąmet sudarys 45,4 % BVP – lyginant su 2025-aisiais, augs daugiau nei 5 %.
  • Išlaidų limito viršijimas pirminiame biudžeto projekte siekia 0,2 % BVP, galutiniame – 0,4 % BVP.
 

Autorė Eglė Stratkauskaitė