Kiemuose, soduose ir gėlynuose egzistuoja mados bei tendencijos. Nors jos keičiasi gerokai lėčiau nei vidaus interjere, tačiau kasmet atsiranda naujų idėjų, išpopuliarėja tam tikri stiliai arba masiškai susidomima tam tikrai augalais ar kiek neįprastais jų puoselėjimo būdais. Tad kol lauko erdvėse dar karaliauja žiema, pravartu pasidomėti naujausiomis aplinkos puoselėjimo tendencijomis ir sukurti savųjų erdvių atnaujinimo planą.

 

Daržas vazonuoseEco,Themed,2026,Numbers,Made,Of,Lush,Green,Moss,On

 

Vadinamoji vazoninė sodininkystė išpopuliarėjo 2020–2021 metais. Tuomet karantino apribojimų išvarginti žmonės vis dažniau ryžosi nesudėtingiems eksperimentams ant palangių, balkonuose ir terasose. Vazoninė sodininkystė – tikras išsigelbėjimas miestų gyventojams, mat net neturėdami žemės ar šiltnamių tokiu būdu gali auginti žydinčias gėles, prieskonines žoleles, net uogas ir daržoves. Būtent daržovės 2026-aisiais vazoninę sodininkystę turėtų pakylėti į aukštesnį lygmenį. Jeigu įprastai nedidelėse erdvėse prie namų ar net būtų balkonuose kuriamos estetiškos žaliosios zonos su nereikliais augalais, pavyzdžiui, levandomis ar žemaūgėmis viksvomis, tai šį pavasarį skirtingo dydžio vazonuose ir loveliuose turėtų būti auginama tai, ką vasarai įpusėjus bus galima suvalgyti. Šįmet sodininkai daug dėmesio skirs skirtingų rūšių ir spalvų pomidorams, taip pat paprikoms. Viename dideliame vazone terasos pakraštyje ar balkone gali atsidurti levandos, bazilikai ir braškės. Šie augalai ne tik gali sėkmingai tarpti nedideliame plote, bet ir maistui gali būti naudojami visi kartu. Iš jų galima paruošti itin malonaus skonio gėrimą. Šįmet bus kuriami ir gurmaniški mikrosodai vien iš prieskoninių žolelių. Tarsi iš naujo prisimenama tradicija ant palangių auginti petražoles, svogūnų laiškus ar kitas sparčiai augančias žoleles. Daržo vazonuose idėja tokia populiari, kad jai neatsispyrė net konservatyvieji japonai. Šioje šalyje egzistuoja medelių auginimo ir puoselėjimo menas – bonsai. Žodis „bonsai“ reiškia „sodinti padėkle“. Šis menas Japonijoje egzistuoja jau tūkstančius metų, o vienas mažutis medelis paprastai puoselėjamas dešimtmečius ar net šimtus metų. Tai daroma išskirtinai tik dėl estetikos. Visgi 2025 m. vykusioje bonsų parodoje pirmą kartą buvo pristatyta unikali idėja – pagal bonsai principus auginti šalavijus. O kaskart šį sumedėjusį krūmelį apkarpius, panaudoti kaip prieskonį. Veikiausiai tai yra įrodymas, kad net griežčiausios tradicijos privalo keistis, nes keičiasi ir patys žmonės.

 

Egzotika sode

 

Šiuo metu anapus Atlanto sodininkai diskutuoja apie tai, kad 2026 m. vienas populiariausių sodo augalų bus… juodasis serbentas. Lietuvius tokia diskusija veikiausiai priverstų nusišypsoti, visgi juoktis neverta. Mat amerikiečių ir kanadiečių susidomėjimas juodaisiais serbentais turi pagrindą. Ilgus dešimtmečius Šiaurės Amerikoje serbentai nebuvo auginami. Daugelis amerikiečių net nežino, koks yra tikras juodųjų serbentų skonis. 1911 m. JAV jie buvo uždrausti įstatymu, nes buvo manoma, jog serbentai perneša ligą, nuo kurios masiškai žūdavo pušys. Neseniai išsiaiškinta, kad serbentai medžiams grėsmės nekelia, tad amerikiečiai masiškai sodina šių klasikinių uogų krūmelius. Juodieji serbentai atgimsta dėl naujesnių veislių, išvestų taip, kad būtų pakankamai saldūs valgyti tiesiai nuo krūmo. Beje, maisto tinklaraštininkai ir apžvalgininkai jau dabar savo sekėjams siūlo išbandyti receptų su juodaisiais serbentais. Šią uogą veikiausiai matysime ir ragausime dažniau nei anksčiau. Lietuvoje daugelyje sodų veikiausiai galima aptikti bent vieną serbentų krūmelį. Tad ši tendencija didelio susidomėjimo veikiausiai nesulauks.

 

Mūsų krašte gerokai didesnio sodininkų susidomėjimo turėtų susilaukti egzotiško sodo kūrimo tendencija. 2026 m. sodo iššūkiu galėtų tapti skiautėtalapių fikusų auginimas. Lietuvos klimatui pritaikytos veislės mezga figas. Taip pat galima pasodinti persimonus nokinančių virgininių juodmedžių, aktinidijų, nykštukinių obelaičių ar persikų, gervuogių krūmų. Visų jų derliaus teks palaukti, tačiau neįprastos išvaizdos vaisius vedantys augalai ne tik suteiks įdomesnės estetikos sodui, bet ir išliks madingi ne vienus metus. O norint, kad sodas ar gėlynas iš tiesų atrodytų „gurmaniškai“, verta pagudrauti. Gėlynuose galima išdėstyti vazonus su paprikomis arba nykštukiniais pomidorais ar kitais derlių teikiančiais augalais. Saviems poreikiams užsiauginti uogų, daržovių ir vaisių yra tvaraus gyvenimo simbolis. Tai ne tik ekonomija, bet ir malonumas, savotiškas meditacijos būdas bei rūpestis savo sveikata.

 

Laukinės pievos bitėms

 

Sodai, gėlynai ir net pievelė kieme 2026 m. turėtų turėti ne tik estetinę, bet ir praktinę paskirtį. Jeigu nesinori auginti to, kas duos derlių, tuomet verta pasirūpinti, kad bitės, drugeliai ir kiti augalus apdulkinantys vabzdžiai turėtų užtektinai nektaro. Augalų, kurie privilioja apdulkintojus, pasirinkimas yra viena svarbiausių šių metų tendencijų. Juk būtent vabzdžiai padeda žydintiems augalams daugintis, klestėti ir palaikyti bioįvairovę. Tad atėjus pavasariui soduose turėtų sužydėti raktažolės, tarp medžių taip pat puikiai auga pavėsį mėgstančios ir mėlynais žiedeliais žydinčios sidabrinės bruneros. Pakalnutės – vienas kvapniausių pavasario simbolių, kuris itin žaviai atrodo po medžiais bei krūmais. Deja, šios gėlės įtrauktos į raudonąją knygą (jas gamtoje skinti, parduoti ir pirkti draudžiama). Tačiau jų užsiauginti patiems savo sode nedraudžiama. Legaliai pakalnučių daigų įsigyti galima specialiose augalų mugėse. Pievoje be didesnių pastangų galima pražydinti narcizų. Vadinamieji laukiniai sodai madingi jau kelerius metus. 2026-aisiais natūralumas vis dar liks madingas, tačiau prie jo prisidės viena sąlyga – tvarka. Toks stilius angliškai dažnai vadinamas „tamed meadow“ – sutramdyta, prisijaukinta pieva. Madinga bus derinti vietinius „laukinius“ augalus ir dekoratyvius krūmus ar smilgas. Tokiuose pusiau laukiniuose želdynuose puikiai dera ežiuolės, rudbekijos, miskantai. Beje, sode vis dažniau atsisakoma betono ar trinkelių. Čia įsigali natūralus akmuo ar natūralios žolės takeliai. Sudarinėjant tokio laukinio sodo ar prijaukintos pievos planą, svarbu rinktis įvairaus aukščio ir spalvų augalus. Mat geriausias rezultatas išeina, kai želdynas atrodo gyvas ir judantis. Tiesa, tokio iš dalies sutramdyto grožio tendencija tinkamesnė vidaus erdvėms. Nuo praeivių akių savo teritoriją vis aktualiau saugoti visžalėmis ar žydinčiomis gyvatvorėmis. Tad palei sklypo kraštą sodinamos hortenzijos, vaistinės ievos ir jazminai. Tai žydinti ir privatumo suteikianti sodo klasika.

 

Trumpai

 
  • 2026 m. madingi bus rožiniai ir kreminiai atspalviai. Jie, pasak sodininkų, padeda sukurti nesibaigiančios vasaros efektą.
  • Šįmet iš naujo prisiminta ir Provanso estetika. Ji kuriama sodinant karščiui atsparius augalus. Vasaros tampa vis kaitresnės ir sausesnės, todėl būtent tokius augalus ateityje teks rinktis vis dažniau.
  • Madingas sodas turi kvepėti. Jau kelerius metus populiaru rinktis aromatingus augalus: mėtas, čiobrelius, levandas, melisas.
  • Sodas ir gėlynai tampa ne tik vieta, kur darbuojamasi, bet ir ilsimasi. Tad daugiau dėmesio reikėtų skirti laisvalaikio erdvėms įkurti. Sodo baldai ir apšvietimas šįmet sulauks dar daugiau susidomėjimo.
  • Technologijos tampa neatsiejama sodininkystės dalimi. 2026 m. daugelis sodininkų naudos išmaniąsias laistymo sistemas, drėgmės jutiklius ir net dirbtinio intelekto programėles, kurios padeda atpažinti ligas ar kenkėjus. Tokie sprendimai taupo laiką ir išteklius.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė