Žaliasis poilsio kampelis balkone ar terasoje ne tik ramina po dienos darbų, bet ir gerina estetinę pastato išvaizdą bei mikroklimatą patalpose. Mat augalai sulaiko dulkes ir šiek tiek apsaugo nuo gatvės triukšmo. Tad pats metas pasidomėti, kuo ir kaip apželdinti nedideles lauko erdves.

 

Pirmasis žingsnis – pasirūpinti erdveGardening,On,The,Balcony,Of,The,Apartment

 

Balandis – puikus metas įvertinti balkono ar terasos konstrukcinę būklę. Specialistai pataria apžiūrėti grindų dangą, turėklus, baldus. Mat po žiemos gali atsirasti įtrūkimų, medžio puvinio, rūdžių. Visa tai derėtų pašalinti dar prieš pradedant apželdinimo darbus. Žiemą terasos ir balkonai dažnai užsiteršia. Ant paviršių kaupiasi dulkės ar net kerpės. Tad vertėtų atlikti kruopštų valymą. Tam galima naudoti specialias valymo priemones, skirtas terasoms ir balkonams, arba pasigaminti natūralų valiklį iš acto ir vandens. Juo nuplauti ne tik grindis, bet ir sienas, turėklus, baldus. Jei terasos danga medinė, plauti specialiu medžio valikliu. Betonines ar plytelėmis išklotas terasas galima valyti aukšto slėgio srove. Tuomet svarbu leisti erdvei visiškai išdžiūti, tad darbams reikėtų susiplanuoti bent dvi saulėtas dienas. Viena naujausių balkonų ir terasų interjero tendencijų – sieninių staliukų ir lentynų įrengimas. Šios paprastos konstrukcijos ne tik patogios, bet ir leidžia sutaupyti erdvės. Beje, planuojant kabinti vazonus, svarbu kasmet apžiūrėti ir iš naujo sutvirtinti jų laikiklius. Galiausiai pasirūpinti apšvietimu. Paprastai pasirenkamas vienas didesnis žibintas, kabinamas ant lubų. Visgi daugiau jaukumo nedidelėms lauko erdvėms suteikia kelios nedidelės lemputės, tikslingai nukreiptos į balkone ar terasoje auginamus augalus. Itin žaismingai atrodo LED lempučių girliandos, nedideli saulės baterijomis maitinami prožektoriai. Praktiškesniam vakariniam skaitymui puikiai tiks sieniniai šviestuvai arba stalinės lemputės. Itin svarbu iš anksto nuspręsti, kas balkone bus veikiama, kiek šviesos reikės ir rinktis tik laukui pritaikytus apšvietimo įrenginius. Mat tam nepritaikytus šviestuvus gali pažeisti drėgmė ir sukelti trumpąjį elektros sujungimą.

 

Visžaliai augalai – kompozicijos pagrindas

 

Atlikus pasiruošimo darbus, prasideda smagioji dalis – augalų pasirinkimas ir kompozicijos kūrimas. Terasos ar balkono apželdinimo pagrindu turėtų tapti visžaliai augalai. Rudenį ir net žiemą ištveriančių lauko sąlygas pasirinkimas itin didelis. Puikiai lietuviškam klimatui tinka visžaliai buksmedžiai. Sodinami terasų pakraščiuose ir tampa priedanga nuo kaimynų akių, nes užaugę gali siekti net 8 m aukštį. Buksmedžius galima sodinti ir į vazonus, tačiau tokiu atveju neužaugs dideli. Itin mėgstami, nes pavasarį pasidengia baltais žiedynais ir lengvai formuojami. Nereiklūs, retai laistomi, mėgsta šarmingą dirvą, bet gali augti beveik bet kur. Visus metus džiugina bugieniai. Šiam krūmui nereikia kruopščios priežiūros. Pasižymi mažais lapais ir raudonais vaisiais. Žaviai atrodo ne tik vasarą, bet ir žiemą, kai pasidengia sniegu. Geriausiai bugieniai tarpsta daliniame pavėsyje. Tad gali būti sodinami ten, kur kiti augalai stokotų saulės šviesos. Terasos pakraščius papuoštų tridantės kinrožės. Tai nedidelis augalas unikaliais lapais, kurie atėjus rudeniui tampa geltoni arba oranžiniai. Žiemos švenčių pradžioje pražysta mažais baltais žiedais. Puikiai toleruoja sausrą ir šešėlį, nereiklios dirvožemiui. Paskutinis pakančių visžalių augalų sąraše – žalčialunkis. Jis priklauso viržių šeimai, atsparus šalčiui. Lapai dideli, todėl atrodo dekoratyviai. Paprastai neviršija 1,5 m aukščio. Mėgsta rūgštų dirvožemį, galima auginti vazone. Visgi šis augalas netinka, jeigu namuose yra gyvūnų ar mažų vaikų. Mat nuodingos visos jo dalys. Tad nors puošnus, nerekomenduojama auginti mažose erdvėse. Prie visžalių augalų specialistai pataria derinti vazonuose tarpstančias žydinčias gėles. Jas galima keisti nors ir kas sezoną.

 

Paprasti ir tvarūs sprendimai balkonui

 

Tiek terasoms, tiek ir balkonams reikalingi vazonai. Jų pasirinkimas tikrai platus. Tad verta atsižvelgti ne tik į bendrą erdvės stilistiką, bet ir madas. Šįmet daug dėmesio sulaukia modernūs minimalistiniai vazonai su hidroponika ir iš natūralių medžiagų pinti dailūs krepšiai. Į juos galima sudėti jau turimus vazonus ir taip atnaujinti erdvę. Augalus visada tenka rinktis atsižvelgiant į tai, į kurią pusę orientuotas balkonas. Jei į rytus ar šiaurinę pusę, nepatartina gausiai želdinti netgi ūksminiais augalais. Čia išgyvens ir vešės tik visžaliai. Jei į pietų ar vakarų pusę – galima sodinti daug žydinčių augalų. Nusprendus sukurti žydinčių augalų oazę, pagrindu visada turėtų būti pasirenkami kupstiniai ar šliaužiantys augalai. Taip pat efektingai atrodys vienos rūšies augalų loveliai. Jie užima nedaug vietos, tik, deja, būtina atnaujinti kasmet. Lietuvoje populiariausi balkoniniai augalai – svyrančiosios pelargonijos, begonijos, chlorofitai, svyrančiosios verbenos, taškuonės (bakopos), lakišiai, paprastosios lobelijos, šliaužiančiosios tramažolės, tunbergijos. Taip pat madinga auginti vaistažoles, prieskoninius augalus, netgi daržoves. Į lovelius galima sodinti čiobrelius, mėtas – tarnauja kaip foniniai augalai, skleidžia kvapą ir teikia naudą. Šiltymečiu, paprastai gegužės viduryje, į balkoną galima išnešti kambarinius augalus. Tiesa, puošiant balkonus būtina įvertinti sąlygas. Itin saulėtuose iki pat rudens galima laikyti skydalapes pelargonijas, agavas, jukas, lauramedžius, alijošius, kaktusus. Jeigu balkonas itin šviesus, čia puikiai augs dracenos ir setkreazijas. Tamsiuose, pavėsinguose balkonuose galima laikyti gebenes. Vėjuoti balkonai geriau tinka vienmečiams augalams, pavyzdžiui, lobelijoms ir verbenoms. Kambarinės gėlės sunkiau ištvers tokias sąlygas.

 

Naudingos augalų sodinimo taisyklės

 
  •  Balkonuose ir terasose žydintys augalai gali atsirasti vos tik nelieka šalnų tikimybės. Šįmet veikiausiai tai bus balandžio trečioji dekada. Ištvermingiausios – vazonuose susodintos našlaitės. Ilgai žydi, beveik nebijo pavasarinės vėsos.
  •  Prieš sodinant bet kokius žydinčius augalus, būtina gausiai palaistyti ir palaikyti bent valandą, kad šaknys geriau prikibtų prie žemės ir būtų lengviau išimti iš vazono.
  •  Visiems augalams reikalingas drenažas. Lovelius patartina rinktis maždaug su 8 cm aukščio padėkliukais vandens pertekliui sutekėti. Vazonus kabinti su pritvirtintomis lėkštelėmis. Drenažą galima formuoti iš stambesnio žvyro, keraminių vazonų šukių ar keramzito. Pakabinamiems indams geriau tinka keramzitas, nes lengvesnis.
  •  Lauke laikomiems vazoniniams augalams paprastai ruošiamas žemės mišinys iš priemolio ir durpių santykiu 1:1. Galima rinktis specialų substratą žydinčioms gėlėms.
  •  Žemė prieš sodinimą turi būti drėgna, pageidautina – pagerinta lėtai tirpstančiomis trąšomis.
  •  Sodinti palanku ūkanotą dieną arba vakarą. Palankios dienos augalams persodinti pagal Mėnulio kalendorių – balandžio 18–22, 28–29 d.
  •  Pasodinus būtina gerai palaistyti ir keletą dienų saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, kad lengviau adaptuotųsi.
  •  Dar kartą tręšiami po sodinimo praėjus 14 d. Paskui kas 10–15 d. kompleksinėmis trąšomis su didesniu fosforo ir kalio kiekiu.
  •  Galiausiai vazoniniams lauko augalams reikalinga priežiūra. Kiekvieną dieną dera išskinti peržydėjusių surfinijų, petunijų ir kitų gėlių žiedus su koteliais, kad kuo greičiau pražystų nauji žiedai ir augalai ilgiau išliktų dekoratyvūs.
 

Autorius Eglė Stratkauskaitė