Kiekviena motinystei besiruošianti moteris susilaukia gausybės patarimų, apie tai, ką galima daryti nėštumo bei žindymo metu, o kas griežtai draudžiama. Deja, šis ypatingas laikotarpis vis dar apipintas įvairiais tabu ir mitais. Metas jais atsikratyti!

 

zindymas

1. Jei traukia saldumynai – gims mergaitė

 

  • MITAS. Senas ir itin paplitęs mitas teigia: jei nėštumo metu norisi valgyti saldumynų, gims mergaitė, o jeigu norisi sūraus maisto – berniukas. Tačiau mokslininkai nerado jokių įrodymų, jog maisto įgeidžiai galėtų išduoti vaiko lytį. Tiesa, kad nėštumo metu moters organizme kintanti hormonų pusiausvyra gali stipriai paveikti skonio bei uoslės pokyčius bei sukelti desperatišką tam tikro maisto troškimą, tačiau su kūdikio lytimi tai neturi nieko bendro. Daugelis nėščiųjų jaučia skonio pokyčius pirmojo nėštumo trimestro metu ir dažniausiai dėl to kalta padidėjusi hormono estrogeno koncentracija oeganizme. Nėštumo metu organizme natūraliai padidėja druskos poreikis, todėl norisi sūraus maisto. O šiuo periodu išaugęs potraukis saldumynams gali būti paaiškinamas padidėjusiu energijos poreikiu. Juk energija greičiausiai pasisavinama būtent iš saldžių maisto produktų.

 

2 . Nėštumo metu negalima valgyti jūros gėrybių

 

  • IR MITAS, IR TIESA.Nėščiosioms, renkantis žuvį ar jūros gėrybes, derėtų žinoti keletą joms taikomų apribojimų, tačiau tai nereiškia, jog šis itin vertingas maistas turėtų būti visiškai išbrauktas iš raciono. Jūros gėrybės yra puikus baltymų, geležies bei omega-3 riebalų rūgščių šaltinis. Tyrimai rodo, jog nėštumo metu žuvies ir jūros gėrybių valgančių moterų kūdikiai turi aukštesnį IQ, greičiau vystosi jų motorinė raida, jie turi geresnius socialinius ir bendravimo įgūdžius. Vis tik dėl didelio gyvsidabrio kiekio besilaukiančioms moterims nerekomenduojama valgyti ryklio, kardžuvės, karališkosios skumbrės. Taip pat patariama vengti žalios žuvies ir vėžiagyvių, austrių, jūros moliuskų. Nėščiosioms rekomenduojama du kartus per savaitę valgyti skumbrės, sardinių, lašišos, krevečių, šamo, menkės.

 

3. Stresas labai kenkia negimusiam kūdikiui

 

  • IR MITAS, IR TIESA. Tiesa ta, kad stiprus stresas kenkia visiems žmonėms, ne tik besilaukiančioms moterims ir jų kūdikiams. Tačiau nedidelis kasdien patiriamas stresas, pagal naujausius mokslinius tyrimus, nėra kenksmingas įsčiose besivystančiam kūdikiui ir netgi teikia jam šiokios tokios naudos, mat stimuliuoja jo nervų sistemą ir skatina spartesnį jos vystymąsi. 2 savaičių kūdikių, kurių mamos nėštumo metu patyrė vidutinio stiprumo stresą, smegenys veikia greičiau nei tų vaikų, kurių motinos mėgavosi ramiu nėštumu. Sulaukę 2 m. stresą patyrusių moterų vaikai taip pat pasižymi geresne fizine ir psichine raida. Dar vienas mitas – jog besilaukiančios moterys turėtų būti nuolat laimingos. Tyrimai rodo, jog nėštukės taip pat dažnai kaip ir nesilaukiančios moterys kenčia nuo nerimo ar depresijos.

 

4. Dvyniai turi mistišką telepatinį ryšį

 

  • MITAS. Visuomenėje egzistuoja mitų, jog ryšys tarp dvynių visada yra labai ypatingas. Esą vienu metu motinos įsčiose užaugę kūdikiai išvysto kone antgamtinį ryšį ir geba jausti vienas kito mintis, emocijas bei poreikius, taip pat nujaučia vienas kitam gresiančius pavojus ir pan. Iš tiesų jokie patikimi moksliniai tyrimai niekada nepatvirtino, jog toks telepatinis dvynių ryšys egzituoja. Kai kurie dvyniai iš tiesų yra labai artimi ir  netgi geba nuspėti vienas kito mintis, tačiau tyrinėjantys šiuos gebėjimus teigia, jog jie yra nuolatinio buvimo kartu rezultatas – dvyniai kartu praleidžia daugiau laiko nei skirtingo amžiaus broliai ir seserys, drauge mokosi kalbėti, be to turi nemažai bendrų genų.

 

5. Nėštumo metu negalima sportuoti

 

  • MITAS. Nemažai besilaukiančių moterų vengia sportuoti, nes baiminasi pakenkti vaisiui. Tačiau, jei nėštumas vystosi sklandžiai, sportas naudingas ir moteriai, ir augančiam vaisiui. Tyrimai rodo, jog sportuojančios nėščiosios placentos kraujotaka geresnė, tad vaisius gauna daugiau deguonies, be to jo širdies ritmas tampa lėtesnis. Sportuojančios nėščiosios pasižymi geresne emocine būkle, išvengia nugaros skausmų, nemigos. Jos rečiau suserga nėščiųjų diabetu, skundžiasi dėl venų varikozės bei galūnių tinimo. Fizinis aktyvumas nėštumo metu padeda nepriaugti pernelyg daug svorio. Specialistai perspėja, jog priaugančios daugiau svorio nei rekomenduojama rizikuoja savo vaikų sveikata – tokiems vaikams žymiau išauga nutukimo rizika. Nėščiosioms rekomenduojama: daug vaikščioti, plaukioti, užsiimti mankštomis vandenyje, mažo intensyvumo aerobika ar nėščiųjų joga.

 

6. Mėnulio pilnatis gali paspartinti gimdymą

 

  • MITAS. Kai kurie žmonės yra įsisikinę, jog per pilnatį gimsta daugiau vaikų. Neva, jei mėnulio pilnatis veikia vandenynų potvynius ir atoslūgius, tai neabejotinai turi įtakos ir vaisiaus vandenims, todėl mėnulio pilnatis nėštumo pabaigoje gali paskatinti gimdymą. Pasirodo, tai tėra pramanas. Vokiečių mokslininkai išanalizavę daugiau kaip 4 milijonų gimdymų duomenis konstatavo, jog nėra jokio ryšio tarp mėnulio fazių ir gimdymų dažnumo. Per pilnatį gimdymų nepadaugėja. Tiesa, įrodyta, jog daugiausiai gimdymų įvyksta pirmadieniais ir antradieniais, tačiau greičiausiai todėl kad cezario pjūvio operacijos dažniau planuojamos pirmoje savaitės pusėje.

 

7. Ne visos motinos turi pieno

 

  • IR MITAS, IR TIESA. Specialistai teigia, jog 99 proc. moterų gali išmaiti kūdikius savo pienu. Tačiau vienoms pienas pradeda gamintis iš karto, kitoms tenka šiek tiek pasistengti – kuo daugiau kūdikis žinda, tuo daugiau pieno gaminasi. Dažnas žindymas yra vienintelis pieno gamybą skatinantis veiksnys. Priešingai nei tikima, suvartojami skysčiai pieno nepadaugina, tačiau vartoti daug skysčių žindančiai motinai būtina tam, kad atstatyti organizmo skysčių balansą. Lietuvoje iki 1 mėn. mažylius žindo apie 80 proc. gimdyvių, iki 6 mėn.  – apie 40 proc. Apie 60 proc. moterų nustoja žindyti, susidūrusios su pirmaisiais sunkumais ir nesulaukusios kvalifikuotos specialistų pagalbos.

 

8 MITAS. Pieno mišiniai prilygsta motinos pienui 

 

  • MITAS. Pieno mišinių gamintojai stengiasi atkartoti motinos pieno sudėtį, tačiau to padaryti neįmanoma. Pieno mišiniai gaminami karvės pieno pagrindu. Juose gali būti apie 30 kūdikio sveikatai naudingų elementų, o štai motinos piene jų priskaičiuojama iki 300. Tyrimai rodo, jog natūraliai maitinami vaikai rečiau serga alergijomis bei įvairiomis infekcinėmis ligomis, ypač žarnyno ir kvėpavimo takų. Apskaičiuota, jog krūtimi maitinamas kūdikis turi mažiausiai 6 kartus didesnę tikimybę išgyventi pirmaisiais savo gyvenimo mėnesiais, lyginant su pieno mišiniais maitinamais kūdikiais. Pirmąsias 2-5 paras po gimdymo išsiskiriantis priešpienis ypač naudingas dėl apsauginių bei augimą skatinančių medžiagų ir vitaminų. Tyrimai rodo, jog apie 80 proc. 3 mėnesių amžiaus žindomų kūdikių ir 43 proc. mišiniais maitinamų, yra normalaus svorio, be to žindomi 2 kartus rečiau serga vidurinės ausies uždegimu. Vyresnio amžiaus krūtimi maitinti vaikai rečiau nutunka, rečiau serga I tipo cukriniu diabetu. Vaikai, žindyti iki 6 mėnesių 2 kartus rečiau serga vėžiu vaikystėje.

 

9. Žindymas „gadina“ krūtinę

 

  • IR MITAS, IR TIESA. Viena iš priežasčių, dėl kurių nemaža dalis moterų visame pasaulyje atsisako žindyti savo kūdikius – baimė, jog žindymas pakenks krūtinės grožiui. Ne paslaptis, kad po žindymo daugelis moterų nesidžiaugia krūtų pokyčiais – jos praranda stangrumą, dailią formą, nukara. Tačiau, pasak specialistų, dėl to kaltas ne žindymas, o nėštumas. Jo metu dėl hormonų pokyčių krūtys žymiai padidėja, o baigus žindyti – susitraukia. Įtakos krūtų pokyčiams turi nėščiosios amžius, krūtinės dydis, nėštumo metu priaugtų kilogramų skaičius. Net ir nežindančių motinų krūtys pasikeičia. Tačiau yra patikimų įrodymų, kaip žindymas gali būti naudingas krūtims – pasirodo krūtimi maitinusioms motinoms sumažėja krūties vėžio išsivystymo rizika.

 

10. Žindymas saugo nuo nėštumo

 

  • IR MITAS, IR TIESA. Žindančioms moterims (neprimaitinančių papildomai pieno mišiniais ar kitu maistu), kurių kūdikiai jaunesni nei 6 mėn. ir kurioms dar neprasidėjo mėnesinės, pastojimo tikimybė yra tik apie 2 proc. Dažniausiai, kol moteris žindo mėnesinių nebūna. Jos atsiranda po 1-2 mėn. baigus matinti krūtimi. Tačiau netrokštančioms greitai susilaukti kito vaikelio, patariama nepasikliauti vien žindymu ir naudoti patikimesnę kontracepciją, nes apie 15 proc. moterų mėnesinės atsiranda ir žindant. Jei mėnesinės atsinaujino, žindanti moteris yra vėl vaisinga. Kadangi pirmoji ovuliacija įvyksta dar prieš mėnesines, todėl moteris gali neplanuotai pastoti. Tyrimai rodo, jog žindant ilgai vaisingumo atsinaujinimo tikimybė palaipsniui didėja. 4 proc. moterų, kurios visiškai nesisaugojo, tik žindė, pastojo per 5 mėn., Per 12 mėn. pastojo 7 proc. nesisaugojusių moterų.

11. Po gimdymo seksualinis gyvenimas grįžta į įprastas vėžes

 

 

  • MITAS. Daugelis moterų tikisi, jog nėštumo metu komplikuotas intymus gyvenimas, iškart po gimdymo vėl bus toks kaip anksčiau. Tačiau dėl hormonų pokyčių sukelto makšties sienelių suplonėjimo  pogimyminiu bei maitinimo krūtimi periodu moteris neretai kamuoja nemalonus makšties sausumas ir dirglumas. Dėl to „kaltas“ makšties gleivinės būklę reguliuojantis hormonas estrogenas, kurio labai sumažėja po gimdymo. Kai kurioms moterims makšties sausumas išlieka visą žindymo periodą iki tol, kol neatsinaujina mėnesinės. Dėl to lytiniai santykiai gali būti skausmingi ir nemalonūs. Taip pat reikėtų įsidėmėti, jog po gimdymo dažnai moteriai prireikia daugiau laiko pasiruošti lytiniam aktui – makšties gleivinė lėtai sudrėksta ir lengvai traumuojama. Nemalonaus sausumo kamuojamamoms moterims patariama žindymo metu naudoti makšties lubrikaciją didinančias priemones. 

 

 

Įdomu

 

 

  • Tyrimai patvirtino keletą nėštumo mitų – pasirodo moterys, kurias nėštumo metu stipriai pykina, iš tiesų dažniau pagimdo mergaites. Tos, kurios, pasižymi geru apetitu, dažniau laukiasi berniukų.
  • Nėštumo metu rekomenduojama atsisakyti brandintų, žalio pieno sūrių, pavyzdžiui, brie ir camambert tipo, rikotos, pelėsinių, minkštų ožkos sūrių.
  • Tyrimai rodo, jog krūtimi maitintiems kūdikiams vėliau lengviau atsiskirti nuo motinos ir tapti savarankiškiems.
  • Nėščiosioms ne be reikalo patariama atsisakyti kofeino turinčių gėrimų. Saugu išgerti 1 puodelį kavos per dieną, tačiau daugiau nei 200 mg kofeino gali padidinti priešlaikinio gimdymo arba persiledimo riziką.
  • Tyrimai atskleidė, jog nėštukėms, kurios kasdien valgo šokolado, rečiau išsivysto pavojinga nėštumo preeklamsija. Be to jų vaikai gimsta laimingesni – jie turi mažiau baimių, dažniau šypsosi ir juokiasi.
  • Ilgiausiai kūdikiai žindomi Afrikoje. Senegale, Gambijoje bei Malavyje, Etiopijoje daugiau nei 97 proc. motinų žindo ilgiau nei metus.
  • Trumpiausiai kūdikiai žindomi D. Britanijoje, S. Arabijoje, Danijoje, Graikijoje, Kanadoje ir Prancūzijoje.

 

 

 

 

Specialisto komentaras

Žindymo konsultantė Rasa Siudikienė

 

Kokiais mitais apie žindymą vis dar tiki mamos?

 

Yra vis dar gajų mitų. Tikriausiai reikia, kad paskeistų kelios kartos, kol jie išnyks. Vienas iš stipriausių mitų – neva nėštumo metu reikia grūdinti krūtų spenelius, t.y. juos trinti, šiūruoti šiurkščiais rankšluosčiais ir pan. Taip daroma tariamai dėl to, kad oda taptų atsparesnė ir vaikas vėliau žįsdamas nesužalotų krūtų. Iš tiesų ši praktika yra ydinga, nes krūtų stimuliacija nėštumo metu didina hormono oksitocino išsiskyrimą, skatina gimdos susitraukimus ir didina priešlaikinio gimdymo riziką. Be to, jei vaikas teisingai apžioja krūtį, jis ją gali žįsti ilgai ir netraumuoti. O jei neteisingai, ją traumuoja per pirmąsias 5 žindymo minutes, nepaisant to, kad mama nėštumo metu grūdino spenelius.

 

Kitas mitas – neva gali trūkti pieno arba, kad pieno kiekį įmanoma pamatuoti, jį ištraukiant iš krūties. Dėl šio mito, labai daug mamų nustoja žindyti. Jos bando pamatuoti, kiek turi pieno ir išsigąsta,, jog jo per mažai. Pieną bandoma ištraukti rankomis. Taip jį priverstinai „išmelžiant“, neveikia tam tikri pieno tekėjimą skatinantys hormonai, todėl ištraukiama tik nedidelė dalis. Tuo tarpu žindymas yra ir švelnumo ritualas, sužadinantis oksitocino išsiskyrimą ir skatinantis pieno tekėjimą, todėl vaikas žįsdamas ištraukia keletą kartų daugiau pieno.

 

Dar vienas mitas susijęs su kūdikių žindymu naktį. Neretai tėvai jau būna iš anksto susikūrę tam tikras nuostatas, esą vaiką reikia retai imti ant rankų, jo neguldyti į savo lovą, taip pat stengtis, kad naktį neatsibustų, kad nepriprastų naktį keltis. Taip tėvai patys sau padaro meškos paslaugą atsisakydami naktinio žindymo, nes jis padeda  kurti artimą ryšį su mažyliu bei užtikrina, kad dieną pieno nepritrūks. Žindant naktį stipriai išsiskiria hormonas prolaktinas, kuris atsakingas už pieno gamybą visą parą.

 

Kokios dažniausiai pasitaikančios moterų klaidos, dėl kurių nepavyksta žindyti?

 

Pati pagrindinė klaida – neteisingos mamų nuostatos. Taisyklės, kurios tinka kūdikiams, netinka naujagimiams. Naujagimystės periodu yra sudėtingas laikas. Klaidos pirmą mėnesį dažniausiai ir lemia žindymo nutraukimą ir perėjimą prie pieno mišinių. Pagrindinė klaida – bandymas kūdikio režimą taikyti naujagimiui. Naujagimio skrandis yra vyšnios didimu, kiekvieną dieną jo talpa prasiplečia po keletą mililitrų. Naujagimis, turėdamos tokio dydžio skrandį, negali prisivalgyti 6 valandoms ir naktį neprabusti, todėl valgo dažnai, gali per vieną maitinimą valgyti, virškinti ir vėl valgyti, ir tik tada užmigti. Mamos dažnai nerimauja dėl dažno žindymo, ima baimintis jog trūksta pieno, kad jis galbūt per liesas ir pan. Tokios baimės nepagrįstos. Reikia suprasti, jog tokia naujagimio fiziologija – jis turi glaustis prie mamos ir visą parą būti greta. Galima pasižiūrėti į gamtą – nei vienas žinduolis savo vaiko nenustumia į tolimą olos kraštą, nepalieka kelioms valandoms. Naujagimiui būtinas mamos artumas, šiluma, ramybė, kad nurimtų, vystytųsi nervų sitema. Kai vaikas jau yra bent 1 mėnesio amžiaus, sutvirtėja, priauga svorio, tada mamos gali galvoti, kaip pasilengvinti naštą, galbūt ir naktį ilgesnę pertraukėlę pasidaryti.

 

Ko nerekomenduojama daryti žindančioms moterims?

 

Pirmiausias ir neginčytinas draudžiamas dalykas yra alkoholio vartojimas. Net ir nekalta šampano taurė nebus į sveikatą vaikui, nes alkoholis patenka į pieną. Kiek laiko alkoholis cirkuliuoja kraujyje, tiek laiko jo bus ir motinos piene. Taip pat derėtų atkreipti dėmesį į suvartojamo kofeino kiekį. Iki pusės metų amžiaus vaikų organizmas negali pašalinti kofeino taip operatyviai kaip suaugusio žmogaus. Jis šalinamas labai lėtai – per kelias paras „pašalinamas“ vienas mamos išgertas kavos puodelis. Jei mama geria kasdien bent po vieną puodelį, vaiko organizme jis kaupiasi. Todėl mažyliai tampa dirglūs, mažai miega. Tad, kol vaikui sukaks pusė metų, žindančiai mamai derėtų atsisakyti kavos arba gerti kavą be kofeino. Nuo pusė metų, vaiko organizmas jau geba vieno kavos puodelio kofeino kiekį pašalinti per pusę paros. Tuomet vienas kavos puodelis per dieną žindomam vaikui žalos nepadarys.

 

Aktualus klausimas – žindymas viešoje vietoje. Kokius privalumus teikia galimybė žindyti viešose vietose. Kokie trūkumai? Galbūt motinai ir vaikui geriau žindyti ramioje aplinkoje, namuose, o ne kavinėje ar gatvėje?

 

Galimybė žindyti viešose vietose leidžia moterims būti mobilesnėms. Mamos neprivalo užsidaryti tarp keturių sienų ir motinystė tampa lengvesnė. Be to, tenka ir pas gydytojus apsilankyti, o mamos krūtis ne tik maitina, bet ir ramina po nemalonių procedūrų. Trūkumai – gyvename tokioje visuomenėje, kurio krūtys yra ne tik vaiko maitinimo šaltinis, bet taip pat turi erotinį aspektą. Todėl konservatyvioje visuomenėje iškyla klausimas, ar žindyti viešai yra etiška, gražu. Pati esu 4 vaikų mama ir jau 17 m. moteris konsultuoju žindymo klausimais, todėl galiu pasakyti, jog visada pasiteisina pagarbus požiūris. Jei žindoma viešumoje, tai nereikia su plikais speneliais švaistytis viešai. Neretai mamos įpranta namuose žindyti labai atvirai ir kartais net pačios nepastebi, jog tą patį darydamos viešose vietose, šokiruoja aplinkinius. Pakanka visada su savimi turėti didelę skarą ar skraistę ir žindant prisidengti. Taip ramiau ir žindančiam vaikui, (jis mažiau girdi aplinkinių garsų, koncentruojasi į valgymą), ir mamai, kuriai nereikia baimintis, jog vaikui netikėtai paleidus krūtį, pasimatys visa krūtis ar speneliai.