Niurzganti ir neturinti veiklos atžala dažnai tėvus išveda iš kantrybės. Įvairių apklausų duomenimis, kas antras ar trečias gimdytojas nuobodžiaujančiam vaikui leidžia prisėsti prie kompiuterio. Manantiems, kad tokia veikla nėra pats tinkamiausias sprendimas,siūlome tam tikrus būdus, kaip sužadinti mažųjų smalsumą.

 

vaikai

  • Išnaudoti interneto galimybes 

Kompiuteris ir internetas mažiesiems nėra taip jau blogai, jeigu sugebama tuo naudotis saikingai. Nuobodžiaujantiems darželinukams ar pradinukams tėvai interneto svetainėse gali surasti įvairių jogos ar mankštos pamokėlių ir pasiūlyti išbandyti siūlomus pratimus. Šokti mėgstantiems vaikams galima padėti surengti diskoteką namuose. Vyresnėms nei 8 metų atžaloms smalsumą domėtis pasauliu gali sužadinti ir naudojimasis „Google Maps“: vaikas gali surasti savo namus, mokymosi įstaigą, norimas aplankyti vietas. Naudinga prisiminti, kad ikimokyklinukams prie kompiuterio rekomenduojama sėdėti ne ilgiau kaip 20–30 min. per dieną, šiek tiek vyresniems – iki 40–60 min. (Tačiau darant pertraukas).

 

  • Sukurti iššūkius

Psichologai pastebi, kad vaikus įtraukia tos veiklos, kurios tampa iššūkiu. Darželį ar mokyklą lankančius mažuosius žavi galimybė paklaidžioti po labirintą. Reikia tik pasitelkti fantaziją ir pabodusį kambarį paversti klaidžia žaidimų aikštele. Retas vaikas atsisakys galimybės vidury kambario pastatyti palapinę ar iš kėdžių su atkaltėmis bei patiesalo sukonstruoti namą. Ne tik mažieji, bet ir paaugliai mielai įsitrauks į savo kambario pertvarkymo darbus, jeigu tėvai jiems suteiks galimybę pabūti žaismingais interjero dizaineriais ar statybininkais. Rekomenduojama ne tik padėti perstumdyti lengvus baldus ar kitaip išdėlioti interjero detales, bet ir parduotuvėje leisti patiems išsirinkti patikusias namų puošmenas.

 

  • Lavinti protą

Tėvams siūloma mažųjų mokymosi procesą paversti žaidimu. Tarkime, darželį lankantys vaikai pažinti raides ir skaičius gali net ir vaikščiodami lauke – tereikia atkartoti automobilių valstybinius numerius, kelyje pasitaikančius ženklus ar plakatus. Tiek lankančios darželį, tiek vyresnės atžalos gali kurti savo istorijas, poemas ar eilėraščius, suvaidinti mėgstamoje knygoje perskaitytą istoriją. Maždaug nuo 10 metų vaikams naudinga įsiminti šalių vėliavas, pagal abėcėlę išvardinti Lietuvos miestus, išmokti spręsti kryžiažodžius ar sudoku.

 

  • Nepamiršti rankdarbių

Kūrybingi darželius ar pradines klases lankantys mažyliai džiaugiasi savo pačių rankomis pagamintomis smulkmenomis. Jie gali iš namuose esančių nereikalingų daiktų pagaminti paveikslėlių, atvirukų mylimiems žmonėms, išmokti iš popieriaus lankstyti lėktuvėlius ar gėlytes, karpyti drabužius popierinėms lėlėms. Vyresnių klasių mokiniai savo kūrybiškumą gali išreikšti gamindami sudėtingesnius rankdarbius, tarkim, raktų pakabučius, papuošalus, bandyti įsisavinti origamio techniką.

 

  • Žaisti gyvenimą

Mokslininkai nustatė, kad žaidimai sužadina ne tik vaizduotę, kūrybiškumą, bet ir skatina socialinį, emocinį, fizinį, motorinį kalbos vystymąsi bei suteikia džiaugsmo. Ikimokyklinukai gali pažinti pasaulį ne tik per namų ir lauko žaislus, bet ir žaisdami nesudėtingus stalo žaidimus, įsijausdami į gyvenimiškas situacijas, tarkime, apsipirkimą parduotuvėje, lankymąsi muziejuje ir pan. Mokyklinukai labiau įsitraukia į organizuotus žaidimus: estafetes, dėmesio reikalaujančius fizinius užsiėmimus, žaidimus su taisyklėmis.

 

  • Išbandyti slaptą gyvenimą

Saviti gestai, mimikos, aplinkiniams nesuprantama kalba, žinoma tik mažajam ir jo tėvams žadina įvairaus amžiaus vaikų smalsumą. Vos pastebėjus, jog atžala nuobodžiauja, galima jai pasiūlyti sukurti dar vieną slaptą ženklą vaikus ir tėvus vienijančioje kalboje. Atžaloms nuobodulį nuveja ir svajojimas apie ateitį ar tikslų kūrimas, tad tėvai darželį ar pradines klases lankančius mažylius gali išmokyti pasigaminti spalvingą svajonių ar norų lentą. 10–12 metų vaikus jau galima skatinti rašyti dienoraštį, savo tikslus vizualizuoti paveikslėliais, žinomų žmonių citatomis.

 

  • Padėti atrasti naują pomėgį

Nuobodžiaujančioms atžaloms naudinga išbandyti jas sužavėjusią naują veiklą. Darželius ar pradines klases lankantiems vaikams gali patikti sukišti rankas į molį, išbandyti vilnos vėlimą, nenešiojamus drabužius dekoruoti blizgučiais ar delnų atspaudais, piešti ant neįprastų paviršių –akmenukų, stiklo, plastiko. Taip pat sukurti koliažą iš pačių padarytų nuotraukų, rinkti iranalizuoti patiekalų receptus. Vyresnių klasių moksleiviai gali susižavėti astronomija, medžio drožyba, saulės laikrodžio konstravimu, mandalų piešimu.

 

  • Išmokyti džiaugtis gamta

Psichologai pastebi, kad įvairaus amžiaus atžalų dėmesį patraukia gyvūnai, augalai. Jeigu nuobodžiauti pradeda vaikas, kuris augina gyvūnėlį, tuomet verta jam pasiūlyti veiklos susijusios su augintiniu. Pavyzdžiui, atrasti naujų rūpinimosi būdų, sukurti įdomių aprangos detalių, mėgdžioti įvairius gyvūno skleidžiamus garsus bei judesius. Atžalai taip pat galima pasiūlyti balkone ar ant palangės auginti nedidelį darželį. Tereikia parinkti greitai augančių daržovių, prieskonių, gėlių sėklų, kad vaikui pakaktų kantrybės jas prižiūrėti. Mažiesiems patinka  kurti istorijas apie matomus gamtos reiškinius, tarkim, plaukiančius debesis, dangų skrodžiantį žaibą, lietų, saulėlydį ir pan.

 

  • Skaityti ar kurti animacinio filmuko pabaigą

Psichologai aiškina, kad nuobodžiaujančius įvairaus amžiaus vaikus galima pralinksminti jų mėgstamu animaciniu filmuku, tačiau po jo reikėtų paskatinti vaiką pasitelkti kūrybiškumą. Pavyzdžiui, nupiešti ar parašyti jo tęsinį, papasakoti ką matė. Mokyklinukams rekomenduojama priminti paskaityti. Tiems, kurie to nemėgsta, už perskaitytą puslapį ar skyrių galima pasiūlyti prizą. Vėliau naudinga paprašyti, kad mažasis papasakotų, ką skaitė ir tai drauge aptarti.

 

  • Lankyti būrelius

Ugdymo specialistai pastebi, kad ikimokyklinukams ir pradinių klasių moksleiviams optimaliausia lankyti 1–2 būrelius per savaitę. Jų pasirinkimas didelis: muzikos, dailės, šokių, užsienio kalbų būreliai, plaukimo pamokos ir pan. Vyresnėms nei 8 metų atžaloms labiau patinka komandinės sporto rūšys, tarkim, krepšinis, futbolas, žolės riedulys, tinklinis. Ūgtelėję vaikai laukiami ir robotikos ar kompiuterinių technologijų užsiėmimuose.
 
Specialistės komentaras

Psichologė Jūratė Bortkevičienė

 

Kaip suprasti ar atžala išties nuobodžiauja?

 

Vaikai yra labai kūrybingi. Kai suaugusiems atrodo, kad atžalos nuobodžiauja, tuomet jos galbūt svajoja ar kažką kuria. Tiesa, išlaisvinti kūrybiškumo nebemokavaikai, kurie daug laiko praleidžia prie telefonų ir planšetinių kompiuterių. Tėvams atėmus šias išmaniąsias technologijos priemones iš vaiko galima išgirsti, kad jam nuobodu. Tad kartais atžaloms reikia šiek tiek panuobodžiauti, kad jos išlaisvintų kūrybiškumą.

 

Kai vaikas tėvų klausia „Ką man veikti?“, tuomet šį jo klausimą galima interpretuoti dvejopai. Gal gimdytojai, daug laiko praleidžiantys su vaiku, pernelyg dažnai sugalvoja užsiėmimų ir neleidžia atžalai to padaryti pačiai? Tačiau daug dažniau šis vaiko klausimas atskleidžia jo norą pabūti su tėvais. Neretai gimdytojai atžalai pasiūlo piešti, žaisti, tačiau vaikas vis atsako, kad nenori. Kai tėvai klausia „Tai ką nori veikti?“ ir išgirsta atsakymą „Nežinau“, tuomet jau verta susimąstyti, kada paskutinį kartą žaidė su vaiku. Tiesa, išgirdus šį vaiko klausimą, tėvams nereikia iš karto nutraukti pradėtos veiklos. Pateiksiu porą pavyzdžių. Tarkim, jei mama ruošia maistą, ji gali atžalą pasikviesti į pagalbą ir surengti kulinarinį šou. Vertėtų vaiką sudominti: „Dabar vyks Oliverio šou. Ar esi pasiruošęs? Ieškom ingredientų. Pirmiausia reikia šiek tiek meilės. O ko dar galima įdėti į šį patiekalą?“ Jei tėvai tvarko kambarius, vaiką gali pakviesti nuvalyti dulkes nuo „kosminio erdvėlaivio“, kad astronautai galėtų saugiai nusileisti. Svarbu mažajam neparodyti, kad buitiniai darbai yra nuobodūs. Atžalos iškart įsitraukia į smagią veiklą ir kartais, patenkinę dėmesio poreikį, jie net gali nebaigti pradėto darbo.

 

Kokios dar veiklos tinka įvairaus amžiaus vaikams?

 

Norint mažuosius sudominti nereikia ieškoti įspūdingų pramogų, o verta pasinaudoti tuo, ką galima rasti aplinkoje. Tarkim, su darželį lankančiais vaikais galima ruoštis eiti į „restoraną“: patiesti staltiesę, sudėti įrankius ir suvaidinti, kaip elgiamasi restorane. Tėvai gali imituoti tam tikras gyvenime pasitaikiančias situacijas, tarkim, sakyti „Fu, nevalgysiu. Koks čia restoranas?“, ir tuomet stebėti vaiko reakciją. Jam suvokus, kad gimdytojai pasielgė nederamai, sutikti: „Tikrai negalima taip elgtis. Svarbu nepamiršti mandagumo“. Dažnai vaikai nuo tėvų, kurie nuolat ieško priežasčių atžalas pamokyti, pavyzdžiui, skaičiuoti, pažinti raides, skaityti, nori pabėgti. Kai mokymosi procesas nėra skubinamas ir vaikams jis įdomus, tuomet noriai į jį įsitraukia. Tad tėvams reikia išmokti pažinti atžalas ir nedaryti joms spaudimo.

 

Iki 12 metų vaikai labai daug žaidžia. Šios veiklos nereikia riboti. Svarbu leisti pajusti realių gyvenimiškų situacijų. Tarkim, mokyklinio amžiaus vaikai neretai nori pasinerti į kulinarinius atradimus. Tad verta nepagailėti produktų ir leisti gaminti jiems patiems. Naudinga išeiti ir į lauką bei stebėti gamtą. Ar žinome visų augalų, vabzdžių, medžių pavadinimus? Nusifotografavus ir sužinojus nežinomo daikto pavadinimą džiaugsmas užlieja ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Atžaloms gera, kai gera ir tėvams, tad patartina drauge eiti į žygius ir lavinti vaikų orientaciją, ieškoti lobių, kad ir paslėptų netvarkingame kambaryje.

 

Su nuobodžiaujančiais paaugliais svarbu pasikalbėti nemoralizuojant. Pakvietus išgerti arbatos, nereikėtų vaikui liepti išsikalbėti. Geriau pačiam gimdytojui papasakoti, kaip jis jautėsi paauglystėje, kas tada erzino ir žavėjo. Tarkim, mama gali prisiminti, kaip jai buvo smagu šokinėti per gumą ir paklausti ar atžala norėtų būti išmokyta šio žaidimo. Vaikams, ypač nuobodžiaujantiems, svarbu išsipasakoti, išsikalbėti.

 

Įdomu

 

  • Psichologai tikina, kad 6–8 metų vaikas yra gana savarankiškas, tad jį galima pratinti prie darbų namuose. 9–12 metų atžala gali visiškai pasirūpinti savo užimtumu.
  • Tyrimai parodė, kad tėvai, pernelyg kontroliuojantys vaikų užsiėmimus bei atžalas drausminantys, sumažina jų kūrybiškumą. Pastebėta, kad 3-metis sąvaržėlę gali panaudoti 300, 7–10 metų – 100, 15-metis vos keliasdešimt skirtingų būdų.
  • Išanalizavus vaikų popamokinę veiklą paaiškėjo, kad 33 % lietuvių lanko muzikos, 31% – sporto, 12 % – dailės, 7 % – choreografijos užsiėmimus.
  • 2015 m. socialinės iniciatyvos „Mažųjų ekspertų mokykla“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad 54 % 2–6 metų vaikų tėvams trūksta idėjų ir patarimų, kaip leisti laiką su savo vaikais. Sunkiausia gimdytojams sugalvoti veiklų namuose.
  • Dažniausiai tėvai (71%) su vaikais eina pasivaikščioti į lauką, 53 % piešia, spalvina ar atlieka edukacines užduotis, 50 % skaito.
  • JAV atliktas tyrimas parodė, kad 2 iš 3 vidurinės mokyklos mokinių kiekvieną  dieną per pamokas nuobodžiauja. 30 % iš jų teigė, kad jų nedomina informacijos pateikimo būdas, o likusių – pats mokomasis dalykas.
  • Apklausus 2 tūkst. Didžiojoje Britanijoje gyvenančių tėvų paaiškėjo, kad 30 % su atžalomis žaidžia kompiuterinius žaidimus. Visgi 89 % vaikų šia veikla norėtų užsiimti vieni.