Statistika rodo, kad vien tik JAV 23,7 mln. pilnamečių asmenų visiškai negali matyti arba jiems sunku įmatyti daiktus be korekcinių akinių ar kontaktinių lęšių. Manoma, kad šis žmonių, turinčių regėjimo sutrikimų, skaičius iki 2050 metų padvigubės. Todėl niekada nevėlu pradėti rūpintis savo akių sveikata, net, jeigu šiuo metu didelių problemų neturite arba jos atsirado labai staiga ir netikėtai. Visų pirma reikėtų žinoti, kokios dažniausios akių ligos, kaip jos gydomos ir neatidėlioti apsilankymo pas oftalmologą.

 

akys

10 dažniausių akių ligų:

 

  • Geltonosios dėmės degeneracija. Liga prasideda centrinėje akies tinklainės dalyje, vadinamoje geltonąja dėme (lot. macula lutea), kuri garantuoja aštrų regėjimą. Dėl jos galime skaityti, įžvelgti objektų detales, atpažinti spalvas ir veidus, vairuoti automobilį ir pan. Degeneracija pasireiškia regėjimo kokybės pablogėjimu (tiesiog linijos pradeda atrodyti iškraipytos). Gydoma receptiniais vaistais, fotodinamine terapija. Užkirsti ligai kelią gali padėti vitaminų ir mineralų vartojimas. Sergantieji dažniausiai pradeda naudotis lupomis, stipriais didinančiais vaizdą akiniais, didinamaisiais stiklais ar net mažais teleskopais.

 

  • Katarakta – tai akies lęšiuko padrumstėjimas. Sergantieji negali aiškiai įžiūrėti žmonių, mato ratilus ir atspindžius aplink šviesos šaltinius naktį. Ankstyvose stadijose gali padėti nauji akiniai, apsauginiai akiniai nuo akinimo, didinamieji stiklai, ryškesnis apšvietimas. Vėliau prireikia operacijos.

 

  • Glaukoma – tai akių liga, kai padidėja spaudimas akies viduje, siaurėja akiplotis, atrofuojasi regos nervas ir silpnėja regėjimas. Tai dažnai aklumo priežastis. Gydoma akių lašais, tabletėmis, tradicine ir lazerine chirurgija.

 

  • Diabetinė retinopatija – tai akių tinklainės kraujagyslių pažeidimas, sukeltas lėtinės hiperglikemijos. Gresia apakimu. Akys gali būti gydomos fotoaguliacija (argoniniu lazeriu) arba taikoma viktrektomija, kurios metu pašalimas visas stiklakūnis.

 

  • Sausų akių sindromas. Viena iš ašarų funkcijų yra išlaikyti akių drėgmę, jeigu jos neužtikrina pakankamo drėkinimo, prasideda vadinamasis sausų akių sindromas. Labai dažnai jis pasireiškia daug laiko praleidžiant kondicionuojamose patalpose, keliaujant lėktuvu arba ilgai, be pertraukų žiūrint į kompiuterio ekraną. Rekomenduojama naudoti akių lašus, daryti pertraukas dirbant kompiuteriu, sumažinti ekrano ryškumą, vengti per daug šiltų temperatūrų.

 

  • Konjunktyvitas – akių junginės uždegimas. Alerginis konjunktyvitas gydomas antihistamininiais ir nesteroidiniais priešuždegiminiais vaistais. Reikia lašinti dirbtinių ašarų, dėti vėsius kompresus. Bakterinis konjunktyvitas gydomas antibiotiniais akių lašais ir tepalais. Virusinis konjunktyvitas negydomas akių lašais, tepalais ar antibiotikais. Jis, kaip ir sloga, ilgainiui praeina, nors gali trukti 2 – 3 savaites. Cheminių medžiagų sukeltas konjunktyvitas gydomas akių plovimu su silpnu druskos tirpalu. Kartais skiriami išoriškai naudojami steroidai.

 

  • Tinklainės atšoka – tai tinklainės atsisluoksniavimas nuo akies obuolio vidinio paviršiaus ir nuo po ja esančio akies kraujagyslių dangalo. Plyšys naikinamas šalčiu arba taikant viktrektomija, kurios metu pašalimas visas stiklakūnis.

 

  • Vištakumas – blogas matymas tamsoje. Gali sukelti vitamino A trūkumas, bet tai gali būti ir vienas iš kataraktos simptomų. Gydomas korekciniais akiniais ir kontaktiniais lęšiais.

 

  • Akių nuovargis. Akys pavargsta, kai yra intensyviai ir ilgai žiūrima į vieną tašką, pavyzdžiui, dirbant kompiuteriu arba vairuojant ilgus atstumus. Atsigauti padeda poilsis, dažnos pertraukėlės nuo darbo, dirbtinės ašaros, akių pratimai.

 

  • Plaukiojančios drumstelės prieš akis. Retai, jei drumstelės, muselės akyse labai blogina regėjimą, prireikia viktrektomijos procedūrų, kurių metu pašalimas visas stiklakūnis.