Ne veltui gandrai snapuose atneša mums vaikelius. Visi pasakys – ryšulėliuose, skarelėse jie juos atneša. Tai kodėl mes mažučius išvyniojame ir paguldome į vežimėlius? O kai prašosi ant rankų, jose dažniau suranda šaukštus, žurnalus ir dubenis? „Tai kaip aš valgyti pasidarysiu, į parduotuvę nubėgsiu?“ – skundžiasi ne viena jauna mamytė. Išeitis – prisiminti tai, ką dar mūsų močiutės gerai žinojo. O tiems, kas močiučių neturi, Prieraišiosios tėvystės centro steigėja Rima Kurtinaitienė skuba į pagalbą ir pasakoja apie vaikjuostes bei kitas nešykles.

 

 

Kas tai yra vaikjuostė – vaiko juosta, juosta vaikui?

 

Šį žodį iš tiesų pati sugalvojau. Vaikjuostė – ilga medžiagos juosta, naudojama vaikui prisijuosti. Ji tinka vaikams nešioti, apsivyniojant save ir vaiką, ir užsirišant mazgu. Kiekvieną kartą sakyti, kad juosta, skirta vaikui nešioti, prisirišti arba prisijuosti, būtų tiesiog nepatogu. Todėl ieškojome žodžio, kuris galėtų gražiai apibūdinti šį daiktą. Taip ir gimė terminas „vaikjuostė“. Jam dabar yra apie septynerius metus. Kitaip vaikjuostė dar vadinama tiesiog nešykle.

 

Tačiau apskritai vaikjuostė – tokia, kokią dažniausiai Lietuvoje naudojame: 70 cm pločio ir 5 m ilgio medžiaga buvo sumodeliuota apie 1970-uosius Vokietijoje. Dar truputį anksčiau, 1969-aisiais, du vokiečių ortopedai dirbo su vaikais, kurie turėjo klubo displaziją. Jie ieškojo vaikų nešiojimo padėties, kuri būtų geriausia klubo displazijos profilaktikai ir gydymui. Pasak gydytojų, jeigu vaikas yra nešiojamas ant klubo, jo kojų prasiskėtimo kampas tampa labai taisyklingas – kaip tik toks, kokio reikia displaziją turintiems vaikučiams. Iš dar kitokio ieškojimo atsirado viena pirmųjų įmonių, siuvančių vaikjuostes. Dvynukių mama iš Vokietijos, norėdama pasilengvinti sau vaikų priežiūrą, pati pasisiuvo vaikjuostę. Galų gale pradėjo siūti ne tik sau, bet ir kitiems.

 

 

Ar tai pasaulyje naujiena ar kaip tik naujai atgimusi „seniena“?

 

Medžiagos vaikams nešioti naudojamos labai seniai, nuo tada, kai žmonės išmoko ką nors nusiausti. Tačiau tai nebuvo specialiai pasiūtos nešyklės, kokias turime šiandien. Tas pačias medžiagas, skirtas skraistėms, naudojo ir vaikams prisirišti. Visų pirma moterims buvo patogu. Dirbant lauko darbus, verdant valgį ar užsiimant kitais reikalais, prisijuosus vaikutį prie savęs, rankos lieka laisvos. Senovės Lietuvoje kūdikiai taip pat būdavo nešiojami pririšti ir tam naudotos didelės skaros. Beje, ir dabar tautose, kuriose vaikus įprasta nešioti prisijuosus prie savęs, nėra specialiai pagamintų vaikjuosčių. Išimtis nebent būtų Azijos šalys, kuriose paruošiama medžiaga vaikams nešioti, iš ten ir turime atėjusias Mei tai tipo nešykles.

 

 

Skraistes, medžiagos juostas šiais laikais pramonė (ir išradingosios mamytės) patobulino – atsirado kitokių formų nešyklių. Gal galėtumėte trumpai pristatyti pagrindinius tipus?

 

Lietuvoje dažniausiai naudojamos keturių tipų nešyklės. Vaikjuostė, kaip jau minėjau, – ilga medžiagos juosta, specialiu būdu apvyniojama aplink save ir vaikutį bei surišama mazgu. Slingas – patobulintas šiuolaikinės vaikjuostės variantas. Imama trumpa vaikjuostė (apie 2–2,5 m ilgio), viename jos gale įsiuvami žiedai. Specialiu būdu, pernėrus kitą galą per žiedus, gaunama konstrukcija, kurioje ir nešiojamas vaikas. Medžiagą per žiedus galima priveržti prie savęs arba esant poreikiui atpalaiduoti. Tarkime, atlaisvinus slingą, kūdikį patogu pasiguldyti žindymui arba migdymui, nors vokiečių ortopedai gulimos padėties slinge ilgesniam laikui nerekomenduoja. Dar yra naudojami vaikmaišiai. Jie padaromi iš medžiagos rankovės su vienu išlenktu kraštu, kuris sukuria maišelį vaikui paguldyti arba pasodinti. Be to, jų nereikia reguliuoti žiedais. Kartais vaikmaišiai gaminami su sagomis ar užtrauktukais, kad esant poreikiui būtų galima sumažinti arba padidinti. Ketvirtas tipas – azijietiškos Mei tai nešyklės. Tai medžiagos stačiakampis ir keturi raiščiai. Du trumpesni raiščiai rišami ant liemens, o du ilgesni – per pečius, juos sukryžiuojant nugaroje. Tačiau dauguma Mei tai tipo nešyklių dabar gaminamos su sagtelėmis, todėl tėveliams jų nereikia rišti – tiesiog užsegti specialiai tam skirtose vietose.

 

 

Kaip nešyklės gali pagelbėti puoselėti vaiko ir mamos (tėčio) ryšį?

 

Visos nešyklės užtikrina labai artimą vaiko ir motinos kontaktą. Artimas kontaktas duoda nepaprastai daug naudos augančiam kūdikiui. Visų pirma atsiranda odos kontaktas (patartina naujagimius pirmąsias savaites specialiai nešioti ant nuogo kūno, kad būtų tiesioginis oda prie odos kontaktas), nuo kurio gerėja kūno temperatūra, kvėpavimas, širdies ritmas, be to, kūdikis jaučiasi saugus. Tuo metu vaikas yra labai arti mamos, todėl ji gali geriau suprasti, kai jis alkanas ir greičiau sureaguoti. Taikant „Kengūros“ priežiūros metodą, artimas vaiko ir mamos ryšys padeda mažyliui geriau augti, motina turi daugiau pieno. Be to, mamytei tai taip pat naudinga, nes jausdama savo vaiko artumą, ji išmoksta geriau atpažinti jo poreikius. Taip mama įgauna daugiau pasitikėjimo savimi, kuris labai svarbus, auginant mažą žmogutį. Reikėtų pabrėžti, kad išskyrus motinos pieną, visi kiti išvardyti dalykai tinka ne tik kuriant mamos, bet ir tėčio ryšį su vaiku. Tėčiai taip pat gali, ir labai patartina, kuo daugiau nešioti kūdikius.

 

 

Dauguma naujagimių mėgsta būti atsukti veidu „į pasaulį“, stebėti aplinką. Ar nešyklėse galima nešioti juos tokioje pozicijoje?

 

Nešioti visai mažus vaikus, atsuktus į išorę, nėra gerai dėl kelių priežasčių. Visų pirma vaikjuostės, kaip ir kitos nešyklės, užtikrina taisyklingą vaiko kūno padėtį tik tada, kai jis glaudžiamas veidu į tėvus, o ne į „pasaulį“. Antra, kūdikiai nemoka patys atsiriboti nuo įspūdžių, aplinkos. Vienintelis būdas jiems atsiriboti – užmigti. Tačiau dažnai, patyrę daug potyrių, kūdikiai miega neramiai. Taigi per ilgai nešiojant vaikutį, atsuktą veidu „į pasaulį“, jis gali pasijusti netgi vienišas, nesaugus.

 

 

Ar vaikjuostės tinka visiems mažyliams ir jų tėveliams?

 

Kuo anksčiau vaikutis pradedamas nešioti vaikjuostėje ar kitoje nešyklėje, tuo smagiau jis ten jaučiasi. Šiaip nešyklės tinka daugumai vaikų ir tėvelių. Kūdikiai, kurių raumenų tonusas labai padidėjęs, nori riestis, todėl jiems būti nešyklėje nepatogu, skausminga. Kita vertus, tokios padėties šiems kūdikiams kaip tik labai reikia, kad raumenys galėtų atsipalaiduoti. Tėveliams, turintiems stuburo problemų, reikėtų rinktis nešykles, rišamas per abu pečius.

 

 

Kokios pagrindinės kūdikių nešiojimo taisyklės, užtikrinančios taisyklingą kūno padėtį?

 

Nešyklėje esančio vaiko kojos turi būti plačiai išskėstos, šlaunys lygiagrečiai grindims, arba kitaip tariant – kūdikio keliai turi būti vienoje linijoje su jo bamba. Kojos nuo kelių turi būti nulenktos kampu žemyn. Taip pat svarbi stuburo padėtis. Nešyklė turi palaikyti kūdikio natūralų stuburo linkį. Tarp mamos ir vaiko kūnų neturi likti tarpo. Jeigu jis yra, vadinasi, vaikutis pritvirtintas neteisingai. Be abejo, nereikėtų kūdikio ir per daug priveržti. Tuomet jam būtų sunku kvėpuoti… Jeigu jums patiems sunku įkvėpti, vadinasi, priveržėte per daug. Be to, kol kūdikis nelaiko galvytės, nešyklė turi būtinai suteikti tinkamą atramą galvytei ir kakliukui prilaikyti.

 
Nešykles reikia pasirinkti pagal amžių. Atminkite, ne visos tinka naujagimiams. Be to, jos turi „augti“ kartu vaikučiu. Tai netaikoma reguliuojamoms pagal amžių nešyklėms.

 

 

 

 

Su kokiais mitais ar nepagrįstomis baimėmis daugiausia susiduriate?

 

Dažniausiai tėvai būgštauja, kad kūdikis pripras būti nešiojamas ir po to ilgai „nenulips nuo rankų“. Tačiau vaikai turi įgimtą poreikį būti nešiojami ir galų gale jie jį išauga. Kartą mano sūnus, būdamas 2,5 metų, labai nenorėjo tvarkytis žaislų. Tuomet aš jį prisirišau vaikjuostėje ant nugaros, ir apie pusvalandį mes taip kartu tvarkėmės. Visą tą laiką jis kartojo: „Aš būsiu geras, paleisk…“ Kai pagaliau paleidau, jis pradėjo bėgti šaukdamas: „Aš laisvas! Aš laisvas!“ Taigi laikas „nulipti nuo rankų“ jam atėjo natūraliai.

 

 

Jūsų sukurtame interneto puslapyje www.geramama.lt rašoma apie Keliaujančio slingo seseriją. Kas tai yra?

 

Vilniuje turime galimybę susitikti, parodyti mamoms nešyklių tipus, jas išbandyti, nuspręsti, ar kuri nors tinka ir patinka, o kituose miestuose tokios galimybės nėra. Todėl ir kilo idėja pasiūlyti mamoms iš visos Lietuvos norimą nešyklę trumpam parsisiųsti, o išbandžius parašyti atsiliepimą, pasidalyti nuotrauka. Tuomet jos išsiunčia nešykles kitoms mamoms. Taip ir keliauja slingai, vaikjuostės bei kitos nešyklės po visą Lietuvą, geriausiai pristatydamos pačios save…