Vargina nugaros skausmai, sąnarių laužymas, nevalingas noras susiriesti ir vis dažnesnės svajonės apie minkštą sofutę vietoj triukšmingo vakarėlio? Vieną sykį pakylate nuo rašomojo stalo, pamatote savo atvaizdą veidrodyje ir suprantate, kad močiučių gąsdinimai: „Sėdėk tiesiai, o tai į senatvę tapsi kuprotas“ pradeda pildytis…

 

 

Skausmas – sveikatos sarginis šuo

 

Taip jį apibūdino senovės graikai. Kai pajaučiate skausmą, tiesiog neįmanoma nekreipti į jį dėmesio. Tai lyg pagalbos šauksmas. Skausmas būna laikinas ir pastovus. Ilgai sėdint nepatogioje pozoje ir atsiradus skausmui, pabandykite jį nuslopinti intensyviu trynimu, fiziniais pratimais arba tiesiog pakeiskite pozą. Tačiau jeigu skausmas tapo nuolatiniu jūsų gyvenimo palydovu ir diskomfortą jaučiate esant bet kokiam fiziniam krūviui, greičiausiai atsirado pirmieji klinikiniai osteochondrozės požymiai. Tuomet reikia imtis atitinkamų priemonių, ir kuo greičiau, tuo geriau.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kaip prasideda liga?

 

Stuburo ligas sukelia amžius, traumos, antsvoris, psichologinė įtampa ir t. t. Stuburas panašus į daugiasluoksnį sumuštinį. Jis susideda iš kietų slankstelių ir tarp jų išsidėsčiusių lanksčių diskų. Būtent pastarųjų dėka stuburas yra lankstus. Diskas yra baltyminis žiedas, kurio viduje išsidėstęs stangrus kūnas – branduolys. Metams bėgant, jis pradeda džiūti ir praranda savo apsaugines savybes – „sugerti“ smogiamuosius krūvius.

 

Vėliau šis procesas sukelia plyšimus, kartais branduolys ima ir prasiveržia pro fibrozinį žiedą – susiformuoja disko išvarža. Tačiau netgi nesant fibrozinio žiedo pakenkimams, judėjimas apkrauna stuburą ir skatina kaulinio audinio vystymąsi. Šis procesas ir sukelia osteochondrozę.

 

Apsisaugoti nuo šios ligos praktiškai neįmanoma. Stuburas baigia formuotis apie 20–22 gyvenimo metus, o tada iškart prasideda senėjimo procesas. Nuo to momento tiktai dieta, saikingi fiziniai krūviai ir reguliarūs pratimai gali šį procesą sulėtinti.

 

 

Žaidimas „katės – pelės“

 

Anaiptol ne visi fiziniai pratimai teikia naudos stuburui. Kuo sudėtingesnius ir stereotipiškesnius judesius rekomenduoja treneriai, tuo labiau auga raumenys, greičiau dėvisi sąnariai ir kenčia stuburas. Stuburui naudingi fiziniai pratimai pagrįsti kūno tempimu ir plastiškais posūkiais.

 

Stuburo gimnastika prasideda dar lovoje, iškart pabudus. Plastiškai kaip katė pasitempkite, imituokite gyvatės judesius. Vėliau pamėginkite pamėgdžioti šleivakojės meškos judesius: rankas ištieskite išilgai liemens įsivaizduodami, kad jus kažkas pačiupo už pakarpos ir pakabino ant kabliuko, taigi pasiūbuokite ant to kabliuko. Vėliau intensyviai supurtykite savo kūną, pajudinkite pečius, pasukiokite galvą, grąžindami judrumą kaklui.

 

 

Bėgti ar žingsniuoti?

 

Stuburui yra naudingesnis sportinis ėjimas, o ne bėgimas. Bėgant būna toks momentas, kai abi kojos nesiekia žemės, ir kūnas tarsi sklando ore. Kai viena koja pasiekia grindinį, jai tenka krūvis, penkis kartus didesnis už kūno svorį. Pavyzdžiui, jeigu jūs sveriate 70 kg, tai pėda apkraunama 350 kg svoriu. Su kiekvienu žingsniu jūs švystelite aukštyn savo stuburą taip, tarsi ištemptumėte armoniką, įtempiate sausgysles, raumenis, didžiulis krūvis tenka ir kelių sąnariams.

 

 

Artimųjų meilė tiesiog būtina

 

Gunktelėjimas – pati svarbiausia skausmo priežastis. Jis atsiranda ne tik dėl nepatogių pozų ar nejudraus gyvenimo būdo. Taip mūsų kūnas reaguoja į skriaudas, konfliktus, susierzinimą. Skausmų nugaroje priežastis savaip imasi aiškinti psichoterapeutai. Anot jų, nugara – labiausiai neapsaugota kūno dalis. Posakis „smūgis į nugarą“ analogiškas žodžiui „išdavystė“. Todėl psichoterapeutai pagrįstai mano, jog silpna nugara būna tų žmonių, kurie gyvenime nejaučia paramos.

 

Jeigu žmogus neturi draugų ir jam nepažįstama „draugystės“ sąvoka, t. y. bičiulių daug, tačiau sunkią minutę į pagalbą pasikviesti nėra ką, tai kūnas būna įsitempęs, kaupiasi riebalai ant nugaros. Jeigu vaikystėje stigo tėviškos meilės ir paramos arba tėvas paliko šeimą, greičiausiai tokio žmogaus stuburas ateityje bus iškrypęs. Pagal statistiką, rizika vaikui gauti stuburo traumą tais metais, kai tėvas pasitraukė iš šeimos arba iš gyvenimo, išauga daugiau negu dvigubai. Tai susiję su tuo, kad vaikas neteko vienos svarbiausių atramų. Psichologinė trauma beveik visada įgyja fizinę išraišką.

 

Kartais nugaros skausmai yra ženklas, kad žmogui trūksta artimųjų dėmesio ir šilumos. Tokiu atveju jokie masažai nepadės, o jeigu ir pagelbės, tai tik trumpam. Tokius žmones nesunku atskirti iš elgesio, laikysenos ir pan. Juos taip ir norisi apkabinti, sušildyti, ypač iš nugaros. Artimųjų meilės stokojančio žmogaus pečiai nuleisti, galva šiek tiek palinkusi į priekį, kūnas įsitempęs tarsi lauktų smūgio. Masažuojant tokie žmonės kantriai kenčia skausmą, nors realybėje jiems reikalingas ne giliųjų audinių išmankštinimas, o tiesiog dėmesingas, šiltas rankų prisilietimas prie nugaros. Minėtiems asmenims būtinas gydymo metodas, suderinantis savyje masažą ir psichoterapiją.

 

 

Manualinė terapija

 

Nepaisant paplitusios nuomonės, ji tinka anaiptol ne visiems. Dauguma mėgsta manualinę terapiją dėl šiai procedūrai būdingo kaulų girgždėjimo. Tikima, jeigu jau jie taip girgžda, vadinasi, viskas gerai. Realybėje dažnai „taisomi“ slanksteliai nuolat išjudinami, o tai turi įtakos tarpslankstelinių diskų nepatvarumui. Laikui bėgant, žmogus tampa panašus į medinį žmogeliuką. Dėl nemiklaus judesio diskai išsijudina, ir juos vėl tenka įstatyti į vietą. Taigi jeigu jau norite naudotis manualinės terapijos specialistų paslaugomis, tai darykite ne dažniau kaip kartą per metus.

 

 

Stuburo tempimas

 

Tai autogravitacinė terapija. Ji atstato stuburo struktūrą ir jos funkcijas, veikiant paties žmogaus kūno svoriui. To pasiekti padeda specialūs įrengimai, tolygiai ištempiantys visas stuburo dalis. Ištempiant stuburą ir nuimant nuo jo krūvį, tarpslanksteliniai diskai visiškai atstato savo struktūrą ir prarastą skystį, tuo pačiu pašalindami ir skausmą.

 

 

O kas bus, jeigu…

 

Esant stuburo patologijai, kenčia ne tik nugara, bet ir daugelis žmogaus vidaus organų, gali pradėti skaudėti rankas ir kojas. Pakenkus kaklo slankstelių sričiai, atsiranda galvos ir smilkinių skausmai, svaigulys, spengimas ausyse. Skausmą sumažinsite lengvais judesiais masažuodami smilkinius. Sulaukus 30-ies, beveik visiems žmonėms tarpslanksteliniuose diskuose atsiranda mažų įtrūkimų. Dėl jų pasireiškia skausmai kaklo, krūtinės, juosmens srityse, ypač ką nors keliant, staigiau pasisukant, pervargus.

 

 

Kaip miegoti?

 

Miegoti derėtų pusiau minkštame patale, oras turi sroventi iš apačios, o lovos reikmenys neturėtų prispausti miegančiojo kraujagyslių. Madingi vandens ar pripučiamieji čiužiniai, įvairiausi velenėliai, kad ir pagaminti iš žolelių, turinčių gydomųjų savybių, – ne pats geriausias pasirinkimas. Kad stuburo kraujagyslės ir nervai neužsispaustų, miego metu galva ant pagalvės turėtų būti palenkiama į šoną taip, jog petys būtų ant lovos. Skaitydami lovoje stenkitės nelenkti kaklo. Geriau įsitaisyti pusiau sėdimoje padėtyje, kad krūvis kaklo slanksteliams būtų minimalus.

 

 

Kaip dirbti?

 

Dirbant prie rašomojo stalo būtina nugara remtis į kėdės atkaltę, sėdėti tiesiai, nelenkiant į priekį galvos ar viršutinės liemens dalies. Dirbant kompiuteriu reikia kas valandą daryti 15 minučių pertrauką. Kėdės aukštis sureguliuojamas taip, kad sėdimoji vieta atsidurtų kelio sąnarių lygyje. Be to, kad galūnės netirptų, po kojomis galima pasistatyti suolelį. Gaila, kad šiais patarimais žmonės naudojasi retai. Todėl pasistenkite bent jau atsistoti ir trumpai pasimankštinti. Prisiminkite ir tai, dėl ko mes dažnai pakylame iš savo darbo vietos. Teisingai, kad suvalgytume sumuštinį arba pasimėgautume dar vienu puodeliu kavos. Protui toks maistas gal ir tinka, bet stuburui – anaiptol. Intensyvios protinės veiklos metu smegenys visas naudingąsias maisto medžiagas pasiima sau, o stuburui lieka tik menkos vertės tų produktų likučiai.

 

 

Stovėsena

 

O ką daryti, jeigu tenka ilgai stovėti? Nesivaržykite pasirąžyti, kartais iškelti rankas aukštyn, išsilenkti atgal, giliai įkvėpti ir iškvėpti. Tuomet sumažėja nuovargio jausmas, juntamas energijos antplūdis. Būtinai keiskite kojų padėtį: pažingsniuokite vietoje, mindami nuo kulnų ant pirštų. Vakare kojos pabrinksta, todėl nerekomenduotina būti darbe su ankštokais batais. Nusiaukite batus ir pabūkite tik su kojinėmis – kojų skausmas po truputį atlėgs.

 

 

Būkite skirtingi!

 

Dažnai skausmas ir įtampa žmogų kamuoja dėl netaisyklingai paskirstyto krūvio. Pasižiūrėkite, kaip nešiojate krepšius. Tikriausiai ant vieno peties… Be to, stuburo skausmai atsiranda ir ilgai vairuojant mašiną. Taisyklinga laikysena sėdint yra labai svarbi norint apsaugoti stuburo raiščius nuo pertempimo ir tarpslankstelinius diskus nuo perkrovimo. Taigi kiekvieno mūsų kūnas yra mūsų gyvenimo būdo atspindys.