Skauda galvą, diegia širdį, nemiegate naktimis – dėl visų šių negandų kaltinate klastingąją saulę, siunčiančią mums magnetines audras. Kodėl mes taip stipriai jaučiame kataklizmus, vykstančius tolimame kosmose? Ir ar iš tiesų pavojinga „netvarka“ geomagnetiniame lauke?

 

Istorija

 

Senovėje dėmės saulėje laikytos velnio žabangomis. XIX a. pastebėta: kai šis dangaus šviesulys tampa dėmėtas, dažniau kyla poliarinės pašvaistės ir registruojami geomagnetinio lauko svyravimai – magnetinės audros. XX a. pradžioje rusų mokslininkas Aleksandras Čiževskis pirmasis įrodė, jog saulės aktyvumas veikia gyvas būtybes bei socialinius procesus. Šis mokslininkas sukūrė terminą „kosminis oras“. Tuo metu A. Čiževskio pažiūras daug kas laikė mistika. Reguliarūs stebėjimai jonosferinėse stotyse pradėti 1932-aisiais Anglijoje, nuo 1940-ųjų JAV ir Rusijoje.

 

 

Magnetinių audrų mechanizmas

 

1. Saulėje atsiranda tamsių dėmių, po to pastebimas blyksnis. Plazmos srautas ir spinduliavimai – elektromagnetinis, rentgeninis, ultravioletinis – skrieja link mūsų 1 000 km/sek. greičiu. Po 3–4 dienų jie pasiekia Žemę.

 

2. Magnetinis Žemės laukas priima „pakrautų“ dalelių smūgį. Būtent šį procesą mokslininkai vadina „geomagnetinio fono įaudrinimu“. Pamatyti magnetinę audrą galima žiemą šiaurėje: poliarinė pašvaistė – tai srautas elektronų, pasipilančių iš įaudrintos magneto sferos į atmosferą.

 

3. Magnetiniame lauke nuo „sudrebinimo“ kyla žemo dažnio – 1,5,10 hercų – radijo bangos. Jos veikia ir mus. Mokslininkams iki šiol nėra aiškus mūsų organizmo reagavimo į magnetines audras mechanizmas. Greičiausiai čia turi reikšmės rezonansas: žmogaus bioritmai (širdies plakimas, nerviniai impulsai) „veikia“ taip pat keleto hercų diapazone. Elektromagnetinės bangos gali pakeisti kraujo klampumą.

 

4. Kraujas tampa tirštesnis. Vadinasi, jis lėčiau teka kraujagyslėmis, ypač plonomis galvos smegenų kraujagyslėmis. Ląstelės prasčiau aprūpinamos deguonimi, todėl vargina galvos skausmai, migrena, greitas nuovargis, vangumas, mieguistumas.

 

5. Sutrinka kraujagyslių tonusas, kraujospūdis, todėl magnetinėms audroms ypač jautrūs žmonės, sergantys širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.

 

 

Tiesiai į širdį

 

Mūsų „liepsningasis motoras“ – pagrindinė magnetinių audrų auka. Tokias išvadas padarė Rusijos MA Kosminių tyrimų instituto mokslininkai. Pats grėsmingiausias šių audrų ginklas – elektromagnetinis impulsas, veikiantis širdies ritmo dažnių diapazone. Jis gali sukelti netikėtą mirtį. Netgi sveikų žmonių širdies ritmas sutrinka, padidėja arterinis kraujospūdis. Bulgarijos mokslininkų duomenimis, tonometro strėlė tomis dienomis šokteli vidutiniškai 10–13 % aukščiau negu įprastai.

 

Mokslininkai išsiaiškino, jog vienaip ar kitaip į magnetines audras reaguoja 60 % žmonių. Netgi tyrinėjant itin stiprios sveikatos žmones, pavyzdžiui, lakūnus ir poliarininkus, paaiškėjo, kad kenčia jų širdies ritmas ir nervų sistema. Tuo tarpu kardiologiniams ligoniams magnetinės audros slopina melanino – hormono, veikiančio kaip antioksidantas, stiprinančio imunitetą ir reguliuojančio paros bioritmus – gamybą. Melanino trūkumas gali sukelti rimtų organizmo sutrikimų.

 

 

Saulės persekiojimas nuo gimimo iki mirties

 

Mokslininkai sulygino daugelio žmonių gimimo ir mirties datas su 11-os metų saulės aktyvumo ciklu. Paaiškėjo, jeigu žmogus gimė saulės blyksnių apogėjuje, tai jis miršta, kai joje – tykus laikotarpis, ir atvirkščiai. Šis dėsningumas pastebėtas net 67 % atvejų. Koks gi čia gali būti ryšys? Pasirodo, žmogaus gemalas tarsi „prisitaiko“ prie tų sąlygų, kuriomis jam teko vystytis, taip pat ir prie magnetinių audrų. Ir vėliau gyvenime jis komfortiškiau jaučiasi tomis sąlygomis, kurias „įsiminė“ iki gimimo. Esant neįprastoms oro sąlygoms, jo organizmas įsitempia. Senstant darosi vis sunkiau. Rizika susirgti, ir netgi numirti, tais periodais padidėja. Pasak mokslininkų, norint ilgiau gyventi, visiems būtų pravartu žinoti, kaip „elgėsi“ saulė jų gimimo išvakarėse. Taip pat galima apskaičiuoti savo kritinius laikotarpius ir reikiamu metu užsiimti profilaktika.

 

 

Meteo jautrumą paveldėjome iš paukščių?

 

Dažnai stebimės, kaip delfinai randa kelią vandenyne, o paukščiai – danguje? Jie orientuojasi pagal magnetinius laukus. Į bičių, paukščių, delfinų, salamandrų ir kitų gyvūnų nervų šakneles „įmontuoti“ natūralūs magnetai – magnetito Fe3O4 grūdeliai. Audrų metu „kompaso“ strėlytė pradeda vibruoti. Gyvūnams tai didžiulė rizika – nesurasti kelio namo. Egzistuoja versija, jog „magnetuką“ turi ir žmonės, tik jie tiesiog nustojo mokėti juo naudotis. Kai magnetinis laukas neramus, „kompasas“ pagal seną atmintį signalizuoja SOS! Mes reaguojame ne į pačią audrą, o į signalą, t. y. perspėjimą dėl galimo pavojaus. Organizmą ištinka stresas, todėl jis priverstas visas jėgas sutelkti kovai. Taigi meteopriklausomybė – dar vienas kovos dėl išgyvenimo būdas.

 

 

Ką daryti?

 

* Nemalšinti streso alkoholiu.

 

* Nepersitempti.

 

* Hipotonikai ir hipertonikai, chroniškomis širdies ligomis sergantys asmenys turėtų turėti po ranka įprastinių vaistų.

 

* Tiems, kurie į geomagnetines audras reaguoja nervingumu, nerimu, nemiga, padės įprastinės raminamosios priemonės – valerijonas, bijūnų antpilas ir t. t.

 

* Magnetinių audrų dienomis kraujyje padidėja cholesterolio kiekis. Rekomenduojama nevalgyti riebaus ir saldaus maisto.

 

* Žmonės į magnetines audras reaguoja nevienodai: vieni blogai jaučiasi likus 2–3 dienoms iki jų pradžios, kiti – audrų metu, treti –praėjus parai nuo jų pabaigos. Sekite savo savijautą tikrindami magnetinių audrų prognozes. Tuomet žinosite, kada negalavimas užklups būtent jus.